full article and abstract in Lithuanian; abstract in English
The Lithuanian historical corpus consists of machine-readable texts, transcribed according to the principles of documentary edition; the ...original spelling and the language features it encodes are preserved. Several orthographic systems were used during the various stages of the history of Lithuanian language, and some of them differ from the modern one to a relatively great extent. The historical orthography does not allow the use of language analysis tools, which were developed on the basis of the modern spelling. A link is therefore needed that would connect the historical orthography to the modern orthography used today.
In normalizing spelling, various challenges must be dealt with: the same grapheme must be differently realized without changing the orthography and by rewriting the form in the modern Lithuanian alphabet. At the same time, the normalization of phonetics has to be carried out, which includes the elimination of dialectal phonetic features and the representation of phonemes in the assimilated position. These principles can be used in constructing a universal search engine, in which queries can be processed across different orthographic systems (http://sr.lki.lt).
The size of the corpus and the available limited resources stimulate the search for an automated way of normalizing orthography. A set of rules was developed based on the empirical research on the history of orthography; these rules were then arranged hierarchically in accordance with the length of the sequence of processed characters, their implementation being limited to using the metadata according to the spelling features of a particular source. A 82–97% accuracy level of correct normalization was achieved.
The advantage of a rules-based transliteration is the consistency of changes; the disadvantage can be seen in generating not a single but several equivalents of the word, and the ambiguous rules in certain cases generate many tokens that do not exist in the natural language. The number of generated forms being fed to the search engine was reduced based on non-existent letter sequences and by narrowing the query alphabet. A further selection of the correct forms could be done using dictionaries or tools for analyzing the morphology and syntax of modern Lithuanian.
straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba
Lingvistinei analizei reikia skaitmeninių tekstų, tinkamų programiniam apdorojimui. Lietuvių kalbos instituto duomenų bazei senieji raštai skaitmeninami laikantis dokumentinio perrašo principų, nekeičiant originalo rašybos. Senoji rašyba dažnai yra variantiška, nenusistovėjusi ir gerokai skiriasi nuo dabartinės, tai trukdo pritaikyti technologijas, kuriamas dabartinei lietuvių kalbai tirti. Straipsnyje aprašomas empirinėmis taisyklėmis paremtas būdas iš žodžių formų senąja rašyba automatiškai sugeneruoti formas dabartine rašyba perraše išlaikant originalios rašybos ypatybes. Sugeneruoti atitikmenys naudojami paieškos sistemoje.
What are the unique characteristics of sign languages that make them so fascinating? What have recent researchers discovered about them, and what do these findings tell us about human language more ...generally? This thematic and geographic overview examines more than forty sign languages from around the world. It begins by investigating how sign languages have survived and been transmitted for generations, and then goes on to analyse the common characteristics shared by most sign languages: for example, how the use of the visual system affects grammatical structures. The final section describes the phenomena of language variation and change. Drawing on a wide range of examples, the book explores sign languages both old and young, from British, Italian, Asian and American to Israeli, Al-Sayyid Bedouin, African and Nicaraguan. Written in a clear, readable style, it is the essential reference for students and scholars working in sign language studies and deaf studies.
Straipsnio tikslas – patikslinti lingvistinio modeliavimo sąvoką, eksplikuoti jos loginius pagrindus ir išnagrinėti kai kuriuos lingvistinės realybės klausimus. Kritikuojama teorijos, kaip ...konceptualinės sakinių klasės, samprata: teorija turi būti interpretuojama turinio srityje; ši interpretacija, jei kiekviena jos formulė teisinga, vadinama teorijos modeliu. Ontologinis modelis yra pats tiriamasis objektas – natūralioji kalba. Modelio terminas lingvistikoje vartojamas dviem reikšmėmis – kaip teorija ir kaip schema. Lingvistinio modeliavimo sąvoka reiškia eksplicitinę teorijos formuluotę ir pasekminę šios teorijos realizaciją abstrakčiu, arba ontologiniu modeliu. Tais atvejais, kai teorija neformuluojama eksplicitiškai arba panaudojama nesąmoningai, visi schematiniai dariniai yra paprastas empiriškai stebimų kalbos savybių aprašymas ir negali būti priskiriami modeliavimui. Straipsnio pabaigoje pateikiami transformacinių (generatyvinių) taisyklių du tipai. Generatyvinės taisyklės, nieko nesakydamos apie konkretų realizacijos būdą, yra objektyvaus kalbos tyrimo, jos sintaksės ir semantikos instrumentas.
