Prilog razumijevanju pedagoginje Bartulović, Marija; Kušević, Barbara; Širanović, Ana
Metodički ogledi,
04/2020, Letnik:
26, Številka:
2
Journal Article, Web Resource
Recenzirano
Odprti dostop
Ovaj tekst, kao nastavak našega promišljanja o dispozicijama za pedagogično djelovanje, kritička je refleksija vlastite profesionalne svakodnevice u kojoj detektiramo brojne dileme vezane za svrhu ...pedagoške profesije. Točke prijepora, poput – biti neutralna ili angažirana, graditi distanciran ili prisan pedagoški odnos, prioritizirati vlastitu ili tuđu dobrobit, odbijati ili prihvaćati sukob kao potencijalni agens promjene – izmještamo iz hodnika, predavaonica i učionica u kojima bivamo te, izlazeći time iz komforne zone nepromišljanja o njima, apostrofiramo ambivalentnu pojavnost dihotomije javno–privatno u skrivenome kurikulumu tih prostora. Promatrajući dispozicije kao za autonomno pedagogično pedagoško djelovanje prediktivna uvjerenja i osobine razvijajućega karaktera, u radu zagovaramo napuštanje shvaćanja pedagoginja kao neutralnih profesionalki apstrahiranih od osobnih uvjerenja, kvaliteta i ograničenja te u fokus stavljamo etičnost, refleksivnost i autentičnost kao temeljne dispozicije za pedagogično djelovanje usmjereno k podupiranju mogućega i transformativnoga u pedagoškome odnosu. Rad zaključujemo promišljanjem odgovornosti studijā pedagogije i samih pedagoginja za kultiviranje opisanih dispozicija.
This text, as a continuation of our reflections on dispositions for pedagogical practice, is a critical reflection on our everyday working life, in which we detect numerous dilemmas related to the goal of the pedagogical profession. We move points of contention – such as being neutral or engaged, building a distanced or close pedagogical relationship, prioritising one’s own benefit or that of others, rejecting or accepting conflict as a potential agent of change – out of the halls and classrooms in which we spend time and, breaching the comfort zone of not thinking about them, accent the apparently ambivalent dichotomy of public and private in the hidden curriculum of these spaces. By conceptualizing dispositions as evolving predictive beliefs and personal traits, the paper advocates abandoning the view of pedagogues as neutral professionals devoid of personal beliefs, qualities, and limitations, instead focusing on ethics, reflexivity, and authenticness as the basic dispositions for pedagogical practice directed towards supporting the possible and transformative in the pedagogical relationship. The paper concludes with a consideration of the responsibility of pedagogy programmes and pedagogues themselves in cultivating the aforementioned dispositions.
Apostrofiranje važnosti suradnje s lokalnom zajednicom recentan je i u domaćemu znanstvenom prostoru relativno neistražen oblik pozicioniranja odnosa obitelji i škole u širemu egzosustavu i ...makrosustavu unutar kojih se taj odnos razvija. Cilj je ovoga rada analizirati kontradiktorna očekivanja kojima su pedagozi u procesu suradnje obitelji, škole i lokalne zajednice izloženi. Konkretnije, nakon analize nesklada između teorijskih i zakonskih artikulacija suradnje s lokalnom zajednicom i praktičnih ograničenja koja se u implementaciji tih artikulacija javljaju, u radu se razmatra odgovornost pedagoga za prepoznavanje specifičnih potreba obitelji u suradnji s lokalnom zajednicom spram sanacijsko-deficitnoga percipiranja obitelji koje je pritom lako demonstrirati, kao i imperativnost teorijskih zahtjeva za tijesnim povezivanjem obitelji, škole i lokalne zajednice spram menadžersko-koordinacijske uloge koju pedagozi pritom, uslijed kontekstualnih ograničenja, mogu preuzeti na sebe. Zaključni dio rada nudi smjernice za daljnje istraživanje ove teme.
Celotno besedilo
Dostopno za:
DOBA, IZUM, KILJ, NUK, PILJ, PNG, SAZU, UILJ, UKNU, UL, UM, UPUK
Straipsnyje nagrinėjamos profesinio konsultavimo ir orientavimo problemos Lietuvoje transformacijų laikotarpiu. Šiuolaikiniame pasaulyje akivaizdus valstybės ir visuomenės suartėjimas. Švietimo ...pokyčiai įpareigoja kokybiškai spręsti ateities problemas. Teisingas profesinis apsisprendimas ir kokybiškas rengimasis profesijai gali sudaryti konkurencinį pranašumą globalioje erdvėje. Todėl laiku ir kokybiškas profesinis konsultavimas- vienas iš svarbiausių garantų siekiant asmens ir visuomenės poreikių tenkinimo.
straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba Straipsnyje analizuojama psichologijos institucionalizacijos – jos diegimo ir virtimo tiek visateisiu mokslu, tiek reglamentuojama ...profesija – raida Lietuvos Respublikos pastarųjų 100 metų istorijos kontekste. Psichologijos institucionalizacijos procesas analizuojamas pagal 10 profesijai (ir mokslui) svarbiausių kriterijų: 1) socialinis užsakymas (profesijos poreikis); 2) profesijos reglamentavimas; 3) profesinės veiklos teisinis pagrindas ir psichologo teisės bei pareigos; 4) visuomenės pasitikėjimas ir autoritetas; 5) profesinės kompetencijos kontrolė; 6) tyrimai ir vieta mokslo bei praktikos klasifikacijose; 7) profesijos mokymas; 8) profesinė ir mokslinė komunikacija; 9) vertybės ir etika; 10) profesinis susireguliavimas (asociacijos). Bendra išvada tokia: nors psichologijos, kaip ir daugelio kitų mokslų, raidos pradžia Lietuvoje vėlavo, pastarųjų trijų dešimtmečių psichologijos institucionalizacijos procesas buvo toks spartus, kad atsilikimo nebeliko faktiškai pagal visus profesijos kriterijus. Psichologija tapo indigenizuota profesija – susieta su šalies kultūra profesionalų moksline ir praktine veikla. Šio mokslo raida glaudžiai susijusi su Lietuvos modernios tautinės valstybės raida. Lietuvos pastarojo šimtmečio raidos etapai – tai ir psichologijos institucionalizacijos etapai. Straipsnio pabaigoje aptariami svarbesni Lietuvos psichologijos bruožai.
