Informacinių technologijų pažanga lėmė e. valdžios kūrimąsi ir plėtrą internete. E. paslaugų teikimas piliečiams paskatina vis dažniau lankytis savivaldybės interneto svetainėje ir naudotis ...įvairiomis e. paslaugomis. Lietuvos savivaldybių svetainėse daugėja įvairių e. paslaugų bei teikiamų funkcijų piliečiams, todėl tampa svarbu aptarti vietos valdžios ir piliečių bendravimą virtualioje skaitmeninėje erdvėje. Vietos valdžios ir piliečių interakcija veikia priimamus politinius sprendimus bendruomenėje. Interneto svetainės reprezentuoja politinės institucijos įvaizdį viešojoje skaitmeninėje erdvėje. Straipsnio tikslas yra įvertinti Lietuvos savivaldybių interneto svetainių kokybės vertinimo modelio pritaikomumą. Svarbu atskleisti politinių institucijų interneto svetainių vertinimo modelio pagrindinius dalyvius ir išskirti vertinimo kriterijus, lemiančius interneto svetainės kokybę. Straipsnio teorinėje dalyje analizuojama interneto svetainių kokybės vertinimo modeliai, formuojama tyrimo metodika ir atliekamas Lietuvos savivaldybių interneto svetainių kokybinis tyrimas. Straipsnyje taikomi šie metodai: mokslinių šaltinių analizė ir turinio analizė. Darbo rezultatas yra atskleistas Lietuvos savivaldybių interneto svetainių kokybės vertinimas, tai padeda paaiškinti įdiegtų funkcijų veikimą ir atskleisti interakcijos veiksnį tarp vietos valdžios ir piliečių. Interneto svetainių vertinimas yra nevienareikšmiškas, tai priklauso nuo svetainės tipo, įgyvendinamos institucijos veiklos ir dalyvių. Lietuvos savivaldybės atsižvelgdamos į interneto svetainės platformos galimybes taiko e. valdžios paslaugas piliečiams, tačiau interakcija tarp piliečių ir vietos valdžios apsiriboja tik individualiomis konsultacijomis. Responsyvumas yra pasiekiamas tik bendraujant asmeniškai. Šiuo atveju, interakcija yra sąlygota atitinkamos savivaldybės darbuotojo turima kompetencija.
Vis daugiau įvairaus amžiaus piliečių naudojantis socialiniais tinklais, viešojo transporto įmonėms taip pat labai svarbu ne tik turėti paskyras socialiniuose tinkluose, bet ir tinkamai jas valdyti – ...komunikuoti jose reguliariai, skelbti kokybišką turinį. Įvairūs mokslininkai pastebi, kad įmonės ir organizacijos dažnai visai atsisako interneto svetainių ir renkasi naudoti socialinius tinklus, o dažniausiai – socialinį tinklą „Facebook“, kuris ir keleivių vežėjams suteikia plačias galimybes. Socialinių tinklų platformos gali būti naudojamos ne tik informacijai skleisti (pavyzdžiui, apie tvarkaraščius, jų pasikeitimus), bet ir skatinti žmones keliauti viešuoju transportu, o tai Europos Sąjungai einant Žaliojo kurso kryptimi tampa itin aktualu. Socialiniai tinklai viešojo transporto įmonėms tinka ir norint bendrauti su keleiviais, išgirsti jų pageidavimus, pastabas bei atsižvelgiant į jas tobulinti savo teikiamas paslaugas. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas, ar Lietuvoje veikiančios viešojo transporto įmonės, vežančios keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, tinkamai išnaudoja socialinių tinklų suteikiamą potencialą. Autorius analizuoja socialinių tinklų svarbą viešojo transporto įmonėse, jų panaudojimo galimybes ir būdus. Svarstoma, kodėl norint pritraukti daugiau keleivių naudotis viešuoju transportu svarbu komunikuoti ne viename socialiniame tinkle. Pristačius komunikacijos socialiniuose tinkluose transporto sektoriuje teorinius aspektus, toliau, pasitelkus socialinių tinklų kiekybinę ir kokybinę analizę, vertinama Lietuvos keleivių vežimo įmonių, vežančių keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, komunikacija socialiniuose tinkluose. Konstatuojama, kad viešojo transporto įmonių komunikacija socialinių tinklų paskyrose dažnai yra neveiksminga, nenuosekli, skelbiamas nekokybiškas turinys, pasirenkami netinkami jo skelbimo būdai, o viešojo transporto įmonės apskritai nebendrauja su savo paskyrų sekėjais, nereaguoja į jų pastabas, komentarus ir klausimus. Autorius įžvelgia, kad Lietuvoje dirbantys keleivių vežėjai apskritai retai kada socialinius tinklus pasitelkia siekdami gyventojus skatinti persėsti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą. Taip pat pateikiami konkretūs siūlymai ir sprendimai, kaip būtų galima keleivių vežėjų komunikaciją socialiniuose tinkluose tobulinti.
