Uvod: Etična občutljivost je pomemben dejavnik pri zagotavljanju kakovostne zdravstvene oskrbe. Namen raziskave je bil preučiti etično občutljivost študentov zdravstvene nege. Metode: Uporabljena je ...bila kvantitativna metodologija raziskovanja z metodo anketiranja. Anketiranje je potekalo na priložnostnem vzorcu 126 dodiplomskih študentov zdravstvene nege. Podatki so bili zbrani na podlagi prevedenega in prilagojenega »Vprašalnika za merjenje etične občutljivosti med študenti zdravstvene nege« (ang. Ethical Sensitivity Questionnaire for Nursing Students). Za statistično analizo so bile uporabljene naslednje metode: osnovna deskriptivna statistika ter neparametrični Mann-Whitneyjev U-test in Kruskal- Wallisov H-test. Rezultati: Rezultat notranje konsistentnosti za celoten vprašalnik je pokazal dobro stopnjo zanesljivosti (Cronbach α = 0,711). Anketirani študenti zdravstvene nege na dodiplomskem študiju so prikazali zmerno stopnjo etične občutljivosti ( = 33,50, s = 5,615). Rezultati so pokazali statistično značilne razlike v stopnji etične občutljivosti med rednimi študenti dodiplomskega študija zdravstvene nege in študenti izrednega študija (p = 0,025). Diskusija in zaključek: Ugotovljeno je bilo, da obstajajo možnosti za izboljšanje etične občutljivosti študentov zdravstvene nege. Na podlagi ugotovitev so potrebne nadaljnje raziskave o etični občutljivosti v povezavi z delovno otopelostjo v zdravstvenem sistemu. Smiselno bi bilo raziskati tudi dejavnike, ki vplivajo na etično občutljivost in primerjati etično občutljivost med študenti zdravstvene nege in zaposlenimi medicinskimi sestrami.
Full text
Available for:
NUK, ODKLJ, UL, UM, UPUK, VSZLJ
Uvod: Etična občutljivost je pomemben dejavnik pri zagotavljanju kakovostne zdravstvene oskrbe. Namen raziskave je bil preučiti etično občutljivost študentov zdravstvene nege. Metode: Uporabljena je ...bila kvantitativna metodologija raziskovanja z metodo anketiranja. Anketiranje je potekalo na priložnostnem vzorcu 126 dodiplomskih študentov zdravstvene nege. Podatki so bili zbrani na podlagi prevedenega in prilagojenega »Vprašalnika za merjenje etične občutljivosti med študenti zdravstvene nege« (ang. Ethical Sensitivity Questionnaire for Nursing Students). Za statistično analizo so bile uporabljene naslednje metode: osnovna deskriptivna statistika ter neparametrični Mann-Whitneyjev U-test in Kruskal- Wallisov H-test. Rezultati: Rezultat notranje konsistentnosti za celoten vprašalnik je pokazal dobro stopnjo zanesljivosti (Cronbach α = 0,711). Anketirani študenti zdravstvene nege na dodiplomskem študiju so prikazali zmerno stopnjo etične občutljivosti ( = 33,50, s = 5,615). Rezultati so pokazali statistično značilne razlike v stopnji etične občutljivosti med rednimi študenti dodiplomskega študija zdravstvene nege in študenti izrednega študija (p = 0,025). Diskusija in zaključek: Ugotovljeno je bilo, da obstajajo možnosti za izboljšanje etične občutljivosti študentov zdravstvene nege. Na podlagi ugotovitev so potrebne nadaljnje raziskave o etični občutljivosti v povezavi z delovno otopelostjo v zdravstvenem sistemu. Smiselno bi bilo raziskati tudi dejavnike, ki vplivajo na etično občutljivost in primerjati etično občutljivost med študenti zdravstvene nege in zaposlenimi medicinskimi sestrami.