This lively and accessible textbook, first published in 2003, looks at how we talk about sex and why we talk about it the way we do. Drawing on a wide range of examples, from personal ads to phone ...sex, from sado-masochistic scenes to sexual assault trials, the book provides a clear introduction to the relationship between language and sexuality. Using a broad definition of 'sexuality', the book encompasses not only issues surrounding sexual orientation and identity but also questions about the discursive construction of sexuality and the verbal expression of erotic desire. Cameron and Kulick contextualize their findings within current research in linguistics, anthropology and psychology, and bring together relevant theoretical debates on sexuality, gender, identity, desire, meaning and power. Topical and entertaining, this much-needed textbook will be welcomed by students and researchers in sociolinguistics, linguistic anthropology and gender/sexuality studies, as well as anyone interested in the relationship between language and sex.
Štúdia sa venuje jazykovým vlastnostiam prevzatých substantiv v slovenčine. Zameriava sa na morfológiu lexikalizovaných ergoným cudzieho pôvodu v slovenčine. Predmetom skúmania je originálny pracovný ...súbor 50 názvov medzinárodných obchodných značiek lexikalizovaných v slovenčine. Táto vzorka sa skúma z hľadiska dvoch rôznych teórií deklinácie. Výsledky umožňujú porovnať oba dostupné teoretické prístupy a zároveň preukázať význam gramatickej kategórie pádu ako indikátora prebiehajúceho procesu lexikalizácie. Štúdia je súčasťou širšieho výskumu lexikalizácie v slovenčine a vo francúzštine. Je východiskom pre ďalšie bádanie v oblasti lingvistickej typológie a medzikultúrneho porozumenia v komunikácii.
Prvi urednički zbornik Zagrebačke slavističke škole posvećen jezičnim pitanjima Dimenzije značenja (ur. Branimir Belaj) obuhvaća trinaest znanstvenih radova i jedan prikaz knjige. Radovi obuhvaćaju ...širok raspon tema, a objedinjuje ih zajednička značajka – kognitivnolingvistički pristup temama.
Although there is no shortage of definitions for pragmatics the received wisdom is that 'pragmatics' simply cannot be coherently defined. In this groundbreaking book Mira Ariel challenges the ...prominent definitions of pragmatics, as well as the widely-held assumption that specific topics – implicatures, deixis, speech acts, politeness – naturally and uniformly belong on the pragmatics turf. She reconstitutes the field, defining grammar as a set of conventional codes, and pragmatics as a set of inferences, rationally derived. The book applies this division of labor between codes and inferences to many classical pragmatic phenomena, and even to phenomena considered 'beyond pragmatics'. Surprisingly, although some of these turn out pragmatic, others actually turn out grammatical. Additional intriguing questions addressed in the book include: why is it sometimes difficult to distinguish grammar from pragmatics? Why is there no grand design behind grammar nor behind pragmatics? Are all extragrammatical phenomena pragmatic?
