The goal of the current study was to uncover and describe the phenomenon of changes in reflexivity during existential supervision. We analyzed interviews with four female existential psychotherapy ...trainees utilizing Interpretative Phenomenological Analysis. The data yielded three themes: (1) The supervisory relationship: a basis for changes in reflexivity, (2) The influence of the nature of the supervisor's presence and interventions used for expression of reflexivity, and (3) Changes in reflexivity: a subjective experience of internal transformations. Findings suggest supervision educators should be cognizant of the nature of the supervisory relationship and the supervisor's presence and specific interventions used in supervision to enhance supervisee reflexivity. These findings add to an in-depth understanding of the supervision process and inform psychotherapy and supervision training programs aimed at improving trainee reflexivity.
Tyrimo tikslas buvo nustatyti skirtingo kreivumo lankų monokulinio ir dichoptinio atpažinimo asimetrijos priklausomybę nuo stimulų pasirodymo kairėje ir dešinėje regėjimo lauko pusėse tikimybės. ...Monokulinio atpažinimo sąlygomis tiek teisingai atgamintų stimulų kiekis, tiek asimetrijos pobūdis labai priklauso nuo stimulų pateikimo tikimybės. Dichoptinio atpažinimo asimetrija priklauso nuo monokulinių stimulų, išbarstytų tarp dichoptinių porų, pasirodymo vienoje iš regėjimo lauko pusių tikimybės.
Straipsnyje apžvelgiami svarbiausi smegenų pusrutulių funkcinę asimetriją aiškinantys modeliai: smegenų pusrutulių dominavimo, poekspozicinio krypties skanavimo, dėmesio, kognityvinės strategijos ir ...atminties. Kiekvienas iš jų parodo atskirus funkcinės smegenų pusrutulių asimetrijos aspektus, kuriuos paaiškinti įmanoma tik tada, kai atsižvelgiama į tokius svarbiausius faktorius, kaip dėmesys, informacijos apdorojimo strategija, atmintis ir kt., turinčius įtakos funkcinei asimetrijai.
Keliamas asmenybės bruožų vaidmens klausimas dažnėjančiuose psichosomatiniuose susirgimuose. Nagrinėjami du problemos aspektai: galima specifinė pacientų, sergančių psichosomatinėmis ligomis, ...premorbidinės asmenybės struktūra (psichologinio specifikavimo sampratos rėmuose) ir asmenybės bruožai, kurie bendri psichosomatiniems pacientams (aleksitiminio tipo asmenybė). Daroma išvada, jog tik sudėtinis anksčiau minėtų aspektų tyrimas galėtų padėti apibrėžti asmenybinių faktorių rolę psichosomatinių ligų atsiradimui ir eigai.
Mūsų taikoma konsultantų rengimo programa apima grupinį darbą, ypač pabrėžiant asmeninio autentiškumo, laisvės, atsakomybės, pasirinkimo, kaltės, meilės, kančios, intymumo ir vidinės tylos ...išgyvenimus. Grupė labiau orientuota į patyrimą, nei diskusijų grupė, susiduriama tiek su egzistencinėmis problemomis, kurios iškyla „čia ir dabar“, tiek su egzistencinėmis kasdienybės problemomis. Kartu turi būti vykdomas nuolatinis grįžtamojo ryšio apie procesą teikimas, dalijantis jausmais, skiriant dėmesio klausimui „Ką aš jaučiu dabar?“, taip pat turi būti daroma dinamikos analizė. Grupinio darbo prioritetas yra ne tarpasmeninė dinamika, bet vidinė dinamika – savęs tyrinėjimas. Grupės darbo metu turi būti teikiamas prioritetas „susitikimui su savimi“ įvairiais buvimo „čia ir dabar“ momentais.