Full text
Available for:
NUK, ODKLJ, UL, UM, UPUK, VSZLJ
The monograph introduces the concept of work, which is inherent in human being as is play. This concept of work can be understood simultaneously as a powerful means of socialisation and as a ...disciplining instrument. The author problematizes the dichotomy between play and work as a construct that emerged in the specific historical and geographical context of early industrialization. She introduces the educational value attributed to work and presents how this understanding of work has historically changed through different political and socio-economic circumstances. Drawing on ethnographic studies and theorising from the fields of psychology, sociology, cultural anthropology, and social anthropology, the author analyses why and how preschool children participate in everyday work at home and in kindergarten. The author draws connections between children's participation in work and children's sociality and intersubjectivity as core human capacities as social beings. Preschool children are included as research participants along with adults, and by presenting their perspectives, this volume demonstrates the complexity of social life from an early age.
Straipsnyje ginamas teiginys, kad aklumo pasekmės priklauso nuo asmeninių individo savybių ir socialinių sąlygų. Nagrinėjamos aklųjų reabilitacijos socialinės problemos, pabrėžiama istoriškumo ...principo reikšmė sprendžiant šias problemas. Apžvelgiama aklųjų padėtis visuomenėje įvairiais istoriniais laikotarpiais. Teigiama, kad savo raidoje visuomenė vis palankiau žiūrėti į akluosius, vis labiau juos reabilituoja, pripažįsta jų socialinį pilnavertiškumą. IX–XII a. pradėjo atsirasti aklųjų organizacijos – elgetų brolijos su tipiška elgetų psichologija ir siekiančios reguliuoti bei paskirstyti elgetavimo zonas ir laiką tarp savo narių. XIX–XX a. pradžios aklųjų organizacijos skatino akluosius mokytis, stiprino jų profesinį rengimą ir įdarbinimą, sprendė jų asmenines problemas. Socialistinėje visuomenėje atsiranda objektyvios prielaidos, būtinos aklųjų socialiniam pilnavertiškumui praktiškai įgyvendinti: sąmoningai ugdomas aklųjų visuomeninis aktyvumas, jų idėjinis sąmoningumas ir savaveiksmiškumas. Materialinis aklųjų aprūpinimas, jų socialinių poreikių tenkinimas iš privačių filantropų ir labdaros organizacijų perėjo valstybės žinion.
Nors moterys ne tik turi reikiamą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, bet nori ir gali eiti pareigas priimant aukščiausio lygio sprendimus, vis dėlto moterų ir vyrų asimetrija Lietuvos biržinių ...(angl. listing) bendrovių1 valdybose apibūdina šiame straipsnyje keliamą problemą. Straipsnyje, plėtojant ir naujai pritaikant teorinį sėkmingos karjeros moters modelį, empiriškai gilinamasi į biržinių bendrovių valdybos narių (direktorių) socializacijos ypatumus vaikystėje. Pusiau struktūruoto interviu metodu apklausta 12 (beveik 50 proc.) Lietuvos biržinių įmonių valdybų narių (direktorių). Tyrimas rodo, kad egalitarinė šeimos aplinka, neseksistinės socializacijos praktikos, socialinis teisingumas leidžia mergaitėms eksperimentuoti su įvairiais tiek socialiniais, tiek įtraukiančiais netradiciniais vaidmenimis, kurie sustiprina moterų saviveiksmingumą ir, ypač konkurencingų biržinių bendrovių valdybų veikloje, atlikti valdybos narių (direktorių) vaidmenis.
