Šiaulių apskr., Meškuičių vlsč., Stupurų kaimo gyventojos Matildos Adomaitienės rogių piešinys, nupieštas pieštuku ant popieriaus lapo. Ant piešinio užrašyti rogių matmenys. Užrašas lapo viršuje: ...„Adomaitiene Stupurų km. Meškučių vl.". Lapas su piešiniu priklijuotas ant pagrindo lapo. Pagrindo lapas įrištas byloje.
Siuvinėta bulgarišku kryželiu.Ornamentas geometrinis, sukomponuotas aplink centrinę rozetę.Adelė Starkienė (merg. Pajedaitė; 1919-1984) su trimis mažamečiais vaikais - Onute (g. 1944 m.), Petru (g. ...1940 m.) ir Donatu (g. 1947 m.), 1949 m. kovą ištremta į Krasnojarsko kraštą, po metų, gavusi leidimą, išvyko pas 1948 m. ištremtus tėvus ir seserį į Irkutsko sritį. Į Lietuvą grįžo 1958 m.
Izabelė Skliutaitė (vėliau - Navarackienė; 1925-2021), Dainavos apygardos partizanų ryšininkė, suimta 1946 m. Alytuje. Karo tribunolo nuteista dešimčiai metų lagerio ir penkeriems tremties. Kalinta ...Jajos (Kemerovo sr.), Karagandos sr. lageriuose ("Lugovoj", "Pesčianyj"). Kuriame lageryje kalinama išsiuvinėjo servetėlę tiksliai nežinoma.
Ona Misiūnaitė (g. 1916 m.), Dainavos apygardos partizanų rėmėja, 1948 m. sausį suimta, Ypatingojo pasitarimo nuteista dešimčiai metų lagerio. Kalinta Vilniuje, vėliau Oršoje, Maskvoje, Mordovijoje. ...1955 m. grįžo į Lietuvą. Servetėlė plonos naminės drobės. Siūleliai siuvinėjimui ištraukyti iš įvairių lageryje turėtų audinių.
Dėžutę K. Tamaliūnas pagamino 1955 m. kalinamas Omske. Dovanojo Liudgardai Savickaitei. Dangtelyje išraižyta: " Liudai-Klemas. 55 12 25". Dėžutė atvožiamu dangteliu. Paviršius nudažytas tamsiai ...rudai, išraižytas ornamentais, kurių grioveliai nudažyti geltona-žalia-raudona spalvomis. Vidus išklotas žaliu šilku, dangtelio vidinėje pusėje įkomponuotas veidrodėlis.K. Tamaliūnas (g. 1929 m.), Tauro apygardos partizanas, suimtas 1949 m., kalintas Lugovoilage (Kazachija), Kamyšlage (Kemerovo sr.), nuo 1953 m. - Omske. Iš lagerio paleistas 1956 m.
Kazimiera Vadapalaitė (g. 1942 m.), su tėvais, seserimi ir broliais 1949 m. kovą iš Liukpetrių kaimo (Pasvalio r.) ištremta į Perevalką (Zimos r., Irkutsko sr.). Į Lietuvą grįžo apie 1958 m.Servetėlė ...išsiuvinėta tremtyje.
Angelė Tamulytė (g. 1928 m.) suimta 1947 m., Ypatingojo pasitarimo nuteista dešimčiai metų lagerio. Kalinta Karlage (Karagandos sr.). Albumo viršelius išsiuvinėjo lageryje, 1949 m.Rankdarbiui ...panaudota kalinės suknelės ir siuntinio maišelio medžiaga. Siūlai siuvinėjimui ištraukyti iš skarelių, megztukų.Išliko tik albumo viršeliai, lapai pasimetė per kratas.
1925–1932 metais, studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete, Mykolas Žilinskas pradėjo tarnautojo karjerą Vidaus reikalų ministerijoje. Pasižymėjo kaip sumanus verslininkas, mėgęs pelningus ...sandorius. Sukaupęs nemažai kapitalo, Kauno senamiestyje nusipirko namą. Karjera ir verslas nutrūko, kai 1940 m. birželio mėnesio 30 d. buvo priverstas bėgti iš Lietuvos.
1925–1932 metais, studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete, Mykolas Žilinskas pradėjo tarnautojo karjerą Vidaus reikalų ministerijoje. Pasižymėjo kaip sumanus verslininkas, mėgęs pelningus ...sandorius. Sukaupęs nemažai kapitalo, Kauno senamiestyje nusipirko namą. Karjera ir verslas nutrūko, kai 1940 metų birželio mėnesio 30 d. buvo priverstas bėgti iš Lietuvos.
This text about the ambivalence of fieldwork, rituals, actors, and stories thematizes the relationship between the researcher and his informants and interlocutors (usually also the performers of a ...cultural practice), and it reveals dynamic processes at the same time. In the chapter “Texts and Realities” the author uses the carnival tradition known as škoromatija to decode a palimpsest structure and syncretic understanding of reality. The second chapter focuses on the production of local identity: a motif that is characteristic for today’s production of ritual practices and cultural heritage. The chapter “Illusions of Harmony” thematizes discourse on the relationship between the views and conceptions of the researcher and performer, whereby the author especially problematizes the search for and repeated discovery of golden eras. “The Timing of Verbalization” is a narrative about time as one of the most important categories of structuring a narrative. The researcher problematizes the perception of time and the horizon, compares different timing of the past for himself and his interlocutor, and teases out caesurae in the structuring of time. In the last and partly self-ethnographic chapter on the ambivalence of fieldwork, the writer focuses on stories of “capturing” the reality, and stories about changing the approach to fieldwork and about the changed configurations of relations among actors.
PDF