The article reviews the research of Baltic linguistics, including ancient writing, in Lithuania from the 1920s to the early 21st century. The aim was to discuss the development of some of the more ...important areas, directions and methods of Baltic linguistics, linking it with changes in public life and conjuncture, as well as national culture, and highlighting significant works. It begins with relatively modest but ambitious pre-war research conducted by traditional philological and comparative historical methods. It goes on to look at the oppressive time of the post-war ideological dictatorship, when, in principle, only activities of a practical nature were possible. The period of the so-called Thaw (ca. 1954–1965) allowed for some fresh air and maturing of the elite of Baltic language researchers, which in the years of stagnation (ca. 1965–1985) mastered the methods of internal reconstruction and structural linguistics, published significant works on the history of language, etymology, onomastics and synchronical linguistics, including theoretical ones, laid the foundations of schools of phonology and word formation. The review concludes with an epoch of Soviet transformation and restored independence (ca. 1985 to the present), which liberated researchers and gradually led to international horizons. Research in applied linguistics, terminology, stylistics, rhetoric and some other directions was discussed by collegues.
Straipsnyje apžvelgiami baltų kalbotyros, apimant ir senąją raštiją, tyrimai Lietuvoje nuo XX a. trečiojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios. Užsibrėžta aptarti svarbesnių baltų kalbotyros sričių, krypčių ir metodų raidą, siejant ją su visuomeninio gyvenimo, konjunktūros pokyčiais bei nacionaline kultūra ir iškeliant reikšmingus darbus. Pradedama nuo palyginti kuklių, bet ambicingų prieškario tyrimų, atliktų tradiciniais filologiniu ir lyginamuoju istoriniu metodais. Toliau žvelgiama į slogų pokarinės ideologinės diktatūros laiką, kada iš esmės buvo įmanoma tik praktinio pobūdžio veikla. Vadinamojo atšilimo laikotarpis (apie 1954–1965) leido įkvėpti gaivesnio oro, subrandinti baltistikos elitą, kuris sąstingio metais (apie 1965–1985) įvaldė vidinės rekonstrukcijos ir struktūrinės lingvistikos metodus, paskelbė reikšmingų kalbos istorijos, etimologijos, onomastikos ir sinchroninės kalbotyros veikalų, tarp jų ir teorinių, padėjo fonologijos ir žodžių darybos mokyklų pagrindus. Apžvalga baigiama sovietinės pertvarkos ir atkurtos nepriklausomybės epocha (apie 1986 iki dabar), išlaisvinusia tyrėjus ir pamažu išvedusia į tarptautinius horizontus. Taikomosios kalbotyros, terminologijos, stilistikos bei retorikos ir kai kurių kitų krypčių tyrimus šioje knygoje aptarė kolegos.
Drawing on detailed case studies across a range of languages, including English, German, Dutch, Italian, Portuguese, Polish, Czech, Russian, Lithuanian and Greek, this book examines the different ...factors that determine the outcome of the interaction between borrowing and word formation.
Straipsnyje, daugiausia remiantis garso įrašais, analizuojama Klaipėdos krašto aukštaičių (KlpA) tarmės dūrinių morfologinė sandara ir dėmenų kilmė. Siekiant įvertinti tiriamosios tarmės dūrybos ...padėtį darybos sistemoje pasitelkiami kitų lietuvių kalbos vakarų arealo tarmių duomenys, autoriaus surinkti iš spausdintų ir rankraštinių tekstų, taip pat kelių tarminių žodynų medžiaga. Tyrimas parodė, kad 1) dūryba, palyginti su vedyba, yra retas reiškinys tiek tirtame, tiek visame vakariniame lietuvių kalbos tarmių areale; 2) KlpA plote ir visame vakariniame lietuvių kalbos tarmių areale produktyviausi yra dūriniai su daiktavardiniu antruoju dėmeniu (pusės jų daiktavardinis yra ir pirmasis dėmuo), o veiksmažodinį antrąjį dėmenį turi apie penktadalis kompozitų; 3) daugumos dūrinių dėmenimis eina indigenūs žodžiai, o bent vieną skolintą dėmenį turi apie šeštadalis kompozitų; 4) dūrinių, kurie būdingi tiriamajai ir aplinkinėms tarmėms, rasta nedaug, – vyrauja kompozitai, patekę į tarmes iš viešosios rašytinės ar sakytinės vartosenos (įskaitant ir sovietinį laikotarpį) arba paliudyti įvairiose tarmėse.
Straipsnyje analizuojamos Klaipėdos krašto aukštaičių (KlpA) tarmės dūrinių sintaksinės-semantinės klasės ir kilmė. Tiriamoji medžiaga surinkta iš KlpA garso įrašų, saugomų Lietuvių kalbos institute ...(žr. KlpAĮr), ir iš publikuotų šios tarmės tekstų (žr.: LKT, KlpAT, LKTCh, VAK & KlpA). Pagrindinis dėmesys skiriamas dūriniams, kurie sietini su tiriamąja tarme, įskaitant ir gretimus vakarų bei pietų žemaičių ir vakarų aukštaičių arealus. Siekiant KlpA dūrybą įvertinti iš bendresnės vakarų arealo tarmių perspektyvos, taip pat surinkti dūriniai iš publikuotų šiaurės žemaičių tarmės šaltinių (žr.: KrtnT, SkdT, TrkT, ŽemDzT) ir rankraštinių pietinių vakarų aukštaičių tarmės tekstų (žr. PVAT). Tyrimas parodė, kad dūryba, palyginti su vedyba, yra retas reiškinys visame vakarų arealo tarmių plote. Daugiau nei pusė KlpA dūrinių yra determinatyviniai, produktyviausi ir lietuvių kalbos tarmių vakarų areale, ir apskritai baltų bei germanų kalbose. Tuo tarpu posesyvinių ir veiksmažodžio valdomųjų dūrinių produktyvumas skirtingose patarmėse įvairuoja, ir tai bent iš dalies gali būti sąlygota tekstų tematikos ir informantų išsilavinimo. Dūriniai, būdingi KlpA ir gretimiems arealams, sudaro mažiau nei penktadalį tirtų darinių. Daugelis šių dūrinių, pirmiausia determinatyvinių, yra pamorfeminės kalkės iš vokiečių kalbos. Ypač tai pasakytina apie darinius su bent vienu skolintu dėmeniu (ryšys tarp materialaus ir struktūrinio skolinimosi buvo nustatytas ir XVII–XVIII a. Mažosios Lietuvos dūryboje, žr. Stundžia 2020, 77tt.). Maždaug pusė dūrinių pateko į tarmes iš viešosios vartosenos. Tokį arealinį ir kilminį dūrinių vaizdą daugiausia lemia informantų išsilavinimas. Daugelio jų gimtoji kalba yra vokiečių, be lietuvių kalbos, jie moka rusų, o kai kurie – ir lenkų kalbą.
PDF