Įkalinimo įstaigos formuoja erdvę, kurioje daugumai jos gyventojų (kaliniams) reikia prisitaikyti prie nustatytos tvarkos ir jai paklusti, o kitiems tai yra darbo vieta – jų užduotis yra palaikyti ...šią tvarką ir atitinkamai reaguoti į jos pažeidimus. Įkalinimo įstaiga yra išskirtinė vieta ir gyvenimui, ir darbui, o tarp šių dviejų skirtingus vaidmenis atliekančių grupių susiklostantys santykiai daro didelę įtaką ne tik įstaigoje vyraujančiai atmosferai, bet ir kalinių integracijos perspektyvoms. Todėl tarptautiniuose kalinimo standartuose ir daugelio Vakarų kultūros šalių kalinimo praktikoje itin pabrėžiama šių santykių svarba – atitinkamas nuostatas ne tik įtvirtinant teisės aktuose, bet ir skiriant tam ypatingą dėmesį personalo mokymuose. Tačiau ir teisės normos, ir atitinkama praktika atsiranda tik tada, kai šių santykių svarba tampa visiškai akivaizdi. Šiame straipsnyje siekiama šį akivaizdumą atskleisti.
straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba
Dėl ypatingos darbo įtakos žmogaus gyvenimui ir visuomenei darbo vertybės yra laikomos ...pamatinėmis. Jų realizavimas daugiausia lemia žmogaus vietą visuomenėje ir jo karjeros galimybes, šalies žmogiškojo ir ekonominio kapitalo potencialą, atskiros įmonės personalo panaudojimo efektyvumą ir kita. Vertinant skirtingų gyventojų grupių vertybių skirtumus, pastebėta reikšmingų skirtumų tarp skirtingų gyventojų kartų kohortų. Sąvoka „karta“ suvokiama skirtingais aspektais. Šiame straipsnyje sąvoka „karta“ vartojama pagal Mannheim, Steel and Taras bei Strauss and Howe supratimą. Išskirtos: veteranų, kūdikių bumo, X, Y ir Z kartos. Empirinio tyrimo metu buvo analizuoti Lietuvos gyventojų darbo vertybių pokyčiai XX–XXI amžių sandūroje kartų kaitos aspektu, remiantis Europos vertybių tyrimo (EVT) antros (1990), trečios (1999) ir ketvirtos (2008) bangų rezultatais. Tyrimas parodė, kad kartų kaita ir jų individualios savybės didžiausią poveikį daro emocinių darbo vertybių kaitai, o kognityvias ir instrumentines darbo vertybes veikia ir socialinio bei ekonominio konteksto pokyčiai.
Siekiant nustatyti, kas lemia vadovavimo efektyvumą, buvo atlikti ir atliekami vadovų tyrimai, šių tyrimų pagrindu kuriamos vadovavimo teorijos. Nors vienareikšmiško atsakymo nėra iki šiol, tačiau ...daugumoje elgesio ir atitikimo teorijų nurodomi tie patys vadovavimo matmenys: pagarba (orientacija į tarpusavio santykius) ir struktūravimas (orientacija į tikslą). Tarpkultūrinių tyrimų rezultatai rodo, jog kultūros normos, vertybės bei ekonominės sistemos ypatumai daro reikšmingą įtaką efektyvaus vadovavimo sampratai. Tai paskatino atlikti išsamesnę vadovavimo efektyvumo matmenų analizę mūsų dienų Lietuvos organizacijos kontekste. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti: a) vadovų efektyvaus elgesio matmenis, b) palyginti, kaip skiriasi vadovų ir darbuotojų pateiktų vadovo elgesį apibūdinančių konstruktų pagrindu nustatyti efektyvaus vadovavimo matmenys. T iriamųjų imtis sudaryta iš Lietuvos gamybinėje organizacijoje dirbančių 49 vadovų ir 52 darbuotojų, buvo naudojamos kritinių įvykių ir repertuarinės gardelės metodikos. Atlikus kokybinę ir kiekybinę tyrimo rezultatų analizę, nustatyti trys „efektyvaus vadovo", dirbančio Lietuvos gamybinėje organizacijoje, matmenys: 1) darbas su pavaldiniais; 2) individualios profesinės ypatybės; 3) į užduoties atlikimą orientuotas elgesys. Ištirta, kad vadovai ir darbuotojai teikia nevienodą reikšmę vadovavimo efektyvumo matmenims. Darbuotojai labiau linkę pabrėžti tarpusavio santykių, bendravimo svarbą, vadovai- individualias profesines ypatybes ir į užduoties atlikimą orientuotą elgesį.
