Godine 1960. Arheološki muzej u Zadru, pod vodstvom Šime Batovića, proveo je u Dobropoljcima arheološka istraživanja gradine Jaruv i osam tumula. S obzirom na to da su istraživanja poznata samo kroz ...kratki izvještaj, autori ovom prigodom objavljuju preostalu dokumentaciju koja se o tim istraživanjima čuva u muzeju, te na osnovi nje ispravljaju pojedine interpretacije, dok na osnovi novijih spoznaja o ukapanju daju širi kontekst tih nalaza.
Prilikom primarne obrade ulomaka antičkog i kasnoantičkog staklenog posuđa, kao i preostale staklene građe s lokaliteta Lobor – Majka Božja Gorska, primijećeno je da velik broj posuda pripada ...kasnoantičkim čašama, posebno onima s ravno odrezanim obodom. Točnije, od 118 tipološki odredivih ulomaka staklenih posuda iz Lobora, njih 75 pripada čašama s ravno odrezanim te peharima sa zadebljanim obodima, kao i zdjelicama koje su im morfološki srodne. Navedene posude izrađene su tehnikom slobodnog puhanja i različitih su nijansi zelene i žutozelene boje. Bezbojni primjerci su rijetki. Najveći broj je neukrašen, a zabilježen je po jedan primjerak ukrašen apliciranjem tamnoplavih staklenih niti i kaplji, brušenjem horizontalnih linija i jedan primjerak s narebrenom površinom stijenki izvedenom tzv. optičkim puhanjem. Pretpostavlja se da su kasnoantičke staklene posude iz Lobora izrađene u radionicama Porajnja, Podunavlja i sjevernoitalskog područja. Iako se ovakve staklene posude ne ubrajaju u luksuzne predmete, jedan su od pokazatelja razine svakodnevnog života u utvrđenom visinskom naselju u Loboru u razdoblju između 3. i 6. st., kao i povezanosti tog naselja s ostatkom kasnoantičkog prostora između Mediterana i sjevernih granica Rimskog Carstva.
Od kraja travnja do početka lipnja 2021. godine na području nekadašnje depandanse hotela Stella Maris u Novigradu provedeno je zaštitno arheološko istraživanje. Ono je rezultiralo definiranjem ...prostora širenja kasnoantičkog i ranosrednjovjekovnog groblja sub divo koje je gravitiralo oko crkve sv. Andrije sjeverno od današnje župne crkve. Grobovi su oštećeni formiranjem vrtova i, poslije, izgradnjom zgrade turističke namjene početkom 60-ih godina 20. stoljeća. Utvrđeno je nekoliko tipologija grobova. Prevladava ukapanje u grobove formirane od neobrađenih vapnenačkih ploča koje su nejednako lomljene i nejednake veličine, položene jedna do druge te okomito usađene u tlo. Prisutni su i ukopi u dijelom zidane grobove te slobodno polaganje pokojnika na zdravicu. Ostatci dviju kasnoantičkih amfora i brojni ulomci amfora otkriveni u otpadnim jamama upućuju na najraniju fazu ukopa. Položaj grobova u južnom dijelu istražene površine bio je definiran suhozidima, koji su u naknadnoj fazi ukapanja preslojeni grobovima. Grobove, na temelju tipologije pokretnih nalaza, od kojih prevladava grubo kuhinjsko posuđe i amfore, datiramo u razdoblje od početka 5. do 7. stoljeća.
Indeks tjelesne mase arheoloških populacija dobar je indikator nutritivnog opterećenja organizma te može uputiti na kvalitetu života i zdravlje pojedine populacije i služiti kao usporedba među ...populacijama. U radu su analizirani koštani ostatci s arheoloških nalazišta s područja istočne obale Jadrana datirani u razdoblja od antike do novog vijeka. Iako je riječ o relativno malom uzorku, rezultati istraživanja pokazali su smanjenje kvalitete života, odnosno tjelesne mase u muškaraca, i to u razdobljima razvijenog i kasnog srednjeg vijeka, a što je u skladu s prethodnim istraživanjima hrvatske populacije. Žene su tijekom svih razdoblja imale sličnu, konstantnu tjelesnu masu, što se osim raspodjelom rada i dostupnosti hrane može objasniti i hormonskim utjecajima te drukčijim metabolizmom masti. Indeks tjelesne mase pokazao se kao dobar indikator za dopunu spoznaja o kvaliteti života i zdravlju arheoloških populacija.
