The behaviour of steel structure components within a high temperature field depends not only on the absolute temperature, but also on the temperature vs time function and on the heating rate, dT/dτ. ...The research objective is the determination of the heating rate impact on selected strength parameters of structural steels. Tests were performed under conditions of a linear temperature increase with different heating rates and with a constant stress value, σ/f
y
. After strength tests, the samples were subjected to metallography. Test results proved that the heating rate makes a significant impact on parameters that determine the steel structure bearing capacity at higher temperatures and that the heating rate should be accounted for in the strength analysis of steel structures exposed to high temperatures.
Potential applications of the CCS/BM method in the scheduling of continuous LSM (Linear Scheduling Model) construction activities are considered. The effect of time buffers - feeding buffers (FB) and ...project buffers (PB) - on total project realisation time (TT) is examined. Feeding buffers are found to have no direct full influence on TT if construction activities continuity is assumed. The influence of FBs on TT for other conditions considered in this paper still needs to be examined.
Tyrimai buvo atlikti plaunant plaukus natrio dodecilsulfatu 40 °C ar 50 °C temperatūroje. Naudota skirtingu koncentraciju, t. y. mažesnes nei kritine miceliu susidarymo koncentracija - 4×10-
3
mol/l, ...6×10
−3
mol/l, kritines -8
×
10-
3
mol/l ir didesnes nei kritine- 10
×
10-
3
mol/l koncentracijos tirpalai. Natrio dodecilsulfato kiekis, patenkantis i nutekamuosius vandenis arba adsorbuojamas ant plauku paviršiaus, nustatytas liepsnos fotometrijos ir tiesiogines potencio-metrijos metodais. Ivertinus gautuosius rezultatus matyti, kad daugiausiai natrio dodecilsulfato patenka i nutekamuosius vandenis, kai jo koncentracija didesne nei kritine miceliu susidarymo koncentracija - 10× 10-
3
mol/l, mažiausiai - kai pradine natrio dodecilsulfato tirpalo koncentracija 4×10-
3
mol/l ir 6×10-
3
mol/l. Plovimo tirpalu ir plauku ištraukos pH matavimu duomenys siejasi su natrio dodecilsulfato koncentracijos kitimu plovimo tirpaluose. pH matavimu duomenys rodo, kad natrio dodecilsulfatas saveikauja su plaukais.
Današnja proizvodnja svinja zahtijeva držanje velikoga broja životinja maksimalne proizvodnosti na relativno malome prostoru. Njihova proizvodnost povezana je sa zdravljem i zdravstvenim statusom. ...Kako je sve veća težnja potrošača za smanjenjem upotrebe antibiotika u proizvodnji svinja, mjere koje se poduzimaju sve više idu u smjeru sprječavanja bolesti. To je moguće postići provedbom biosigurnosnih mjera, koje uključuju sprječavanje ulaska uzročnika na farmu i sprječavanje prijenosa patogena unutar farme između objekata. Kritične točke predstavljaju lokacija, ljudi, ulaz u farmu, rasplodni pomladak, sjeme, izlaz životinja – utovari, hrana, lešine, feces i otpadna voda, DDD, unutarnja biosigurnost. Da bi se biosigurnosne mjere ispravno provodile i na taj način osigurala visoka proizvodnja, potrebno je strogo pridržavanje pravila koja su određena standardima.
Straipsnyje svarstomos Frankfurto kritinės mokyklos diskusijos, įskaitant kontroversiją tarp Habermaso ir Gadamerio. Teigiama, kad problemos, kurios svarstomos šios mokyklos „vidinio diskurso“ lauke, ...glaudžiai susijusios su platesnės apimties – mokslo, technologijos, gyvenimo-pasaulio, verčių, kalbos ir reflektyvaus išsilaisvinimo galimybių – klausimais. Analizuojama mokslinio „neutralumo“ ir racionalumo tarpusavio santykio problema. Teigiama, kad reflektyvus racionalumas atveria diskursyvios praktikos lygmenį, susijusį su patyrimo pirmumo – plačiausia šio žodžio prasme – klausimais.
