Straipsnyje tiriamas Henri Bergsono filosofinių raštų vertimas ir jo santykis su intuicijos (zhijue 直覺) sąvokos raida šiuolaikinėje Kinijos filosofijoje. Bergsono intuicijos sąvoka buvo greitai ...susieta su „pažinimo dorybe“ (dexing zhi zhi 德性之知) ir virto viena pagrindinių modernių kiniškų sąvokų, kuriomis svarstomi etiniai ir moraliniai klausimai. Tačiau kinų filosofai ėmė naudoti Bergsono intuiciją kaip moralės filosofijos instrumentą anksčiau, nei pats Bergsonas pradėjo rašyti apie moralės filosofiją. Šiame straipsnyje išaiškinamas intuicijos sumoralinimas kiniškame kontekste bei keliamas klausimas apie zhijue sąvokos susiformavimą. Pagrindiniai šiame straipsnyje analizuojami dokumentai yra kiniški „Metafizikos įvado“ (1903) vertimai ir keletas apie 1921 m. pasirodžiusių straipsnių, susijusių su Bergsonu.
Šiame straipsnyje aptariama karteziškojo teiginio cogito ergo sum legitimiškumo problema (ar ryšys tarp cogito ir sum pažįstamas intuicija, ar dedukcija, t. y. ar teiginys cogito ergo sum – ...silogizmas, ar ne?), jos susiformavimo prielaidos bei jos vieta bendrame R. Descartes‘o filosofijos kontek ste. Be to, straipsnyje išryškinamos teiginio cogito ergo sum legitimiškumo problemos sąsajos su substancialistiniu mąstymu.
H. Bergsono veikalo „Mintis ir judėjimas“ ištraukose nagrinėjamas filosofijos ir mokslo santykis, filosofijos specifika ir statusas, aptariamas jos metodas. Teigiama, kad pažinime visada dalyvauja ...intuityvūs komponentai. Problemos iškėlimas ir išsprendimas yra beveik ekvivalentiški dalykai: svarbios problemos iškeliamos tada, kai iš tikrųjų jos jau yra išspręstos. Filosofijos pagrindas yra intuicija, kurios objektas – trukmės kintamumas. Tik intuityvi filosofija galėtų realizuoti seniai siekiamą filosofijos ir mokslo sąjungą. Intuicija atskleidžia tai, ko nėra sąvokose ir formulėse. Reliatyvus yra ne intuityvus pažinimas, o simbolinis, pagrįstas apriorinėmis koncepcijomis. Patyrimas pasireiškia dviem aspektais – faktų ir įsiskverbimo forma, kuri reiškia gryną trukmę, nepaklūstančią dėsniui. Abiem atvejais patyrimas reiškia sąmonę: pirmuoju atveju ji pasireiškia išoriškai, antruoju – ji sugrįžta į save, susikaupia ir pagrindžia save.
Članak se bavi mogućom proturječnošću stajališta o intuiciji moralnosti u filozofiji Johna Rawlsa. U uvodnom dijelu kritički su navedena relevantna suvremena teorijska stajališta o problemu intuicije ...moralnosti, s posebnim obzirom na neposredni intuicionizam, relativizam i doktrinarni moralni pluralizam. Rawlsova teorijska pozicija izlučena je u središnjem dijelu članka zajedno s potkrjepljujućim argumentima u prilog tvrdnji o njegovoj teorijskoj poziciji kao fundacionalističkom posrednom intuicionizmu. Analizirani su dodatni argumenti u prilog Rawlsovoj tvrdnji o njegovim načelima pravednosti kao o načelima teorijski (etički) višega reda. Zaključno je pokazano da u njegovoj filozofiji ne postoji proturječnost stajališta o intuiciji moralnosti.