Straipsnyje apžvelgiami sociolingvistinio tyrimo, atlikto nagrinėjant internetinius ir spausdintus darbo skelbimus, rezultatai. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kurių kalbų ir kokių kalbos įgūdžių ...šiuo metu labiausiai reikia Lietuvoje veikiančioms verslo įmonėms. Tyrimo medžiagą sudaro 1063 lietuvių kalba parašyti interneto svetainių, nacionalinių dienraščių ir rajonų laikraščių darbo skelbimai. Atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai Lietuvos įmonės ieško darbuotojų, mokančių kelias kalbas: ne tik plačiai vartojamas anglų, rusų, vokiečių, lenkų, bet ir retesnes – suomių, norvegų, danų, ispanų, italų, portugalų ar kt.; matyti, kad darbdaviai pageidauja, jog būsimieji darbuotojai mokėtų ir taisyklingą lietuvių kalbą. Pastebėta, kad darbo skelbimuose kalbos įgūdžiai dažniausiai apibūdinami nesiremiant Bendrąja Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema, todėl formuluotės yra abstrakčios ir gali būti skirtingai suprantamos darbdavių ir darbuotojų.
U današnjem globalno umreženom društvu engleski je jezik lingua franca koju osobito promiče internet. U izravnoj (face-to-face) nastavi, a naročito u nastavi preko interneta (online), mediji prenose ...informaciju, jezik i kulturu pa se multimedijska, odnosno multimodalna komunikacija ističe kao nužna pri poticanju kritičke vizualne pismenosti i učenju engleskoga jezika. To je tako jer suodnos slike i teksta posreduje na način koji osnažuje pojedinčevu samosvijest o znanju jezika i kulture te aktivira njegov trud i angažman pri učenju. S obzirom na rečeno, cilj je ovoga rada ispitati sljedeće: a) uložen trud pri učenju engleskoga jezika te b) odnos uložena truda u face-to-face i online nastavu preko medija. Ispitivanje je provedeno na Sveučilištu Jurja Dobrile u Puli tijekom 2019./2020. akademske godine u razdoblju obvezna ostajanja kod kuće zbog pandemije koronavirusa. Ovakva i slična istraživanja ubuduće će biti važna za prožimanje medijski reprezentiranih informacija kao i za proširenje ili nadomjestak face-to-face nastave u uobičajenim komunikacijskim uvjetima ili u uvjetima kada je online nastava jedina opcija.
Įrėmintas medalis. Skirtas AB „Tauragės maistui” už geriausią Lietuvos metų gaminį – šaltai rūkytam aromatiniam kumpeliui. 2005 gruodžio 16 d. Medalis priklijuotas prie mėlynos spalvos medžiaga ...aptraukto stačiakampio rėmo. Rėmas pastatomas. Medalis auksinės spalvos, viršuje užrašas – „Lietuvos metų gaminys”, apačioje – „2005“.
Įrėmintas medalis dėžutėje. Skirtas „Tauragės maistui” už geriausią Lietuvos metų gaminį 2002 m.. Medalis įdėtas odinėje juodoje dėžutėje. Ant dėžutės įspausta „MG Lietuvos metų gaminys 2002”, tokie ...pat užrašai yra ir ant medalio. Dėžutės vidus padengtas juoda medžiaga. Antroje madalio pusėje užrašas „Lietuvos pramoninkų konfederacija“.
Sveikinimas nuo Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento „Tauragės maistui” už „Lietuvos metų gaminį 2001”. 2001 m. gruodžio 14 d.Medžiaga iš storo popieriaus, viršuje pavaizduotas Lietuvos metų ...gaminio medalis.
PDF
