Socialinis mokytojo aktyvumas apibrėžiamas ir kaip asmeninė, ir kaip integrali visuomenės nario savybė, apimanti daugelį bruožų - idėjiškumą, pilietiškumą, humaniškumą, tautiškumą, kūrybiškumą ir ...t.t., ir realizuojama visuomeninėje, politinėje, kultūrinėje, profesinėje ir kitose sferose. Straipsnyje siekiama atskleisti mokytojų socialinio aktyvumo raišką įvairiomis istorinėmis aplinkybėmis. Aptariama mokytojų pasipriešinimas polonizacijai ir Rusijos caro represijoms XIX a. - XX a. pradžioje, aprašoma slaptųjų lietuviškų mokyklų mokytojų, vadinamųjų daraktorių, veikla. Vieni aktyviausių visuomenės atstovų mokytojai išliko ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918-1940 m). Pirmosios sovietinės okupacijos metu (1940-1941 m.) nemažai mokytojų įvardinti kaip „kenkėjiški” ir politiškai nepatikimi. Jie buvo tremiami, atleidžiami iš darbo. Represijos tęsėsi ir pokario metais. Ilgainiui daugumos mokytojų socialinis aktyvumas itin sumažėjo. Dalis mokytojų tapo įrankiu sovietinės ideologijos sklaidai.
Daugybė Lietuvos mokytojų prisidėjo prie mokslinių tyrinėjimų, tam paskyrė savo gyvenimus. Daugelis respublikos mokytojų tapo mokslo dakatarais, profesoriais, akademikais. Straipsnyje paminėti buvę ...mokytojai, dabar kandidatai į mokslų daktarus, docentai, lektoriai aukštojo mokslo įstaigose ir mokslinių tyrimų istitucijų partneriai. Straipsnis apima laikotarpį nuo XVI amžiaus iki šių dienų
Evangelikų – reformatų mokyklos Lietuvoje mažai tyrinėtos. Darbe aprašomi šių mokyklų organizaciniai principai, mokytojai ir mokiniai, mokymo ir auklėjimo tikslai ir metodai. Kadangi reformatai ...kovojo prieš reakcinę katalikų dvasininkiją ir jėzuitų ordiną, jų mokyklose randama progresyvaus elementų. Reformatų mokyklos sau kėlė du pagrindinius tikslus: Romos autorių kūrinių pagrindu auklėti apsišvietusią pasaulietinę asmenybę, o religinių jausmų diegimu kelti jos moralę. Įgyvendindamos pirmąjį iš šių uždavinių, mokyklos suvaidino žinomą progresyvų vaidmenį, bet religinių dogmų diegimas trukdė tokios asmenybės raidai, o taip pat ir nacionalinės kultūros kėlimui. Reformatų mokyklų idėjinį ribotumą patvirtina Kėdainių vidurinės mokyklos mokomieji – auklėjamieji metodai ir konfesiniai poreikiai. Ypatingą reformatų reikšmę autorius sieja su tuo, kad jie auklėjo jaunimą iš liaudies, suprato gimtosios kalbos vaidmenį, leido lietuviškas knygas, nors ir religinio turinio, mokyklose, ypač pradinėse, mokė vaikus iš liaudies jiems suprantama kalba. Išvada – reformatai įnešė atitinkamą indėlį į nacionalinę kultūrą.
Lietuvių tautos kova už demokratinės mokyklos, mokymo gimtąją kalba sukūrė pedagoginės minties pagyvėjimo sąlygas, kuri savo ruožtu suteikė teigiamą postūmį elementorių atnaujinimui. Švietėjai – ...publicistai (J. Adomaitis – Šernas, J. Šliūpas, P. Višinskis ir kt.) ir kai kurie kiti bažnyčios obskurantizmui priešpastatė mokslą, religinei, antihumaniškai moralei – pasaulietišką, patirtimi pagrįstą moralę, dogmatiškam mokymo proceso supratimui – aktyvų ir sąmoningą žinių įgijimą. Jie įrodė, kad mokslinis, jusliniu suvokimu pagrįstas mokymas leidžia susiformuoti teisingą požiūrį į aplinkinį pasaulį ir turi didelę aklėjamąją vertę. Smulkiosios buržuazijos „laisvojo auklėjimo“ atstovai (A. Jakučionis, K. Skabeika, S. Matijošaitis ir kt.), nors ir kartojo šiam požiūriui būdingas klaidas, bet išreiškė demokratinį požiūrį į mokyklos uždavinius, svarstė apie buržuazinį – klerikalinį auklėjimą. Naujas požiūris į užduotis, turinį ir mokymo procesą pradinėje mokykloje veikė ir elementorius. Pirminio skaitymo mokymo užduotys juose sumaišytos su pirminėmis aplinkinio pasaulio supratimo užduotimis, siekiant mokinius parengti tolesniam sistemiškam mokymui, buvo naudojami įvairūs kalbos ir mąstymo ugdymo būdai. Tai leido formuotis lengvam, teisingam ir sąmoningam skaitymui. Daugelis elementorių turėjo teigiamą ugdomąją vertę. Jie platino materialistinį požiūrį į gamtą ir antireliginę moralę, išreiškė nepritarimą carinei priespaudai, o kai kuriais atvejais ir socialinei neteisybei.