By engaging with recent developments in the study of empires, this book examines how inhabitants of Roman imperial Syria reinvented expressions and experiences of Greek, Roman and Syrian ...identification. It demonstrates how the organization of Greek communities and a peer polity network extending citizenship to ethnic Syrians generated new semiotic frameworks for the performance of Greekness and Syrianness. Within these, Syria's inhabitants reoriented and interwove idioms of diverse cultural origins, including those from the Near East, to express Greek, Roman and Syrian identifications in innovative and complex ways. While exploring a vast array of written and material sources, the book thus posits that Greekness and Syrianness were constantly shifting and transforming categories, and it critiques many assumptions that govern how scholars of antiquity often conceive of Roman imperial Greek identity, ethnicity and culture in the Roman Near East, and processes of 'hybridity' or similar concepts.
Straipsnyje pateikiami ir aptariami Renesanso epochos filosofijos bruožai. Dažniausiai Renesanso epochos kultūra bei ideologija apibūdinama kaip humanizmas siaurąja šio žodžio prasme, kai kalbama ...apie pirmuosius Italijos ir kitų kraštų Renesanso kultūros atstovus, kurie savo kūryboje labai plačiai rėmėsi antikinės pasaulietiškosios minties kūriniais bei panaudojo juos. Pažymėtina, kad pirmajai Renesanso fazei būdingas humanistinis žmogaus prigimties aukštinimas. Ši tendencija daugiausia išlieka, kaip ir antikinių šaltinių naudojimas, ir antroje Renesanso fazėje – reformacijoje, iš dalies ir trečiosios fazės – kontrrefomacijos – pradžioje. Pažinimo teorijoje Renesanso mąstytojai labai kritiškai vertino scholastinę logiką, jie teikė pirmenybę jutimiškam patyrimui kaip pradiniam pažinimo etapui. Etikoje buvo glaudžiai susipynusios epikūrizmo ir stoicizmo idėjos, būdinga apeliacija į žmogaus natūralius poreikius, akcentuojamas jo prigimties individualizmas ir pan. Renesanso epochos sociologinės koncepcijos visuomenę aiškino kaip izoliuotų individų sumą, o valstybinę valdžią jau manyta esant nepriklausomą nuo religijos ir bažnyčios autoriteto.
Apie mokslo genezę Tytmonas, Alfredas
Problemos,
09/2014, Letnik:
27
Journal Article
Odprti dostop
Straipsnyje aprašoma mokslo genezė. Pateikiami ir analizuojami Aristotelio, Herodoto, Demokrito mokslo pažangos ir pradžios aiškinimai, ieškoma jų skirtumų. Autorius teigia, kad gyvenimo poreikai ...sudarė tik galimybę mokslui atsirasti, o realiai jį kūrė žmonės, turėję tam sąlygas bei sugebėjimus. Tokie žmonės buvo žynių luomo atstovai. Akcentuojama, kad ryšys tarp mokslo genezės pradinės fazės ir žynių luomo egzistavimo buvo abipusis, t. y. žyniai kūrė mokslą, o mokslas įtvirtino žynių viešpatavimą senovės Rytų visuomenėse. Tose srityse, kuriose senovės Rytų civilizacijų sąlygomis žmogaus pažintinė veikla ėmė įgyti mokslinį pavidalą, daugiausia astronomijoje ir matematikoje, buvo padaryta stulbinančių atradimų. Teigiama, kad religijos, kaip institucinės formos, galimybės mokslinės pažangos požiūriu labai ribotos, nes mokslas ir religija iš esmės prieštarauja vienas kitam. Senovės graikai sukūrė naują mąstymo stilių – gebėjimą formaliai mąstyti, kuris buvo reikšmingiausias mokslo genezės istorijos momentas, šios genezės baigiamasis etapas.
