2020 m. pradžioje COVID-19 virusui sukėlus pandemiją, jos sukeltus ekonominius nuostolius netruko pajusti visos šalys. Tampa aktualu įvertinti globalios ekonominės krizės mastą. Straipsnyje ...naudojami, lyginami ir analizuojami naujausi Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio turizmo organizacijos, Europos Komisijos ir kt. institucijų duomenys bei ekspertinė analizė, siekiant nustatyti pasaulio ekonomikos bei turizmo tendencijas pandemijos metu. Atskiras dėmesys skiriamas pasaulinėms turizmo tendencijoms, kadangi pandemija privertė valstybes uždaryti sienas ir / arba taikyti kitus judėjimo apribojimus, kas nulėmė tai, jog turizmas tapo labiausiai nukentėjusiu ekonomikos sektoriumi krizės metu. COVID-19 pandemijos sukelta globali ekonominė krizė įvardijama kaip unikali dėl nuosmukio staigumo, „statumo“ ir gylio. Išsivysčiusių šalių ekonomika patiria didesnių ekonominių nuostolių nei likęs pasaulis, tačiau ir jų atsigavimas / augimas prognozuojamas spartesnis. Lietuvos ekonomika nuo pandemijos nukentėjo viena mažiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Manoma, kad turizmo ekonomika pasauliniu mastu 2020 m. susitrauks 60 % ir tai 6–7 kartus didesnis nuosmukis nei bendro ekonomikos rodiklio BVP. Šalys, kuriose turizmo sektorius turi didžiausią ekonominę įtaką pagal šalies BVP (8–14 %) ir dirbančiųjų skaičių (7–10 %), patenka tarp didžiausius bendrus ekonominius nuostolius patyrusių šalių (13–20 %) skaičių. Tai Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Italija, Graikija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija. Lietuvoje turizmo sektorius turi ženkliai menkesnę ekonominę įtaką (produkcijos vertė nuo BVP 3 %, darbuotojų skaičius – 4,8%) ir tai sutampa su mažesniais bendrais ekonominiais nuostoliais (1,5–5,5 %). Susidūrusios su didžiuliu ir staigiu ekonomikos susitraukimu, Europos Sąjungos šalys skubiai ėmėsi ekonomikos gaivinimo. Fiskalinės drausmės saugikliai (3 % biudžeto deficito nuo BVP bei 60 % valstybės skolos nuo BVP) buvo suspenduoti, tačiau gelbėjimo planai turės įtakos valstybių biudžeto tvarumui. Lietuvos ekonominės pagalbos planas (5 milijardai eurų, apie 10 % nuo BVP), valstybės skolos (41,4 % nuo BVP pandemijos metu ir 50,2 % 2021 m.), biudžeto deficito (7,0 % pandemijos metu ir 5,5 % 2021 m.) rodikliai išlieka vieni mažiausių ES.
Dealing with climate change means accepting tough tradeoffs: giving up certain energy sources, products, and conveniences, all of which have economic impacts. Politicians balk, but there are ...solutions. Roland Kupers turns to the new science of complexity to show how we can untangle a knotty global economy and start making progress.
