Straipsnyje apžvelgiamos ir įvertinamos skirtingų šalių diferencinio mokymo formos. Įrodoma, kad šiuo metu kapitalistiniame pasaulyje mokymo diferenciacija yra grįsta klasiniu suskirstymu. ...Socialistinėse šalyse veikia vieninga aštuonmetė mokymo sistema. Bandoma įdiegti individualizacijos ir diferenciacijos elementus į mokyklinį darbą. Autorius daro išvadą, kad mokymo diferenciacija yra aktualia socialine, psichologine ir pedagogine problema, reikalaujančia mokslinių tyrimų.
straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba
Straipsnio tikslas – išanalizuoti paauglių kūdikių gimstamumo kaitą Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje, atskleidžiant pokyčių kryptį, ...mastą bei regioninę diferenciaciją. Šiame straipsnyje Lietuvos situacija lyginama su tendencijomis kitose ES šalyse. Taip pat atliekama regioninės paauglių kūdikių gimstamumo diferenciacijos Lietuvoje analizė. Straipsnyje analizuojamas bendrasis paauglių kūdikių gimstamumo rodiklis 15–19 metų amžiaus moterų grupei bei gimstamumo rodikliai 15–17 ir 18–19 metų amžiaus moterų grupėms. Tyrimas atliktas naudojant Eurostato duomenų bazės bei pagal konfidencialių statistinių duomenų teikimo mokslo tikslams sutartį specialiai šiam projektui parengtus Lietuvos statistikos departamento registruojamosios statistikos duomenis.
This paper draws on research on ethnicity and equity in the uptake of housing for older people provided in the (non-commercial) social sector, and on data collected to inform the case for sensitivity ...in the planning and delivery of housing and related services for minority ethnic older people. The study area comprised five metropolitan districts in the West Midlands – Birmingham, Dudley, Sandwell, Walsall and Wolverhampton. The research focused on older people from the White British, White Irish, Black Caribbean, Pakistani and Indian communities. In this paper an estimate of minority ethnic representation in municipal housing for older people relative to the incidence of White British occupancy is presented. Estimates are prepared with respect to the districts of Birmingham, Sandwell and Wolverhampton. Additionally, an interpretation of the estimated representation patterns is sketched out, drawing on the reported responses of people in later life from White Irish, Black Caribbean, Pakistani and Indian communities; respondents were asked about what they know of housing for older people provided by social sector landlords, and what they want from housing as they become older.
Straipsnyje pristatomas tyrimas apie etniškumą ir pagyvenusių žmonių galimybes gauti socialinį būstą; svarstomi socialinės informacijos prieinamumo klausimai planuojant socialines paslaugas etninėms mažumoms priklausiantiems pagyvenusiems žmonėms. Tyrimo akiratyje yra pagyvenę žmones, priklausantys baltųjų britų, baltųjų airių, juodaodžių karibų, pakistaniečių ir indų bendruomenėms, gyvenančioms penkiuose Didžiosios Britanijos Vakarų Midlandso grafystės – Birmingemo, Dadlio, Sandvelo, Volsolo ir Volverhamptono – regionuose. Straipsnyje atskleidžiama, kokia yra etninė pagyvenusių žmonių struktūra savivaldybėms priklausančiuose būstuose. Analizuojami ir interpretuojami pagyvenusių airių, juodaodžių karibų, pakistaniečių ir indų pasakojimai apie tai, ką jie žino apie socialinį būstą pagyvenusiems žmonėms ir jo paskirstymo sistemą, ko senstant jie tikėtųsi.
Tautinės mokyklos koncepcijoje ir koncepciją aiškinančiuose raštuose daug kalbama apie mokymo integraciją. Ši sąvoka, nors ir skamba naujai, nėra nauja. Straipsnyje apžvelgiamas J. Laužiko ...rankraštyje likęs veikalas „Švietimo integracijos pagrindai”, parašytas 1943 m. kaip habilitacinis darbas profesoriaus vardui gauti. Tai teorinis darbas, jaunosios kartos ugdymo problemą gvildenantis tautos, visuomenės, kultūros, taip pat ir žmogiškosios prigimties, fone. J. Laužikas su nerimu akcentavo kultūros diferenciacijos procesą, neišvengiamai palietusį ir mokyklą. Jo nuomone, diferenciacija, racionalumas, griežtos normos „mokyklą padaro savotiška prokrusto lova”, kurioje sužalojama vientisa asmenybė.