Antroje straipsnio dalyje nagrinėjama asmenybės depersonifikacijos samprata E. Frommo veikaluose, kuria remdamasis jis nuosekliai kritikuoja šiuolaikinę buržuazinę visuomenę. E. Frommas nagrinėja ...socializacijos procesą, individo ir visuomenės santykį. Lemiamu socializacijos momentu jis laiko teisingo asmenybės santykio su autoritetu susiformavimą. Santykio su autoritetu tipas nulemia individo idealų, jo sąžinės pobūdį. Pagal tai E. Frommas skiria autoritarinę ir humanistinę sąžinę. Svarbiausias autoritarinės sąžinės reikalavimas – nekritiškas, pagrįstas prievarta ir baime atsidavimas išoriniam autoritetui. Humanistinė sąžinė orientuoja individą realizuoti savo įgimtas galias bei interesus, ji yra harmoningo „žmogaus sau“ būtinas, organizuojantis centras. Aptariamas sąmonės ir pasąmonės santykis. Sąmonė reprezentuoja socialinį žmogų, t. y. atsitiktinių apribojimų visumą, kuri kyla iš praeinančios istorinės situacijos, o pasąmonė atstovauja universaliajam žmogiškumui, pačiai žmogaus prigimčiai. E. Frommas plėtojo antiintelektualinės įžvalgos į save ir aplinkinius daiktus idėją. Ja pasiekiama aukščiausia pažinimo forma – intuicija, kuria įveikiamas subjekto-objekto, sąmonės ir pasąmonės suskilimas.
Within this paper the primary school grieving children’s status in the classroom is discussed, and revealed.
It is important to stress that the experienced losses in the family for those students are ...mainly divorce, parents’ unemployment, and death of the parent or grandparent. On the basis of empirical data the children’s status and their view to it are compared. Scilicet children’s view into their status and the real status’ fact in the classroom are main factors for those students’ (especially the grieving ones socialization:
it was stated that there are more grieving children with lower status in the classroom than those who have not experienced any loss in the family (p < 0,002). Although it depends on what kind of activity was chosen to do with these students, e.g. Children, who have experienced loss in the family, sometimes
have a higher status than their classmates, because of their compassion, openness etc. The differences between genders were found as well, i.e. both grieving and non-grieving boys have shown their lower status than the girls of the same age. The other important reveal in this research is this, that most of the children have had pointed their positive view to the status in the classroom and feel comfortable about it. However, children who have experienced parents’ unemployment, divorce, and the death of a loved one, receive their status more negative than the others, and also feel uncomfortable about it. All that shows that experienced losses in the family in some ways have much negative influence for those students’ status, and, as the consequence of this, it obviously refers to the negative view to the status. As the matter of fact, it aggravates such children’s socialization in regard to value internalization, and self identification with whom.
Straipsnyje nagrinėjama labai aktuali jaunimo socialinės integracijos problema, apibrėžiant individo pasirengimo savarankiškai ir produktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime prielaidas. Taigi ...straipsnio tyrimo objektas-jaunimo socialinė integracija.
Straipsnyje analizuojami darbuotojų socializacijos organizacijoje reiškinys, sąsajos su darbiniu ir pilietišku elgesiu bei tapatumu organizacijai ir tapatumo vaidmuo socializacijos ir elgesio darbe ...ryšiams. Šios srities tyrimų nėra daug, o kaip teigia Cooper-Thomas ir Anderson (2006), darbinis ir pilietiškas elgesys bei socialinis sutelktumas yra socializacijos indikatoriai, padedantys įvertinti socializacijos veiksmingumą ir rengti pagrįstas socializacijos priemonių sistemas. Tyrime dalyvavo 129 nevadovaujamas pareigas einantys privačių organizacijų darbuotojai (54,3 % dirba iki vienerių metų, 45,7 % – ilgiau nei metus). Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Rezultatai: darbinį elgesį prognozuoja veiklos dimensija, pilietišką – profesinės kalbos išmokimas, politikos bei organizacijos tikslų ir vertybių perėmimas, tapatumą organizacijai – tikslų ir vertybių bei ateities ir karjeros perspektyvų rodikliai. Kai tapatumas organizacijai aukštas, ilgiau nei metus dirbančių darbuotojų darbinį elgesį stiprina tikslų ir vertybių, politikos bei ateities perpektyvų, o pilietišką elgesį – veiklos rodiklis.
Full text
Available for:
IZUM, KILJ, NUK, PILJ, PNG, SAZU, UL, UM, UPUK
PDF