Straipsnyje nagrinėjamos aprioriškumo sampratos I. Kanto, D. Hildebrando ir M. Schelerio veikaluose. Anot I. Kanto, pirminė aprioriškumo esmė yra žmogaus sąmonės ir subjektyvumo sąranga ir pobūdis, ...aprioriškumas žymi pavidalą arba būdą, kuriuo kas nors pagaunama. D. Hildebrandas skiria tris apriorinio pažinimo bruožus: griežtas būtinumas; neprilygstamas suprantamumas ir visiškas tikrumas. Jam aprioriškumo problema dvejopa: tai klausimas apie tikras ir iš esmės būtinas dalykines sanklodas; antra, tai klausimas apie visiškai tikro tokių faktų ir dalykinių sanklodų pažinimo esamumą. M. Scheleris pripažįsta subjektinį ir objektinį aprioriškumą. Jis nukreiptas į patį objektyvių esmių tapatumą ir turinį, todėl apibūdinamas kaip materialus aprioriškumas. Bandymas išskleisti aprioriškumo sąvoką eina dviem linkmėmis: pirmoji – tai objektinio aprioriškumo srities tyrinėjimai, kurie sutampa su esmių sritimi ir yra beveik neriboti. Antroji – subjektinis aprioriškumas, kurio fenomenologinis pagrindas kyla iš fakto, kad esmingasis žmogaus pažinimas sąlygoja tai, kokios esmės ir kas jose prieinama žmogaus pažinimui tam tikru metu. M. Schelerio aprioriškumo samprata laikoma labiausiai pagrįsta iš trijų nagrinėtųjų.
Straipsnis parašytas pagerbiant Haroldo Garfinkelio (1923 10 29 – 2011 04 21), mąstytojo, dariusio didžiulį, ir tiesioginį, ir netiesioginį, poveikį formuojantis įvairiems akademiniams diskursams, ...atminimą. Straipsnio paskirtis – išnagrinėti klausimą „Kas yra etnometodologija?“ eksplikuojant ankstyvąją (1967 m.) ir vėlyvąją (2002 m.) Garfinkelio etnometodologijos versijas. Tekstas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje analizuojamos Garfinkelio pastangos artikuliuoti ir operacionalizuoti skirtingas sociologines socialinio veiksmo koncepcijas. Antroje dalyje nagrinėjamas Haroldo Garfinkelio ir Anne’s Rawls Durkheimo sociologijos pa-tikslinimas. Straipsnyje įrodinėjama, kad ši „radikali nauja pradžia“ teikia galimybę sociologams sutelkti dėmesį į neištirtus ryšius tarp įvairių postfenomenologinių socialinio veiksmo koncepcijų, kritinės socialinės teorijos tradicijos ir „matomo, tačiau nepastebimo“ etnometodologijos „teorijos“ pagrindo.
Straipsnis parašytas pagerbiant Haroldo Garfinkelio (1923 10 29 – 2011 04 21), mąstytojo, dariusio didžiulį, ir tiesioginį, ir netiesioginį, poveikį formuojantis įvairiems akademiniams diskursams, ...atminimą. Straipsnio paskirtis – išnagrinėti klausimą „Kas yra etnometodologija?“ eksplikuojant ankstyvąją (1967 m.) ir vėlyvąją (2002 m.) Garfinkelio etnometodologijos versijas. Tekstas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje analizuojamos Garfinkelio pastangos artikuliuoti ir operacionalizuoti skirtingas sociologines socialinio veiksmo koncepcijas. Antroje dalyje nagrinėjamas Haroldo Garfinkelio ir Anne’s Rawls Durkheimo sociologijos pa-tikslinimas. Straipsnyje įrodinėjama, kad ši „radikali nauja pradžia“ teikia galimybę sociologams sutelkti dėmesį į neištirtus ryšius tarp įvairių postfenomenologinių socialinio veiksmo koncepcijų, kritinės socialinės teorijos tradicijos ir „matomo, tačiau nepastebimo“ etnometodologijos „teorijos“ pagrindo.
Pomemben prispevek k zgodovini starogrškega perfekta je dalo delo Erike Mihevc-Gabrovec Propad perfekta v pozni grščini (La disparition du parfait dans le grec de la basse époque). Obravnava perfekt ...v tedaj slabše poznanih virih cesarske in zgodnje bizantinske dobe. Nekoliko je zamajalo starejše poglede na sovpad med aoristom in perfektom. Vprašanje do danes kljub temu še ni bilo rešeno. Eden od možnih pristopov k reševanju tega problema se odpira tudi v okviru slovenske teorije naravne skladnje.
Using the approaches of semiotics and text linguistics, Žerjal-Pavlin’s monograph deals with Slovenian lyrical cycles from romanticism to postmodernism. They are understood as secondary texts ...composed of primary texts with the intention of expanding the horizons of the textual world and, within them, further intertextually supplementing the meanings of individual texts, thereby generating a new semantic potential of the cyclic whole. Due to the intersubjectivity of textual criteria and dynamic conventions of the literary system, the lyrical cycle cannot be defined with precision. Several variables are in play: intra- and intertextual coherence, the title and the outer form, and literary conventions (such as poetry collections). Two types of the cyclic composition are distinguished: the syntagmatic and paradigmatic, the former tending towards the epical. In the first variety, the elements are arranged either in a narrative manner or they treat the theme thorugh causal relationships between the poems. The cycles of the paradigmatic type use variation to express the same theme or motive in different perspectives or contexts. The monograph also addresses problems in distinguishing the lyric cycle from the lyric poem, the sonnet wreath, and similar supra-textual compositions.
PDF