Straipsnyje pristatomas tyrimas analizuoja artimo žmogaus netekties įprasminimo fenomeną. Studija remiasi septynių tyrimo dalyvių patyrimu. Visi jie išgyveno netektį žmogaus, su kuriuo juos siejo ...artimas ryšys, ir kurį jie, nepagydomai sergantį, slaugė iki jo mirties. Šiuo tyrimu siekiama konkrečioje netekties patyrimo situacijoje įvardyti esminę šio patyrimo įprasminimo struktūrą – gauti aiškius ir sisteminius aprašymus. Giluminio interviu metu gauti netekties įprasminimo tekstai buvo analizuojami A. Giorgi fenomenologiniu psichologinių tyrimų metodu – išgryninta trylika visiems dalyviams bendrų aspektų, atrastos penkios fenomeno sklaidos kryptys, įvardytos dvi esminės patyrimo įprasminimo erdvės, rezultatai apibendrinti viename apibrėžime. Remiantis tyrimo rezultatais, netekties įprasminimas atsiskleidžia kaip procesas, kuris reiškiasi kokybiniais pasaulėžiūros ir santykių pokyčiais. Artimo žmogaus netekusiojo pasaulėžiūros pokyčiai skleidžiasi trimis – patirčių įvertinimo, gautos naudos ir esminių būties tiesų suvokimo – lygmenimis. Santykių erdvėje išsiskiria santykių su artimuoju ir kokybiniai socialinių santykių pokyčiai. Pagrindiniai žodžiai: netektis, netekties įprasminimas, fenomenologinis tyrimas. PHENOMENOLOGICAL RESEARCH OF MEANING-MAKING FOR THE BEREAVEMENT OF A CLOSE PERSON Jurgita Stanaitytė, Rimantas Kočiūnas Summary The study analyzes the phenomenon of meaning making for the bereavement of a person with whom they had close relationships, based on the experience of seven research participants. All of them had been nursing a relative till the death from an incurable disease. The study aims to identify the essential structure and get a clear and systematic description of meaning-making for the bereavement. All the data were collected in depth semi-structured interviews (lasting 50–80 minutes). The main question of the interview was “please remember and describe the specific situation or the moment when you understood that you have lost your a close person. What does this understanding mean to you?” An analysis of the interviews was performed on the basis of the A. Giorgi phenomenological psychological analysis method. At the end of the study, there were discovered and identified 13 essential aspects, 5 directions, and 2 fundamental spaces of meaning-making for the bereavement. All the findings were shared by every participant. The results were summarized into a single definition. First of all, results of the research have revealed that meaning-making for the bereavement is a process rather than a one-off event or situation. The results show that the meaning-making for the bereavement of a close person is mainly expressed by qualitative changes in relationships and in the world-view. In the area of qualitative changes in the relationships, it is worth to distinguish changes in the relationship with the relative one: here one can find a big concern for nursing the loved one, experiencing the ongoing existence of a dead relative and feeling a strong spiritual support from them because of the deep relations before death. The other changes in the area are qualitative changes in social relations. The area of qualitative changes in the world-view unfolds in three levels. The first level concerns the evaluation of experiences in time perspective: change in the attitude towards bereavement is reavealed; the evaluation of its emotional states becomes objective; and all these aspects are summarized as a valuable lesson for personal grow. The second level concerns the identification and appreciation of discovered benefits: the relevance of living here and now; the importance of changes in the personal system of the relevance of living here and now; the importance of changes in the personal system of values; and the recognition that relative’s attitude towards death affected the worldview of others. The third level unfolds the discovery of fundamental truths: the meaning of the experience of loss is perceived as metaphysical and beyond the limits of the human mind; the temporality of existence and the unknowability of death is recognized. Key words: bereavement, sense-making, phenomenological research.
The study analyzes the phenomenon of meaning making for the bereavement of a person with whom they had close relationships, based on the experience of seven research participants. All of them had ...been nursing a relative till the death from an incurable disease. The study aims to identify the essential structure and get a clear and systematic description of meaning-making for the bereavement. All the data were collected in depth semi-structured interviews (lasting 50–80 minutes). The main question of the interview was “please remember and describe the specific situation or the moment when you understood that you have lost your a close person. What does this understanding mean to you?” An analysis of the interviews was performed on the basis of the A. Giorgi phenomenological psychological analysis method. At the end of the study, there were discovered and identified 13 essential aspects, 5 directions, and 2 fundamental spaces of meaning-making for the bereavement. All the findings were shared by every participant. The results were summarized into a single definition. First of all, results of the research have revealed that meaning-making for the bereavement is a process rather than a one-off event or situation. The results show that the meaning-making for the bereavement of a close person is mainly expressed by qualitative changes in relationships and in the world-view. In the area of qualitative changes in the relationships, it is worth to distinguish changes in the relationship with the relative one: here one can find a big concern for nursing the loved one, experiencing the ongoing existence of a dead relative and feeling a strong spiritual support from them because of the deep relations before death. The other changes in the area are qualitative changes in social relations.The area of qualitative changes in the world-view unfolds in three levels. The first level concerns the evaluation of experiences in time perspective: change in the attitude towards bereavement is reavealed; the evaluation of its emotional states becomes objective; and all these aspects are summarized as a valuable lesson for personal grow. The second level concerns the identification and appreciation of discovered benefits: the relevance of living here and now; the importance of changes in the personal system of the relevance of living here and now; the importance of changes in the personal system of values; and the recognition that relative’s attitude towards death affected the worldview of others. The third level unfolds the discovery of fundamental truths: the meaning of the experience of loss is perceived as metaphysical and beyond the limits of the human mind; the temporality of existence and the unknowability of death is recognized.
Požiūris į savo ligą buvo tirtas 429 pacientų, su reumatinėmis ligomis (reumatoidinis artritas, osteoartritas ir sisteminė raudonoji vilkligė), imtyje. Buvo rasti šių trijų diagnozių grupių ...psichologiniai skirtumai. Taip pat buvo tirta įvairių klinikinių, psichologinių ir socialinių charakteristikų įtaka. Reikšmingi rezultatai (reikšmingumo lygmuo 0.05) buvo rasti amžiaus, lyties, ligos aktyvumo ir išsilavinimo lygio kintamuosiuose. Neurotiškų nusiskundimų lygmuo nebuvo susijęs su požiūrio tipu. Atlikus matavimus pakartotinai, neurasteninės ir disforiškos reakcijos išryškėjo kaip stabiliausios, o mažiausiai stabilios – harmoningos ir apatiškos.
PDF