The article deals with the possible view point paradox in John Rawls’s philosophy. The introductory part critically outlines relevant contemporary theoretical views of the problem of the intuition of morality; with particular regard to direct intuitionism, relativism, and doctrinal moral pluralism. Rawls’ theoretical position has been extracted in the central part of the article together with the arguments in support of the assertion of his theoretical position as a foundationalist indirect intuitionism. Additional arguments in support of Rawls’ assertion of his principles of justice as the theoretical (ethical) higher principles have been analyzed. In conclusion, it has been shown that there is no view point paradox of the intuition of morality in his philosophy.
Na filozofskom simpoziju „Filozofija Medija“, stavio bih naglasak na potrebu za svjesnim, aktivnim, direktnim, ali održivim, stvaralačkim odnosom s prirodom i idejama. Urođena Spona između čovjeka, ...prirode i kozmosa otežana je zbog uronjenosti u virtualnu mrežu informacija i aplikacija, a posredstvom tehničkog sklopa aparata, ciljanog znanstveno - tehnološkim diskursom civilizacije. Posredstvom aktivne imaginacije, intuitivnim djelovanjem na temelju iskustva nužno je okrenuti se jednostavnim, obnovljivim izvorima materije i energije. Konkretnijim sudjelovanjem omogućujemo dublje poniranje u sam proces i benefit njegovog iskustva. Vlastitim primjerom simbolički ću naznačiti, ali i otvoriti prostor mišljenja i djelovanja. U keramičke ručno izrađene skulpture/šalice poslužiti će se kava koja je ručno mljevena i kuhana na samome mjestu simpozija. Okupljanje sudionika i dijeljenje napitka Kave na filozofskom Simpoziju stvoriti će prostor za Pjesnike Filozofe, Umjetnike, Intuitivne ljude / individue aktivne imaginacije.
At the philosophical symposium “Media Philosophy”, I would like to emphasize the necessity of a conscious, active, direct, but sustainable, creative relationship with nature and ideas. The innate connection between human beings, nature, and the cosmos is compromised by immersion in a virtual web of information and applications, and by the technical apparatus, targeted by the scientific and technological discourse of civilization. Through active imagination, intuitive action based on experience, it is necessary to turn to simple, renewable sources of matter and energy. With a more concrete participation, we allow a deeper immersion in the process itself and the benefits of its experience. With my own example, I would like to symbolically point out, but also open the space for thought and action. Coffee, hand ground and brewed at the symposium site will be served in handmade ceramic sculptures/cups. The gathering of participants and drinking coffee together at the Philosophical Symposium will create a space for Poets, Philosophers, Artists, and Intuitives with an active imagination.
Wir gehen davon aus, dass die phänomenologische Lektüre von Bergsons Intuitionskonzeption, die Brida und Ingarden unternommen haben, eine differenzierte Auslegung der Bergsonschen Intuition in einer ...Zeit als sie unberechtigt vernachlässigt wurde, ermöglicht hat. Dabei auf keinen Fall wollen wir suggerieren, dass Brida und Ingarden Bergson als einen Phänomenologen lesen. Beide bemühen sich zu zeigen, worin die Originalität der Philosophie Bergsons besteht und dabei die Relevanz seiner Konzeption der Intuition für das phänomenologische Denken aufzuzeigen. Während Brida hauptsächlich an das Schaffen bzw. die schöpferische Freiheit interessiert ist, d.h außer der gnoseologischen Bedeutung der Intuition auch ihre anthropologische Relevanz, Ingarden ist fokussiert an der Prüfung der gnosologischen Bedeutung der Intuition, bzw. bemüht sich, die Antwort auf die Frage der Bedeutsamkeit der Intuition für die Erkenntnis überhaupt zu finden.
The article is focused on the analysis of the origin and meaning of social openness in Henri Bergson’s and Karl Popper’s thinking. It aims to reveal the foundational significance of the concept of ...open society in the works of its creators. The first part of the article is focused on Bergson’s research into formation of closed society, the vantage point being the analysis of a human being’s reaction to death. The second part reveals H. Bergson’s process of social openness; its anthropological foundation is the conversion of instinct into intuition or the contact with the principle of élan vital, realized by the mind. The third part analyses Popper’s concept of closed and open society in the context of Bergson’s philosophy.