This article is concerned with contemporary theories of epistemological uncertainty and their ramifications for our moral lives, and more specifically with how this uncertainty undermines the ...possibilities for conceiving of, and finding assurance in, humanistic morality. First, the uncertainties brought into knowledge by poststructuralism and Luhmann’s theory of observation are examined, particularly as they relate to the issue of reconciling the double moment of morality as an at once subjective and social phenomena. Next, Habermas’s important and influential work in this area is taken as exemplifying the limits of humanistic morality; it is argued that despite his interest and importance, Habermas’s work cannot support the weight of its own moral orientation, and that this is a direct consequence of the humanist structure of his thought, which cannot be reconciled with the paradoxical nature of the relationship between the subject and the social. Finally, some possibilities for maintaining humanism’s moral orientations through uncertainty are offered, primarily through the preservation of paradox, the acceptance of partiality, and the acknowledgement of the definitively incomplete nature of moral experience.
Straipsnyje svarstoma, kaip epistemologinis neužtikrintumas, persmelkiantis mūsų dorovinį gyvenimą, užkardo galimybę suprasti humanistinę dorovę ir atrasti joje pasitikėjimo garantą. Pirmiausia analizuojama, kaip neužtikrintumo problema nušviečiama poststruktūralizmo ir Niklaso Luhmanno stebėjimo teorijose ir kaip ji sprendžiama atsižvelgiant į dvilypę dorovės – kaip subjektyvaus ir kaip socialinio fenomeno – prigimtį. Vėliau pasitelkiami Jürgeno Habermaso darbai, iliustruojantys humanistinės dorovės ribotumą.Straipsnyje teigiama, kad, nepaisant Habermaso ketinimų ir pateikiamų argumentų svarbos, jo svarstymai visgi negali pagrįsti jo asmeninės moralinės pozicijos. Taip nutinka dėl jo minčiai būdingos humanistinio mąstymo struktūros, neleidžiančios išnarplioti paradoksalaus subjekto ir socialumo santykio problemos. Straipsnio pabaigoje siūlomi keli sprendiniai, kurie, nesant užtikrintumo, įgalintų humanizmo dorovinę nuostatą. Tai galima padaryti tik pripažįstant paradoksalią dorovės prigimtį, kuri neredukuojama tik į vieną ar kitą dėmenį ir atsiskleidžia tik kaip netobula patirtis, kuriai visada bus būdingas šališkumas.
This article is a critical engagement with the work of Axel Honneth and his significance for contemporary Critical Theory, social explanation, and emancipatory politics. I begin by exploring ...Honneth’s sympathies for, and criticisms of, both first generation critical theory and Jürgen Habermas’s emphasis on communicative action. I then consider Honneth’s turn to Hegel’s early work on recognition and his emphasis on the underlying forms of mutual recognition, along with the accompanying forms of self-relation/realisation, disrespect and the potential for moral development and resistance. I explore these alongside Honneth’s ‘formal conception of ethical life’ which he hopes can successfully mediate between formal Kantian morality and substantive communitarian ethics whilst also providing him with both a philosophical justification for his normative position and a standard of moral development for evaluating forms of, and struggles for, recognition. I also briefly outline his recent work on reification and recognition before then considering a number of critical responses to Honneth’s project as a whole. Whilst sympathetic to his focus on recognition, my criticisms of his work emphasise his tendency to idealise the notion of recognition, his lack of a sufficient conception of misrecognition, the ideological role that recognition often plays, and ultimately the abstract and procedural nature of his ‘formal’ conception of ethical life.
Straipsnyje kritiškai įvertinami Axelio Honnetho teoriniai darbai ir jo indėlis į šiuolaikinę kritinę teoriją, sociologinę analizę ir išsivadavimo politiką. Teksto pradžioje aptariamas Honnetho darbų santykis su pirmąja kritinės teorijos karta ir Jürgeno Habermaso komunikatyvaus veiksmo teorija. Vėliau pereinama prie Honnetho susidomėjimo ankstyvaisiais Hegelio darbais apie pripažinimą ir abipusio pripažinimo formas, kurios struktūruoja savivertės, savęs realizavimo, nepagarbos, moralinio vystymosi ir pasipriešinimo galimybes. Analizuodamas moralinio vystymosi standartus, leidžiančius įvertinti visuomeninį pripažinimą ir sykiu kovoti dėl jo, Honnethas kuria „formaliąją etinio gyvenimo koncepciją“. Joje jis bando suderinti komunitarinę etiką ir formalią Kanto moralės filosofiją ir sykiu pagrindžia savo paties normatyvinę laikyseną. Pabaigoje, trumpai pristačius Honnetho vėlyvuosius darbus apie sudaiktinimą ir pripažinimą, imamasi išsamios jo teorijos kritikos. Nors Honnetho pasiūlyta pripažinimo samprata išplečia kritinės teorijos perspektyvas, labiausiai kritikuotinas yra jo polinkis idealizuoti pripažinimo sąvoką, argumentuotos nepripažinimo koncepcijos stoka, ideologinio pripažinimo vaidmens ignoravimas ir abstrakti bei procedūrinė „formalios etinio gyvenimo koncepcijos“ prigimtis.
