1944 metais Viktoras Petravičius su šeima pasitraukė į Vakarus. Atsidūręs Vokietijoje, jis skausmingai išgyveno gimtinės netektį, darbuose vaizdavo įvairius pabėgėlių gyvenimo momentus. Centrinėje ...dalyje ekspresyvūs šviesos štrichai ryškina motinos ir vaiko figūras. Aplinkinėje erdvėje baltais kontūrais fiksuojamos kelios sunkaus gyvenimo scenos, viršutinėje juodo fono dalyje vaizduojama plati augalinių ornamentų su paukščiukais juosta, stambiuose apskritimuose baltais kontūrais žymimi Vyčio, Rūpintojėlio bei skausmingosios Dievo Motinos motyvai. Liniją dailininkas naudoja kaip aukščiausią lakoniškumo ir paprastumo išraišką, kaip priemonę figūrų dvasinėms būsenoms perteikti.Signatūra: apatinėje estampo dalyje kairėje pieštuku įrašyta: „33. Svetimoje šalyje. In a foreign Country“; estampo vaizdinės pusės apatinėje dalyje viduryje atspausta „V P / 1947“.Aplanko estampai buvo spausdinti nuo emigraciniu laikotarpiu (1944–1949) sukurtų originalių linoraižinių klišių su kai kuriose išraižytomis sukūrimo datomis, o pats aplankas suformuotas – 1949 metais (I leidimas, aplanko Nr. 62; tiražas 1–300).Todėl signatūrų skiltyje galimi dviejų skirtingų datų įrašai.
Childhood in Slovenian emigration context is one of the least researched topics within Slovenian migration studies. The book ('Slovenian emigration in the light of children’s experience') tries to ...shed light upon it from the angles of different disciplines. Drawing on various definitions of children and categories of children in connection with migration, presented in the first chapter, the authors were mainly interested in those aspects that have been more or less neglected in the past. The second part of the book thus examines childhood in emigration context as it can be observed in the literary works and various websites created by Slovenian emigrants and their descendants. The third part of the book focuses on some specific migrant situations. The authors of these chapters have examined some intimate aspects of migrant experience of children of the so-called Alexandrian Women, children involved in forced migration during the Second World War, and children of diplomats. The fourth part of the book discusses the Yugoslav public care for the children in Slovenian diaspora between the World Wars, migration of children within the Yugoslav area, and the care for the children of Slovenian descent in Bosnia and Herzegovina in terms of their learning and preservation of Slovenian language.
Profesorius Habilituotas socialinių mokslų daktarasVilniaus universitetoFilosofijos fakulteto Sociologijos katedraEl. paštas: zenonas.norkus@fsf.vu.ltStraipsnyje pateikiami Lietuvos aukštųjų mokyklų ...veiklos lauko ekonominių, socialinių ir politinių veiksnių analizės apmatai, parengti atliekant Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių jo strateginiam planui analizę. Straipsnyje ginčijamos Lietuvos žiniasklaidoje tiražuojamos klišės apie Lietuvos aukštojo mokslo sistemos neefektyvumą: (1) Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra ekonomiškai efektyviausia Europoje, nes joje pačios mažiausios vieno specialisto rengimo sąnaudos. (2) Lietuvos aukštojo mokslo sistema nėra neefektyvi socialiai, nes net baigę žemos kokybės studijas absolventai įgyja optimalų Lietuvoje įsitvirtinančio neoliberalaus kapitalizmo sąlygomis bendrojo intelektinio kapitalo kiekį arba pasirengia karjerai emigracijoje. (3) Didžiausia aukštojo mokslo politikos klaida, padaryta pirmaisiais pokomunistinės transformacijos dešimtmečiais, – nacionalinio universiteto statuso nesuteikimas Vilniaus universitetui, užkirtęs kelią Lietuvoje turėti ne tik liaudies universitetus, bet ir bent vieną tyrimų universitetą.
U radu se prikazuju odabrani aspekti djelovanja istaknutog HSS-ovog političara Ivana Pernara od njegovog ulaska u politiku do smrti. Autor pokušava povezati ranije poznate spoznaje o Ivanu Pernaru ...dobivene iz literature s činjenicama iz objavljenih i neobjavljenih izvora. Kako je o djelovanju Ivanu Pernaru ovim radom rekonstruiran tek dio podataka, nužno je upozoriti na potrebu daljnjih istraživanja.
Kraj 19. i početak 20. stoljeća obilježava pojačano iseljavanje iz Hrvatske zbog političkih i ekonomskih zbivanja u domovini. Ono je poglavito usmjereno u Sjevernu i Južnu Ameriku, a poslije će se ...nastaviti i u Australiju. Organizirane hrvatske iseljeničke zajednice već u samim početcima novoga života na drugim kontinentima počinju s izdavanjem svojih glasila na hrvatskome jeziku. Velik dio iseljeničke periodike sadržajno je bio usmjeren na užu ili širu lokalnu zajednicu pridonoseći njezinoj nacionalnoj koheziji, ali i ekonomskom boljitku. Takve novine poglavito su nastajale iz pera urednika i novinara amatera, što se odražavalo na kvalitetu sadržaja i njezinu prezentaciju. U radu je sistematiziran pregled najznačajnijih pionira novinarstva i nastajanja prvih hrvatskih iseljeničkih novina na kontinentima, a dovodi ga se u vezu s približnim vremenom dolaska većega vala naših emigranata i njihovom organizacijom i koncentracijom na pojedinim područjima. Kroz primjer jedne novinske rubrike cilj je iskazati da su iseljeničke novine, osim političke uloge, odražavale i bilježile pojave značajne za svakodnevni život zajednice sa svrhom očuvanja njezina identiteta.