Straipsnyje apžvelgiama ateizmo istorija, kurio ištakas autorius įžvelgia senovės graikų kultūroje, argumentuodamas tai šio žodžio etimologija. Teigiama, kad senovės graikų ateizmas įsiliejo į bendrą ...graikų dvasinės kultūros intelektualinės revoliucijos srautą, kuris reiškė kritinio ir teorinio mąstymo tapsmą, t. y. šuolį iš mythos į logos. Pirmajai ateizmo revoliucijai nepavyko įveikti religijos, kadangi graikų ateizmas reiškė ne absoliutų dievų paneigimą, bet tik jų pašalinimą iš tiesioginės veiklos realiame gyvenime. Antroji revoliucija sutampa su Renesansu ir porenesansiniu laikotarpiu. Tuo metu religija buvo laikoma nemoksliškumo ir apgaulės produktu dėl M. Koperniko, Ch. Darwino, Pavlovo atradimų ir pasiekimų gamtos moksle. Trečiąja revoliucija prieš religiją tapo K. Marxo ir F. Engelso istorinis materializmas, kuris religiją, filosofiją, moralę ir t. t. aiškino materialine praktika ir su gamybos būdu susijusiais socialiniais santykiais bei visuomenės santvarka. Religija yra neatskiriama socialinio kultūrinio ir etninio visuomenės gyvenimo dalis.
Straipsnyje siekiama įprasminti estetinės teorijos ištakas senovės graikų filosofų ikisokratikų pažiūrose. Brėžiamos paralelės tarp antikos filosofijos raidos etapų ir Platono meilės grožiui kelio ...stadijų. Teigiama, kad kylanti grožio įsikūnijimų seka nužymi antikos dvasinio brendimo metmenis, kartu ir į tuos įsikūnijimus orientuotų žmogiškosios veiklos atmainų seką. Istorinėms aplinkybėms apribojus antikos laisvojo žmogaus sklaidą, grožio vertybė pozityviai nužymėjo jam leistinos veiklos arba būties ribas. Pirmiesiems filosofams kosmas yra pats grožis. Mileto filosofų pirmasis pradas yra ir kosmo estetinės pajautos principas. Parmenidas grynojo mąstymo klode aptiko pažinimų grožį, arba grynojo mąstymo logiką. Sofistai neigė grožio egzistavimą. Sokratas, siekdamas pagrįsti grožio vertybės tikrumą, susidomėjo dieviškumo sfera. Išorinis grožio vertybės imperatyvas, kėlęs daiktiškojo nesuinteresuotumo reikalavimą, žinojimo srityje įgavo loginį pavidalą ir tapo bendrybiškumo reikalavimu: kuo žinojimas bendresnis, labiau nutolęs nuo konkretybių, tuo jis gražesnis. Daroma apibendrinamoji išvada apie grožio vertybę kaip filosofavimo tiesioginį judintoją.
Podaci iz zbirke Različite poslanice (Variae epistulae) italorimskog aristokrata, visokoga ostrogotskog dužnosnika i učenjaka Flavija Magna Aurelija Kasiodora Senatora (5./6. st.), koji govore o ...prilikama na istočnoj obali Jadrana u prvoj polovici 6. stoljeća već su poznati. Od prve cjelovitije ekonomsko-povijesne analize Kasiodorovih podataka o Istri u hrvatskoj historiografiji u članku Roberta Matijašića iz 1988. godine, „Kasiodorova pisma kao izvor za poznavanje kasnoantičke povijesti Istre (Cass. Var. XII, 22, 23, 24)“, prošlo je već više od tri desetljeća, pa ih je prikladno ponovno razmotriti i nakon što su se njima u međuvremenu bili pozabavili Andrej Novak u knjizi L’Istria nella prima età bizantina objelodanjenoj 2007. godine i, u najnovije vrijeme, Rajko Bratož u članku „La produzione e il consumo di alimenti nella provincia della Venetia et Histria al tempo de Goti orientali“ izišlu 2016. godine. Cilj je ovoga rada podatke iznova kontekstualizirati u širem istočnojadranskom okruženju te problematizirati prethodne zaključke. Polazeći od postojećih rezultata, nakana je stvoriti relevantnu istraživačku sliku koja može pridonijeti boljem razumijevanju ekonomskog stanja u kasnoantičkoj Istri te biti podlogom za razumijevanje srednjovjekovnih prilika.
PDF