Kalba – kintantis visuomeninis reiškinys. Greičiausiai keičiasi leksika, kuri nuolat pasipildo naujais leksiniais vienetais. Vykstant internacionalizacijos ir globalizacijos procesams, gausiai ...verčiant tarptautinius teisės aktus, kitus dokumentus, dėl interlingvistinės įtakos administraciniame stiliuje daugėja tarptautinių žodžių. Šiame straipsnyje aprašomas tarptautinių būdvardžių vartojimo prancūziškuose administracinio stiliaus tekstuose tyrimas ir šių leksikos vienetų vertimo į lietuvių kalbą ypatumai. Tiriamoji medžiaga – tarptautinių susitarimų tekstai iš „EUR-lex“ (Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų viešų dokumentų duomenų bazė). Kintančio lietuvių kalbos administracinio stiliaus ir senas tradicijas turinčio, ypač diplomatinės kalbos, prancūzų administracinio stiliaus leksikos vartojimo gretinamasis tyrimas teikia naudingos kalbinės informacijos apie leksinę stilių normą, leidžia nustatyti tiriamųjų prancūzų tekstų diferencinius tarptautinių būdvardžių vartojimo požymius, jų vertimo į lietuvių kalbą polinkius ir stilistinio vartojimo dėsningumus.
Against a widespread scepticism with regard to the existence of a European identity, the article maintains both that there is such a thing as European culture and mentality or European “story”, and ...that there has to be one, if European economy, law and politics are to be successful in the longer run. The article attempts to show ideal-typically that there is quite a series of interconnected common features (institutions, practices, convictions and guiding ideas) on the European continent. This can also be made visible in the contrast with non-western cultures, and within the western cultural area with the American society and mentality as well. It is not denied that the European “story” is often distorted by a stubborn reality (power relations, conflicts of interests, etc.). Nevertheless, it is constantly working on all levels of the European society and offers guidance to the processes at work there.
V zadnjem desetletju po osamosvojitvi Slovenije in s postopnim vključevanjem v druž-beno-gospodarski sistem Evropske se spreminja sestava aktivnega prebivalstva, upada število zaposlenih, povečuje se ...število zaposlenih v kvartarnih in zlasti v terciarnih dejavnostih, močno pa naraščata število dijakov in študentov, ter delež nezaposlenih. Sledimo hitremu ogozdovanju ter socialnemu prelogu tudi na površinah, ki bi bile pri-merne za kmetijsko izrabo.
Social systems theory and, more particularly, concepts like autopoesis, self-referentiality, autonomy, have been the subject of intensive discussion in the social sciences during the last decades of ...the 20th century. Niklas Luhmann was among the first who recognized the need to incorporate the theory of autopoesis into his evolutionary study of law. In this article, I re-examine Luhmann’s theoretical analysis of the concept of law in the light of a general theory of social systems. His theoretical development focuses on the legal system as an autopoietic and self-referential system. Luhmann argues that the legal system is normatively closed, because it produces its own elements as legally relevant units and, at the same time, it is a cognitively open as it remains oriented to its environment despite its “closedness”. The present study reviews and comments upon key concepts in Luhmann theory which include autopoietic system, normatively closed and cognitively open systems, environment, legal system, expectations, norms, and binary code. Although Rottleuthner and others have criticised Luhmann for his great passion to theoretical abstractions, the author of this article thinks that Luhmann deserves our attention as an important contemporary representative of systems science in sociology.
Šiame straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kas yra teisė ir jos sistema, remiantis Niklaso Luhmanno, kuris yra vienas iš pagrindinių sistemų mokslo atstovų, požiūriu. Straipsnio tikslas - aptarti Luhmanno autopoezės teorijos pritaikymą teisės sistemai bei šio bandymo kritinius aspektus. Pagrindinis autopoezės reikalavimas yra tas, kad teisė turi būti įvardijama kaip autonomiška ir iš esmės savi-referentinė komunikacinė sistema. Ji nepriklauso nei nuo politinių ar ekonominių kriterijų, nei nuo tiesos, kurią perteikia mokslinis diskursas. Teisinis bendravimas yra išskirtinis. Teisės sistema yra atvira pažinimui, nes reaguoja į politiką, ekonomiką, bet ji yra ir uždara sistema, nes funkcionuoja remdamasi savo norminiais imperatyvais. Luhmanno autopoezės teorija skatina analizuoti “kaip mąsto pati teisė”. Autopoezės teorijos, kuri kildinama iš biologijos gyvųjų organizmų sistemų teorijos, taikymas teisės sistemos analizei tebėra kontroversiškas. Nors Luhmannas buvo kritikuojamas dėl savo perdėtos aistros sistemų teorijai ir empirinio tyrimo svarbos atmetimo, vis dėlto jis įvertintas dėl savo pastangų suteikti naujas mąstymo perspektyvas teisės sociologijai, sistemų mokslui, kitoms integruotoms disciplinoms.
Nagrinėjama socialinės erdvės ir socialinių deviacijų formavimasis Vilniaus miesto ir jo regiono aplinkoje, rys˘ys su lokalizaciniu mobilumu bei kitais miesto funkcinės ir fizinės struktūros ...požymiais, miesto ekspansija - metropolio formavimosi procesu, gyvenamosios aplinkos kokybe.
PDF