Straipsnyje analizuojama Kaliningrado tranzito krizės metaforinė raiška Lietuvos viešajame diskurse. Nagrinėjamas visuomenei aktualus modernaus diskurso konceptas, plačiai aptariamas 2022 m. ...birželio-rugpjūčio mėnesių žiniasklaidos tektuose. Abstraktus tiriamo fenomeno pobūdis reikalauja kognityvinės analizės, siekiant atsakyti į probleminį klausimą – kaip Lietuvos viešajame diskurse suvokiama Kaliningrado tranzito krizė? Tyrimo objektas yra Kaliningrado tranzito krizės kalbinė raiška, t. y. metaforiniai pasakymai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti konceptualiąsias metaforas, struktūruojančias Kaliningrado tranzito krizę Lietuvos viešajame diskurse. Tyrimas grindžiamas lingvistine koncepto samprata, šiuolaikine metaforos teorija, ją papildančia tikslinės metaforos teorija, MIPVU metaforinių pasakymų nustatymo metodika bei perkeliamųjų požymių koncepcija. Tyrimo rezultatai struktūruojami ir analizuojami pagal scala naturae ištakos sritis. Tyrimas atskleidžia, kad Kaliningrado tranzito krizę viešajame diskurse struktūruoja 7 konceptualiosios metaforos. Pastarosioms būdingas siauras ištakų konceptų diapazonas, įtraukiantis Negyvosios gamtos ir Žmonių ištakų sritis. Pagrindinės koncepto turinį formuojančios konceptualiosios metaforos yra kaliningrado tranzito krizė yra gamtos reiškinys ir kaliningrado tranzito krizė yra kova. Tirtosios krizės kalbinė raiška netipiška, atsižvelgiant į dažniausiai aktualizuojamus perkeliamuosius požymius ekonominių ir politinių krizių diskursuose. Būdingiausi tirto diskurso bruožai – neigiamai konotuoti metaforiniai pasakymai bei retorinės persvazijos tikslu specialiai sukonstruoti metaforiniai tekstai. Kaliningrado tranzito krizė kalbėtojų sąmonėje iškyla kaip agresyvus, pavojingas ir neprognozuojamas fenomenas, o jo suvaldymo pastangos menkinamos. Daroma išvada, kad Kaliningrado tranzito krizės metaforinė raiška tikslinė, tačiau aptinkami ir leksikalizuoti metaforiniai pasakymai, kalbėtojų sąmonėje realizuojami kategorizavimo būdu.
Cilj. U ovome se radu daje pregled procesa obnove vrijedne knjižnične zbirke Instituta za povijest umjetnosti u Zagrebu uslijed preklapajućih kriza koje su obilježile 2020. godinu (potres, pandemija, ...poplava).
Pristup/metodologija. Cjelokupni fond Knjižnice trebalo je ispočetka sistematizirati prema UDK sustavu jer se u potpunosti urušio zbog snažnog potresa u ožujku. Taj se proces preklapao s postupkom primarne zaštite i konzervacije zbirke rukopisne građe osobnog arhivskog fonda Grge Gamulina, povjesničara umjetnosti i likovnog kritičara, te iznenadnom i hitnom potrebom osnivanja osobnog arhiva i ex libris zbirke akademika Tonka Maroevića.
Rezultati. Rezultat su tih simultanih procesa potpuno funkcionalan i resistematiziran knjižnični fond, uspostavljen arhiv i ex libris zbirka Tonka Maroevića te očišćena i organizirana zbirka rukopisnog gradiva Grge Gamulina.
Originalnost/vrijednost. Ovaj rad daje pregled aktivnosti i procesa pri postupanju s posebnim vrstama kulturne baštine u neočekivanim i izvanrednim okolnostima. Ti istovremeni procesi proširili su sve naše kapacitete te rezultirali stvaranjem novih modela suradnje među kolegama, posebice sa studentima i volonterima, te su dugoročno značajno utjecali na promišljanje i razvoj radnih procesa i snaga.
After Austerity Taylor-Gooby, Peter; Leruth, Benjamin; Chung, Heejung
08/2017
eBook
European welfare states are undergoing profound change, driven by globalisation, technical changes, and population ageing. More immediately the aftermath of the Great Recession and unprecedented ...levels of immigration have imposed additional pressures. This book examines welfare state transformations across a representative range of European countries and at the EU level, and considers likely new directions in social policy. It reviews the dominant neo-liberal austerity response and discusses social investment, fightback, welfare chauvinism and protectionism. It argues that the class solidarities and cleavages that shaped the development of welfare states are no longer powerful. Tensions surrounding divisions between old and young, women and men, immigrants and denizens, and the winners in a new more competitive world and those who feel left behind are becoming steadily more important. European countries have entered a period of greater political instability and this is reflected in policy directions. Austerity predominates nearly everywhere, but patterns of social investment, protectionism, neo-Keynesian intervention and fightback vary between countries. We identify areas of convergence and difference in European welfare state futures.
