Straipsnis skirtas vengrų filosofo ir politinio veikėjo marksisto G. Lukacso (1885–1971) gyvenimo ir kūrybos svarbiausiems bruožams aptarti. Ankstyvojoje jo kūryboje jaučiamas ryškus polinkis į ...estetikos ir literatūros kritikos problematiką. G. Lukacsas abejojo postulatais, kad empirinis pasaulis pažįstamas tik pažinimo kategorijomis, kad žmogaus protui neprieinami kai kurie tikrovės atributai. Kita vertus, jis pripažino neokantinę pažiūrą, kad racionalūs gamtos mokslų metodai gali aiškinti tik išorinį pasaulį, tačiau yra beverčiai estetikos ir moralės sferoje; jų prasmę bei tikslą galima suvokti tik intuicija. G. Lukacsas analizavo ideologijos, sudaiktinimo ir susvetimėjimo fenomenus. Jis mėgino perkelti K. Marxo praktikos sampratą į hėgeliškąją istorijos koncepciją. Jo teigimu, istorinis materializmas ir dialektika sutampa, t. y. sutampa visuomenės subjektas ir objektas. Remdamasis hėgeliška totalybės kategorija jis neigė gamtos dialektiką: gamta yra visuomeninė kategorija, socialinės veiklos dalis. Sudaiktinimo sąvoką G. Lukacsas taikė visoms mąstymo formoms ir taip suabsoliutino susvetimėjimą, paversdamas jį amžina žmogaus būkle.
Šiame straipsnyje siekiama pritaikyti subaltern, postkolonializmo ir popkultūros teorijas analizuojant sovietinio subjekto santykį su oficialia sovietine ideologija ir tradicine, prokatalikiška ...morale. Čia remiamasi pamatiniu subaltern studijų principu – kad subjekto sąmonė nėra tabula rasa, į kurią dominuojantis režimas „įrašo“ pageidaujamas reikšmes, o subjektas geba aktyviai dalyvauti kuriant prasmes. Straipsnyje, remiantis atliktais interviu, analizuojama, kaip ideologijos funkcionuoja kasdienio gyvenimo situacijose ikiteorinio žinojimo lygmeniu vėlyvuoju sovietmečiu Lietuvoje.
U radu se vrši analiza relacija između umetničke i socijalne revolucije u Rusiji na početku XX veka. Jedno od ključnih pitanja u radu je mesto i uloga avangardne umetnosti u društvu i društvenoj ...organizaciji nadolazećeg totalitarnog režima. Tumačeći umetničke strategije i metode ruske revolucionarne prakse postavljaju se hipoteze kako je savez umetnika avangarde i političkih revolucionara nastao, koliko je trajao i kako je izgledao. Umetničke i socijalne utopije ruske avangarde razlikovale su se od totalitarne komunističke utopije. U radu se naročito ističe kakvi kompromisi su bili nužni za opstanak saveza avangarde i totalitarnog režima.
Through the personality, work and texts of historians Mirjana Gross and Eric Hobsbawm, this paper tries to compare their professional, methodological, but also ideological starting points, their ...influence in the context of time, especially the second half and the end of the 20th century, when historiography was undergoing major transformations and an attempt was made to constitute itself as a full-fledged social science while preserving its own critical position and autonomy. It also went through the antithetical dance between modernity and tradition, revolution and longue durée, both as phenomena and historiographical approaches. Gross and Hobsbawm, due to similar scientific ambitions, long professional experience and personal longevity, also because of thematic similarities (movements, revolutions, ideologies, nations, nationalisms, etc.), their (Central) European cultural formation and finally involvement in international theoretical and methodological debates, are the best subjects for possible comparative insights, especially in the framework of Croatian historiography, where otherwise there is a lack of similar comparison between historians.
1970 m. lapkričio 3 d. mirė filosofijos mokslų kandidatas Tuvija Abinderis. Jis 1945–1962 m. dirbo Vilniaus Aukštojoje partinėje mokykloje, 1962–1965 m. Mokslų akademijos Filosofijos katedroje. Jis ...tyrinėjo demokratinės revoliucijos peraugimo į socialistinę problemas, socialistinės valstybės vystymąsi ir jos vaidmenį kuriant komunizmą, kovojo prieš revizionistinę ir reformistinę ideologiją.
Apžvelgiama Vilniaus universiteto Filosofijos katedros 1972–1975 m. bendrų posėdžių tematika. Filosofai daug dėmesio skiria aktualioms visuomenės ir mokslo raidos problemoms nagrinėti. Visos šios ...problemos yra susijusios su pagrindinėmis šiuolaikinio mokslo raidos tendencijomis. Nemažai sunkumų sudaro gnoseologijos klausimai. Dėl spartaus kitimo ne tik matematikoje, gamtos moksluose, bet ir visuomenės moksluose, kyla sudėtingų tų mokslų metodologijos problemų. Aptarti sociologijos objekto, politinės ideologijos ypatybių, istoriografijos metodologijos klausimai, konstatuota, kad reikia aiškiai skirti istoriografijos ir sociologijos objektus.