This article seeks to interpret the meaning of communism as a negative utopian possibility; one that continually negates the present on the basis of that which ought to be different yet, despite its ...injustice, is proclaimed as truth. In the first section, through the prism of Adorno’s negative dialectics, Marx’s materialism is explored and criticised on the basis of the epistemological certainty that it assumes. In the process, the concept of class in particular will be scrutinised. Next, I draw on economic objectivity theory in order to formulate a conception of class that avoids the assigning of ontological value, and instead appears as a negative consequence of the false society. In the final section, I outline my understanding of communism as negative utopia, and explore how this may translate into a theory of praxis.
Straipsnyje svarstoma komunizmo, kaip negatyvios utopinės galimybės, prasmė. Siekiantieji paneigti dabartį priešpriešindami jai kitokį privalomą būvį, kad ir ne visada teisingą, dažniausiai deklaruoja siekią tiesos. Pirmoji straipsnio dalis skirta Marxo materializmo koncepcijai ir jos implikuojamai epistemologinio tikrumo idėjai. Šiai koncepcijai kritikuoti pasitelkiama Adorno negatyvioji dialektika ir ypatingas dėmesys skiriamas klasės sąvokai. Vėliau siekiama parodyti, kaip, pritaikius ekonominio objektyvumo teoriją, galima suformuluoti naują klasės sąvoką, kuriai nesuteikiamas ontologinis statusas ir kuri gali būti interpretuojama kaip negatyvus neteisingos visuomenės padarinys. Straipsnio pabaigoje pateikiami svarstymai apie komunizmo kaip negatyvios utopijos sampratą ir kaip ji gali būti integruota į praxis teoriją.
Straipsnyje metateoriškai analizuojami informacijos visuomenės tyrimai. Tyrimo objektas – labiausiai cituojami šiai temai skirti sociologijos ir komunikacijos mokslų straipsniai, publikuoti ...tarptautinėje Web of Science duomenų bazėje. Išnagrinėję, kokiais būdais informacijos visuomenė konceptualizuojama, kokiuose kontekstuose ji aktualinama, kokias funkcijas ši sąvoka atlieka, straipsnio autoriai teigia, kad pagrindiniai debatai šiame lauke yra ne teoriniai ar metodologiniai, bet normatyviniai – tarp informacijos visuomenės entuziastų ir jos kritikų, o patys informacijos visuomenės tyrimai veikiau atliepia vyraujančių politinio ir viešojo diskursų nuostatas nei mokslinį interesą.
Dvidešimtojo amžiaus devintajame dešimtmetyje kultūrinė kriminologija iškilo kaip atskira kriminologijos šaka, kritinės kriminologijos darbų tęsėja ir atsvara pozityvistinei kriminologijai. ...Kultūriniai kriminologai pateikė atsakus, analizuodami ideologinius kritinės kriminologijos krizės požymius. Jie konceptualizavo naujas sąvokas (transgresijos, paribių veiklos), pritaikė metodus takių ir kompleksiškų reiškinių nagrinėjimui, o viešojo dalyvavimo praktikas grindė pasipriešinimu svetimo, kito išskyrimui. Kultūriniai kriminologai nagrinėja vėlyvosios modernybės įtampas, įsiterpiančias į susitarimus dėl normų, analizuoja nusikaltimų trajektorijas medijose, ieško erdvės ir galios sankirtų. Straipsnyje nagrinėjama, kokie kultūrinės kriminologijos dėmenys nuosekliai pratęsia kritinės kriminologijos tradiciją, o kokie pateikia kokybiškai
PDF