Straipsnyje analizuojamos neoscholastinės filosofijos metodo koncepcijos tarpukario Lietuvoje, nurodomos jų teorinės prielaidos, eklektiškumas ir prieštaravimai. Ortodoksinės katalikų filosofijos ...metodologinės aspiracijos atitiko tomizmo intelektualines nuostatas. Neortodoksinė katalikų filosofija buvo transformuota metalogikos (A. Jakštas), reliatyvistinės filosofijos (P. Dovydaitis) ir fenomenologijos (I. Tamošaitis) idėjų ir todėl neatitiko neotomistinių metodo koncepcijų, buvo artimesnė spiritualistinei filosofijos tradicijai. A. Jakštas siūlė filosofijos racionalius samprotavimus papildyti vadinamąja ekstazės logika pasitelkiant intuiciją. P. Dovydaičio požiūriu, filosofinis pažinimas (kaip ir mokslinis bei religinis) yra reliatyvus, pažinti gamtinį pasaulį galima tik transcendencijos akivaizdoje, filosofija turi derinti savo problemas su etika ir religija. I. Tamošaitis bandė išlikti tomizmo rėmuose deklaruodamas Aristotelio ir Tomo Akviniečio artimumą fenomenologijai. Jis filosofijos pažinimą bandė papildyti religine intuicija teigdamas, kad absoliuto pažinimas nėra išorinis įžvelgimas, bet dvasinis regėjimas. Toks metodo supratimas lėmė filosofijos subjektyvistinį pobūdį.
Straipsnyje nagrinėjama intuicijos sąvoka, jos vaidmuo moksle ir kūrybiniame procese. Aptariamos šios sąvokos skirtingos reikšmės filosofijos istorijoje. Skiriama jutiminė ir intelektualinė ...intuicija. Jutiminė intuicija yra glaudžiai susijusi su pirmąja signaline sistema, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka jutiminiam daikto ar proceso vaizdui. Intelektualinės intuicijos svarbiausias bruožas – staigus reiškinio visumos suvokimas be detalios jo analizės. Ji yra mokėjimas greitai ir betarpiškai aptikti tiesą; sugebėjimas surasti bendrą sprendimą, rezultatą, užčiuopti visumą, remiantis pavieniais duomenimis, faktais; mokėjimas surasti konkrečios problemos sprendimą, remiantis bendrais teiginiais. Intuicijos aktai iš esmės remiasi psichofiziologiniais procesais, vykstančiais galvos smegenų žievėje. Kūrybos procese logika ir intuicija papildo viena kitą.
Straipsnyje pristatoma prancūzų filosofo H. Bergsono (1859–941) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad jo filosofijai įtakos turėjo Plotino, vėlyvojo F. Schellingo, A. Schopenhauerio ...idėjos. H. Bergsonas reiškinius traktavo kaip procesus, mėgino atskleisti reiškinių proceso vieningumą su sąmonės procesu, kai vyksta pasaulio pažinimas. Savo koncepciją jis pavadino kintamumo filosofija, tuo pabrėždamas protu nepaaiškinamą nenutrūkstamą vystymosi principą elan vital (gyvybinį polėkį), kurį gyvūnų pasaulyje įkūnija instinktas, o žmonių visuomenėje – protas. Intuicija perkelia žmogų iš statinio daiktų pasaulio į dinaminį, atskleidžia ne žmonių santykį su daiktais, bet pačius daiktų santykius. Intuicija – tai betarpiško sąlyčio su materija akimirkos. Labiausiai intuicija išvystyta estetiniame pasaulyje. Intuicija, susijusi su gyvybiškumo pripažinimu, reiškia žmogiškojo gyvenimo prasmės supratimo išplėtimą ir naujų intelekto neįvertintų gyvenimo vertybių iškėlimą.
PDF