Publikacijoje apžvelgiama žinojimo sociologijos disciplinos raida, pateikiamos svarbiausios jos nagrinėjamos sąvokos ir tyrimo tikslai. Teigiama, kad tikrovė yra sociališkai konstruojama ir kad ...žinojimo sociologija turi analizuoti šio konstravimo procesus. Ji turi aiškinti ne tik empirinę žinojimo įvairovę visuomenėse, bet taip pat ir procesus, dėl kurių bet kuris žinojimas tampa sociališkai pripažinta tikrove. K. Marxo tezė, kad žmogaus sąmonę apsprendžia jo socialinė būtis, tapo bazine žinojimo sociologijos teze. Terminą „žinojimo sociologija“įvedė M. Scheleris. Jis teigė, kad visuomenė lemia idėjų būtį, bet ne jų prigimtį ir pabrėžė individualaus žmogiškojo žinojimo aprioriškumą, kuris prasmės sistemą įgyja visuomenėje. K. Mannheimas teigė, kad visuomenė sąlygoja ne tik žmogiškosios idealizacijos formą, bet ir turinį. Jam svarbiausias buvo ideologijos reiškinys. Skyrė partikuliarinės, totalinės ir bendrosios ideologijos sąvokas. R. Mertonas siekė sujungti žinojimo sociologijos ir struktūrinės funkcinės teorijos pozicijas. Autoriai išplečia šios sociolgijos tyrimo objektą teigdami, kad ji turi tirti ne tik idėjų istoriją, bet viską, kas visuomenėje laikoma žinojimu.
Straipsnyje aptariami sociologo Karlo Mannheimo (1893–1947) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad svarbiausias jo įnašas į XX a. socialinę mintį yra žinojimo sociologija. Kaip ...istorizmo šalininkas, K. Mannheimas teigė, kad kiekviena visuomenė ir epocha turi savitą kultūrą, o kiekvienas žmogaus kūrinys yra tos kultūros dalis. Socialinių mokslų objektas negali būti izoliuotas nuo tam tikro apibrėžto konteksto, kuriame pripažintos įvairios vertybės, veikia kolektyviniai nesąmoningi valios impulsai ir pan. Žinojimas iš esmės visada yra kolektyvinis: jis atsiranda bendrame grupės gyvenimo procese, kuriame kiekvienas individas įgyja savo žinojimą per bendrą likimą, veiklą ir bendrą sunkumų įveikimą. Egzistuoja tokie mąstymo tipai, kurių negalima adekvačiai suprasti, neišsiaiškinus jų socialinių šaknų. Mąstymas yra egzistenciškai sąlygotas, ir tik empiriniai tyrimai gali atskleisti koreliaciją tarp gyvenimo situacijos ir mąstymo proceso. Žinojimo sociologija įteisino vadinamojo atsiribojimo metodologinę procedūrą įvairiems mąstymo stiliams nagrinėti. Šioje sociologijoje idėjų turinį siekiama susieti su jo atsiradimą sąlygojusia socialine struktūra.
Straipsnyje teigiama, kad dorovės pažinimas yra sąlygotas praktinių prielaidų, kurios postuluojamos kaip tam tikros vertybės. Iškyla prieštaravimas tarp etikos normatyvinės prigimties ir jos ...moksliškumo, taip pat atsiranda metaetikos sukūrimo būtinybė. Dorovinis vertinimas yra pirminis teorinio pažinimo atžvilgiu, nes kyla iš jo praktinių prielaidų. Marksistinė etika išvengia tokios prieštaringos alternatyvos, nes bendroji marksistinė socialinė metodologija pagrindė vertybių problemos ir etikos socialinių prielaidų tyrimo mokslinės prieigos principus. Šių problemų išsprendimo išeities taškas yra iš visuomeninių santykių susvetimėjimo kylančių pasekmių analizė. Klasinėje visuomenėje objektyviai susidaro tam tikras neatitikimas tarp dorovės principų formavimosi ir jų subjektyvaus įsisąmoninimo. Etikos teorija, laikydama visuomenės praktinius poreikius mokslinio aiškinimo pradiniu tašku, juos pagrindžia ir taip klasiniam vertinimui suteikia visuotinio vertinimo formą. Etikos teorijos praktinis suinteresuotumas kyla iš objektyvių klasinės visuomenės egzistavimo sąlygų ir negali būti panaikintas remiantis klasinės visuomenės praktinėmis prielaidomis.
E. Krakausko filosofijos mokslų kandidato disertacijoje „Žmonių santykių susvetimėjimas ir jo atsispindėjimas ideologijoje klasinės-antagonistinės visuomenės sąlygomis“ analizuojamas valstybės, ...visuomenės ir individo susvetimėjimas.