Lietuvos Komunistų Partija buvo vienintelė partija, kuri rūpinosi dirbančių žmonių vaikais. Su komjaunimo pagalba Partija kovojo už gyvenimo sąlygų gerinimą, darbininkų vaikų darbą ir išsilavinimą, ...rūpinosi jų politiniu-ideologiniu švietimu. Partija ypatingai daug dėmesio skyrė Jaunųjų Pionierių Organizacijai – Komunistinei Organizacijai darbo žmonių vaikams.
The article aims to shed light on the privileges accorded by the rulers of the Grand Duchy of Lithuania (hereinafter referred to as GDL) as a legal means of printed press regulation. It should be ...noted that so far, the research has mostly been focused on the privileges granted to the printing houses of the Mamoniciai and Vilnius academies. The current research, based on various studies about the privileges granted to other printing houses and new historical sources, attempts to provide a comprehensive analysis of the privilege phenomenon in its entirety, by examining the dynamics of granting privileges, privilege providers and recipients, types of privileges, sanctions imposed and the languages in which printing was allowed. It has been established that during the period of 1569–1793, the 37 privileges by rulers were granted to GDL printing houses. In the second half of the 16th century, the GDL rulers accorded 6 privileges, in the 17th century – 8, and in the 18th century – 22 privileges, respectively. The greatest number of the privileges was granted during the reign of Augustus III (the period of 1734–1763) and Stanislaw II Augustus (the period of 1764–1795). During the 29 years of holding the throne, Augustus III granted 10 privileges to the GDL printing houses. Stanislaw II Augustus reigned the GDL for 31 years, during which he issued 7 privileges. Among the GDL rulers were also the individuals who failed to grant a single privilege to the existing printing houses. They were John II Casimir Vasa (1648–1668), whose reign coincided with the wars waged against Moscow and Sweden and Stanisław I Leszczyński (1704–1709, 1733–1734). On the grounds of the intended business purposes, the privileges granted to the GDL printing houses can be classified as publishing privileges (in total 13 privileges, accounting for 35%), the privileges to establish a printing house (in total 9 privileges, accounting for 24%), confirming privileges (in total 11 privileges, accounting for 30%) and miscellaneous privileges (in total 4 privileges). In the 16th and the first half of the 17th century, the privileges accorded by the rulers were not very widespread, as part of the printing houses conducted their activities under the auspices of the GDL noblemen. In the 18th century, GDL saw the predominance of institutional printing house. It is only natural that such printing houses sought the privileges granted by the rulers as an important means to establish themselves in the book printing market. Among the GDL institutions having a printing house of its own, was a higher education institution (Vilnius Jesuit Academy), religious organizations of city-dwellers (so-called fraternities) and monasteries (Catholic, Orthodox and Uniate). The largest number of privileges was granted to the printing house of the Vilnius Jesuit Academy (in total 13 privileges), whereas the printing houses of other GDL institutions (brotherhoods of city-dwellers as well as Catholic, Orthodox and Uniate monasteries) were usually accorded one, two or three privileges. The analysis of thirteen privileges granted to the GDL printing houses revealed that they included penalties foreseen for violating publishing rights. The greatest sanction ever in the history of GDL printing – 5000 florins (Italian coins)– was in 1588 imposed on the GDL nobleman Kazimierz Leon Sapieha for violating the privilege to publish the Lithuanian Statute. In the history of GDL printing, one case should be particularly highlighted, namely, when a large fine was imposed not for illegal reproduction but for resisting the failing to comply with the purpose of the privilege – to establish a printing house. More specifically, the 1701 privilege granted by Augustus II foresaw a fine of 1000 kapa (medieval unit of measurement used in the 15–18th century GDL) imposed on anybody for hindering the Mogilev Orthodox brotherhood in their attempt to establish a printing house. The privileges accorded by GDL rulers gave permission to publish books not only in the official literary languages – Polish and Latin – but also in the languages of ethnoconfessional communities such as Ruthenian, Lithuanian and Jewish. Even though in principle, the privileges granted by GDL rulers did reflect benevolence for printing books in the languages of other GL confessions and cultures, the monopoly of the Vilnius Jesuit Academy hindered the development of other printing houses.