Straipsnyje autorius apžvelgia kalbos ryšį su visuomene ir teigia, kad komunikatyvinę žmonių veiklą reguliuoja specifiniai dėsningumai, kurie kyla iš bendrų visuomenės raidos dėsnių. Nagrinėjamas ...ryšys tarp visuomenės vystymosi dėsnių ir specifinių kalbinės komunikacijos dėsningumų. Kalboje išskiriamas semantinis, morfologinis ir fonologinis lygmuo. Jie sudaro kalbos sistemą, kuri pasireiškia struktūros ir funkcijos vienybe. Aptariama, kiek sistemos struktūra yra determinuojama jos komunikatyvinių ir kognityvinių funkcijų vienybės bei tam tikros visuomenės išsivystymo būsenos, kurioje ji konkrečiai reiškiasi atskiromis natūraliomis kalbomis. Dėstomas marksizmo ir struktūralizmo požiūris į šį klausimą. Marksistai pripažįsta, jog ši dviguba kalbos sistemos determinacija yra pakankamas pagrindas tam, kad atsirastų daugybė kalbų, bei tam, kad tos kalbos kistų. Struktūralizmas atmeta istorinį požiūrį į kalbos reiškinių analizę, o tuo pačiu ir istoriją, todėl jis tampa konkretaus mokslinio lingvistinio tyrinėjimo kliūtimi. Stuktūralizmas apsiribojo tik klausimais apie reliatyvią kalbos autonomiją. Nagrinėjamas ryšys tarp kalbos normų, taisyklių ir dėsnių.
Straipsnio autorė siekia atsakyti į klausimą, ar galimas nuo kalbos nepriklausomas mąstymas ir kokia ryšio tarp kalbos ir mąstymo prigimtis. Kritikuojamas požiūris, kad kalbos ir mąstymo ryšys yra ...dviejų iš prigimties savarankiškų reiškinių santykis. Ši hipotezė yra nenuosekli. Laikantis tokio požiūrio psichologijoje manoma, kad mąstymo vystymąsi ontogenezėje galima tirti atsietai nuo kalbos. Loginės mąstymo formos šiuo požiūriu atspindi objektyvią daiktų „logiką“ ir gali egzistuoti neišreikštos jokia kalba. Šitaip loginės formos tapatinamos su „giluminėmis struktūromis“. Visuomeninės mąstymo ir kalbos prigimties ignoravimas kyla iš specialiųjų mokslų metodų suabsoliutinimo, suteikiant jiems bendrą metodologinę prasmę. Marksistinė mąstymo prigimties koncepcija nesudaro pagrindo neverbalinio mąstymo prielaidai. Pagal šią koncepciją genetinį mąstymo ir kalbos ryšio pobūdį sąlygoja socialinė žmogaus prigimtis. Skiriami du verbalinio mąstymo aiškinimo aspektai – socialinis-istorinis ir individualus. Šis skyrimas leidžia kalbą ir šneką suprasti kaip du to paties reiškinio aspektus.
Straipsnyje nagrinėjama su logikos ir šiuolaikinės lingvistikos santykiu susiję klausimai, svarstoma, koks kalbos vaidmuo mąstyme, pažinime, kaip kuriama pasaulio samprata. Analizuojant šiuolaikinę ...mokslinę kalbą, itin būdinga naudoti formalius metodus ir procedūras. Klasikinių loginių skaičiavimų priemonėmis formaliai aprašomi kalbos fragmentai bei samprotavimų rūšys tėra maža dalis to konceptualaus aparato, kurį žmogus nuolat panaudoja samprotaudamas. Formaliuose lingvistiniuose tyrinėjimuose siekiama kur kas gilesnio natūralios kalbos formalizavimo, kurio tikslas – formaliai aprašyti santykį tarp garsų ir reiškinių, kuriais tas garsas koduojamas, formalizuoti sąvoką, taisyklingai sudaryti natūralios kalbos išraišką bei sukurti bendrą samprotavimų, išreiškiamų natūralia kalba, teoriją. Daroma išvada, kad plačiau taikant formalizavimą (bet nepretenduojant apimti juo visų galimų kontekstų) neišsprendžiamas pagrindinis uždavinys, kurį mėgina spręsti formalios kalbos teorijos – atskleisti žmogaus gebėjimą suprasti kalbos išraiškas ir nustatyti jų semantines ypatybes bei santykius.
PDF