Immigration of Slovenians to other areas of the former Yugoslavia and their organization of ethnic societies there is a subject of research that became interesting for researchers in the field of ...international migration studies only after the disintegration of the former Yugoslavia. Compared to the research into Slovenian immigration to other countries and continents, this subject had been neglected for decades. The book ('Slovenian Immigration and Society Activities across the Former Yugoslavia: Historical Outline and the Present') is divided into three chronological parts: Historical Outline, Between the Past and the Present, and The Current Situation. In this book, the data and findings of previous research are revised, upgraded and completed by the results of the authors' own archival and statistical research as well as extensive fieldwork (questionnaire, half-structured interviews, meetings/roundtables, informal interviews, observation with participation), carried out in the framework of two research projects.
Članek se ukvarja z demografskim razvojem hrvaške Istre v obdobju 1948-1991. Poudarek je na problematiki depopulacije kot prevladujočemu pojavu. Posledica depopulacije je neugodna starostna sestava ...prebivalstva na večini državnega teritorija. Kot mogoča in realna perspektiva se kaže izumiranje posameznih območij.
Through international experience students acquire new knowledge and skills, thus becoming a valuable potential resource for the recovery of the Croatian economy. However, it is not clear whether, ...after having completed their studies, their greater competitiveness and new perspectives generate a greater tendency to stay in Croatia or to look for a job abroad. In this paper, on a sample of 118 students who study economics, we investigate emigration tendencies and attitudes related to them as well as international experience as possible predictors of emigration tendencies. Results reveal that 20% of students indicate a tendency to emigrate, 30% are undecided and 50% do not indicate a tendency to emigrate. Students who hold a more negative general attitude towards Croatia and who perceive the total circumstances in a foreign country (pull factors) to be more attractive, are more willing to emigrate. When predicting emigration tendencies with individual push–pull factors, results indicate that the strongest predictor is job opportunities. Students who assess job opportunities as being more attractive abroad than in Croatia, who hold a more negative attitude towards Croatia and who have more international experience are more willing to emigrate. Therefore, an important strategy for keeping young highly skilled people with international experience is by creating job opportunities for them.
Kroz međunarodna iskustva studenti stječu mnoga znanja i vještine te postaju vrijedan potencijalni resurs za oporavak hrvatskoga gospodarstva. No, pitanje je jesu li zbog svoje veće konkurentnosti i novih pogleda nakon završetka studija skloniji ostati u Hrvatskoj ili tražiti posao u inozemstvu. U radu se na uzorku od 118 studenata ekonomije istražuje sklonost emigraciji te stavovi povezani s emigracijom i prošlo međunarodno iskustvo kao mogući prediktori namjere života i rada u inozemstvu. Rezultati ukazuju na to da je 20% studenata sklono emigraciji, njih 30% neodlučno je, a 50% nije sklono emigraciji. Emigraciji su skloniji studenti koji imaju negativniji opći stav prema Hrvatskoj i koji povoljnijima procjenjuju privlačne čimbenike, odnosno ukupne prilike u inozemstvu. Kada se analiziraju pojedinačni potisno–privlačni čimbenici, rezultati ukazuju na to da je najvažniji prediktor sklonosti emigraciji procjena prilika za posao. Studenti koji prilike za posao doživljavaju povoljnijima u inozemstvu u odnosu na Hrvatsku, koji imaju negativniji opći stav prema Hrvatskoj te imaju bogatije međunarodno iskustvo skloniji su emigraciji. Proizlazi da je iznimno važna strategija zadržavanja mladih visokoobrazovanih s međunarodnim iskustvom upravo kreiranje prilika za posao.
Straipsnis skirtas išanalizuoti, kaip emigracijos tema pateikiama piliečių žurnalistikoje, ir išsiaiškinti, kokį emigranto paveikslą kuria piliečių žurnalistikos autoriai populiariausiuose interneto ...naujienų dienraščiuose. Nagrinėjamos piliečių žurnalistikos skiltyse 2012–2014 m. pateiktos publikacijos emigracijos tema. Tyrimo duomenys buvo renkami 2015-aisiais. Tyrime naudoti 269 tekstai emigracijos tema (178 publikacijos paskelbtos internetinio dienraščio Delfi.lt piliečių žurnalistikos skiltyje „Pilietis“, 91 – naujienų portalo Lrytas.lt skiltyje „Bendraukime“). Rezultatai parodė, kad naujienų portalų piliečių žurnalistikos skiltyse apie emigraciją dažniausia rašo patys emigrantai. Jiems tai galimybė ne tik pasidalyti savo istorija, bet ir paneigti viešojoje erdvėje įsitvirtinusią neigiamą nuomonę apie emigraciją. Emigrantai sprendimą emigruoti ir gyvenimą išeivijoje daugiausia vertina teigiamai. Emigracijos nauda vertinama ekonominiu aspektu. Piliečių žurnalistais dažniausiai tampa darbo emigrantai (emigravusieji dėl ekonominių sunkumų Lietuvoje; kritikuojantys Lietuvos valstybę ir kaltinantys ją privertus emigruoti). Būtent toks emigranto paveikslas vyrauja piliečių žurnalistikoje.
U radu se prikazuju odabrani aspekti djelovanja jednog od prvaka HSS-a Josipa Torbara od njegovog ulaska u politiku do smrti. Autor pokušava povezati ranije poznate spoznaje o Josipu Torbaru dobivene ...iz literature s činjenicama iz objavljenih i neobjavljenih izvora. Kako je o djelovanju Josipa Torbara ovim radom rekonstruiran tek dio podataka, nužno je upozoriti na potrebu daljnjih istraživanja.
PDF