Straipsnis skiriamas LDK valdovų privilegijoms kaip teisinei spaudos reguliavimo priemonei. Iki šiol daugiausia tyrinėtos privilegijos, suteiktos Mamoničių ir Vilniaus akademijos spaustuvėms. Sujungus tyrimus su duomenimis apie kitų spaustuvių privilegijas, bandoma šį reiškinį tirti kompleksiškai. Straipsnyje tikslinamas suteiktų privilegijų skaičius, aptariami įvairūs jų raiškos aspektai. Nustatyta, kad 1569–1793 m. LDK spaustuvėms buvo suteiktos 37 valdovų privilegijos. Didesnė privilegijų dalis buvo skirta reguliuoti spaustuvių, spaustuvininkų ir leidėjų santykiams, mažesnioji – oficialiai patvirtino spaudos įmonių steigimą. XVI a. ir XVII a. pirmoje pusėje valdovų privilegijos nebuvo itin paplitusios, nes dalį spaustuvių globojo didikai. XVIII a. LDK dominavo institucinės spaustuvės ir privilegijos joms tapo svarbia priemone įsitvirtinant knygų spaudos rinkoje.
Money changes everything Goetzmann, William N
2016., 20170815, 2017, 2016, 2016-04-12, 2017-08-15
eBook
"A magnificent history of money and finance."--New York Times Book Review
"Convincingly makes the case that finance is a change-maker of change-makers."--Financial Times
In the aftermath of recent ...financial crises, it's easy to see finance as a wrecking ball: something that destroys fortunes and jobs, and undermines governments and banks. InMoney Changes Everything, leading financial historian William Goetzmann argues the exact opposite-that the development of finance has made the growth of civilizations possible. Goetzmann explains that finance is a time machine, a technology that allows us to move value forward and backward through time; and that this innovation has changed the very way we think about and plan for the future. He shows how finance was present at key moments in history: driving the invention of writing in ancient Mesopotamia, spurring the classical civilizations of Greece and Rome to become great empires, determining the rise and fall of dynasties in imperial China, and underwriting the trade expeditions that led Europeans to the New World. He also demonstrates how the apparatus we associate with a modern economy-stock markets, lines of credit, complex financial products, and international trade-were repeatedly developed, forgotten, and reinvented over the course of human history.
Exploring the critical role of finance over the millennia, and around the world, Goetzmann details how wondrous financial technologies and institutions-money, bonds, banks, corporations, and more-have helped urban centers to expand and cultures to flourish. And it's not done reshaping our lives, as Goetzmann considers the challenges we face in the future, such as how to use the power of finance to care for an aging and expanding population.
Money Changes Everythingpresents a fascinating look into the way that finance has steered the course of history.
Straipsnyje nagrinėjama, kiek ir kaip pedagogikos istorijos idėjos atsispindi žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ publikacijose. Taikant content analizės metodą, aptariamas pedagogikos istorijos ...publikacijų turinys, jo kaitos tendencijos, metodologinės prieigos. Nustatyta, kad pedagogikos istorijos publikacijų tolydžio mąžta. Sunku pasakyti, ar šią tendenciją lemia mažėjantis pedagogikos istorijos populiarumas, ar tai, kad Lietuvoje taip ir nesusiformavo stipri pedagogikos istorijos mokykla, ne tik istoriniu aspektu analizuojanti įvairius ugdymo klausimus, bet ir svarstanti savo pačios kaip mokslo teorines ir metodologines prieigas, aptarianti tyrimų metodus ir kita.
PDF