Straipsnyje nagrinėjami XX a. ketvirto dešimtmečio pradžios Lietuvos socioekonominės padėties pokyčiai kilus ekonomikos krizei (1931–1935), kurie modernėjančios Lietuvos visuomenėje sukėlė didesnius ...pasikeitimus. Parodoma krizės Lietuvoje specifika, vyriausybės ekonominės priemonės bei propagandinės programos, kurios paveikė šalies žemdirbių požiūrį į ūkininkavimo tradicijas, sparčiai besirandančias organizuoto lietuviško verslo struktūras, o visuomenė apskritai tapo ekonomiškai aktyvesnė ir kūrybiškesnė – tai padėjo ne tik išeiti iš besibaigiančios krizės, bet ir atsisakyti pobaudžiavinio ekstensyvaus ūkininkavimo.
Článek se zaměřuje na výjimečný stav a řešení krizí v právním státě a hledá odpověď na otázku, který z možných přístupů v dané oblasti je z hlediska zájmu na dlouhodobém udržení právního státu ...a náležitém plnění jeho funkcí nejvhodnější. V předložené studii věnujeme pozornost problematice řešení krizí v kontextu právního státu, zkoumáme pojem výjimečného stavu, ukazujeme kontroverze, konfuze a problémy, které jsou s ním spojeny, představujeme možné způsoby reakce veřejné moci na krizové situace a posuzujeme jejich přednosti a nedostatky. V návaznosti na závěr, že výjimečný stav by měl být upraven v pozitivním právu, následně věnujeme pozornost otázce, jakým způsobem a v souladu s jakými zásadami by do něj měl být vtělen. V této souvislosti předkládáme tezi, že by měl být zakotven na ústavní úrovni formou dvoustupňové regulace, jež kombinuje enumerativní výjimečné stavy s výjimečným stavem obecným s generální klauzulí na straně právních následků normy, který smí být vyhlášen pouze za předpokladu, že nastala existenční krize a dokonce ani enumerativní výjimečné stavy zjevně neumožňují její překonání. Jelikož však sebeširší regulace výjimečného stavu nemůže vyloučit potřebu jednání ultra vires nebo contra legem, zkoumáme v další části práce, zda a za jakých předpokladů může být legitimní nadpozitivní výjimečný stav a na bázi jakých důvodů.
straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba traipsnyje analizuojama prekės ženklo krizės problematika šiuolaikiniame versle. Teigiama, jog ...prekės ženklo krizė – tai plačiai visuomenėje ir spaudoje aptarinėjamas įvykis, kuris dažniausiai sukeliamas vartotojų dėl nesaugių, nekokybiškų ar net kenksmingų produktų. Pažymima, kad krizė gali paveikti visą įmonės produktų kategoriją arba tik tam tikrą prekių grupę, pakenkti kasdieniam verslui, kelti grėsmę ateities veiklai, lemti materialius nuostolius ir pakenkti kitam turtui – įvaizdžiui ir reputacijai. Straipsnio tikslas – išanalizuoti lietuviškų prekių ženklų krizių priežastis ir įvardyti prekės ženklų krizių komunikacijos strategijas, kurios leistų valdyti įmonės įvaizdį krizinėse situacijose. Remiantis kiekybinio turinio analizės tyrimo duomenimis, buvo nagrinėjami atskiri lietuviškų prekės ženklų krizių pavyzdžiai, jų socialinės atsakomybės problematika bei rizikos valdymo, prekės ženklų valdymo klausimai. Aptariama, kaip pasirengti prekės ženklo krizių valdymo komunikacijos strategiją, kuri leistų sumažinti reputacinę riziką ir numatytų veiksmų planą, kaip „išeiti“ iš krizės su mažiausiais verslo nuostoliais.
PDF