Biti plesni pedagog Luketić, Daliborka; Kustura, Nataša
Metodički ogledi,
01/2022, Letnik:
28, Številka:
2
Journal Article, Paper
Recenzirano
Odprti dostop
Na tragu pitanja o tome što znači biti plesni pedagog, cilj ovoga rada bio je ispitati neke odrednice profesije plesnog pedagoga te prikazati način na koji plesni pedagozi progovaraju o onom ...‘pedagoškom’ u svojoj profesiji. Primjenom kvalitativnog istraživanja te metodom dubinskog intervjua s plesnim pedagozima koji djeluju u različitim područjima odgojno-obrazovnog i umjetničkog rada, nastojalo se je opisati i analizirati područje njihova rada, odgojnog djelovanja te odgojne vrijednosti koje oni u svome radu afirmiraju. Temeljem kvalitativne analize podataka i primjenom interpretativne fenomenološke analize u bogatom empirijskom narativu identificirano je pet tema: (1) poimanje plesa kao dimenzije umjetničkog i odgojnog djelovanja, (2) odrednice pedagoškog rada, (3) značenje pedagoške uloge, (4) transformacija umjetničke prakse u pedagošku praksu i (5) posebnost odgojno-obrazovne metode. Rezultati istraživanja govore o tome kako plesni pedagozi doživljavaju i tumače svoj pedagoški rad – prije svega kao odgojni rad u
kojemu se događa spoj umjetnosti i pedagogije pri čemu je naglašeno njihovo pedagoško umijeće kao neraskidivi dio profesionalnog habitusa plesnog pedagoga.
Following the question of what it means to be a dance pedagogue, the aim
of this paper was to examine some determinants of the profession of dance pedagogue and to establish the meaning and understanding of the way dance pedagogues speak about the ‘pedagogical’ in their profession. By applying qualitative research and the method of in-depth interviews with dance pedagogues who work in different fields of education and art,
we tried to describe and analyse the area of their work, their educational activities, and values they promote in their work. As a result of the qualitative analysis and the interpretative phenomenological analysis of the rich narratives, we have identified five topics: (1) the notion of dance as a dimension of artistic and educational activity; (2) the determinants of pedagogical work; (3) the meaning of pedagogical role; (4) the transformation of artistic practice
into pedagogical practice; (5) the distinguishing characteristic of the
educational method. The results point to the conclusion that dance pedagogues see their work as a primarily educational work that combines art and pedagogy. The pedagogical knowledge of the dance pedagogues is an inseparable part of their professional habitus.
Publikuojamas vokiečių mąstytojo M. Weberio teksto vertimas, kuriame svarstomi mokslinės veiklos prasmės, mokslininko motyvacijos, mokslo reikšmės žmonijos gyvenimo visumoje klausimai. Aptariamas ...skirtumas tarp meninio ir mokslinio darbo: pastarasis yra įtrauktas į pažangos idėją. Jei menininko darbas yra tikras šedevras, jis niekada nepasens, o mokslo teorijos dėl pažangos idėjos gali pasenti per keliasdešimt metų. Moksliniai darbai gali turėti išliekamąją vertę, bet jų idėjos galiausiai bus pranoktos. Mokslo pažanga iš esmės yra begalinė, todėl kyla mokslo prasmės problema. Mokslas yra pasaulio atkerėjimo (racionalizacijos) priemonė. Aptariamas mokslinio darbo santykis su išankstinėmis prielaidomis, mokslo vertybinio neutralumo problema, formuluojama fakto ir vertės perskyra. Teigiama, kad mokslininkas savo veikloje neturi painioti faktų ir verčių. Mokslas apibrėžiamas kaip specialistų profesinis pašaukimas, tarnaujantis savivokai ir faktinių ryšių pažinimui, bet ne išminčių ir filosofų apmąstymų apie pasaulio prasmę dalis.
U Hrvatskoj i svijetu manji je dio nastavničkoga kadra koji smatra da je nastavnička profesija cijenjena. Većina se autora i autorica slaže da i jačanje nastavničkoga identiteta moglo pomoći ...podizanju vrijednosti obrazovanja. Ciljevi istraživanja bili su: ispitati na koje načine obrazovanje doprinosi kvaliteti života i koje su prednosti nastavničke profesije, ispitati doživljaj statusa nastavničke profesije i promjena u obrazovnom sustavu te utvrditi motivaciju za nastavničku profesiju. Uzorak je obuhvaćao 74 učenika i učenica osnovnih i srednjih škola, 73 roditelja, 38 studenata i studentica nastavničkih studija te 35 osnovnoškolskih i srednjoškolskih nastavnika i nastavnica. Rezultati se interpretiraju u kontekstu Korthagenovog modela te pokazuju da nastavnici i nastavnice više spominju obilježja nastavničkoga identiteta koja se dotiču temeljnih vrijednosti, dok roditelji i učenici više spominju obilježja ponašanja i kompetencija. Zadaća je inicijalnoga obrazovanja nastavnika i nastavnica poticati mlade na promišljanje o vrijednostima nastavničke profesije jer će time cijeniti i poticati razvijanje vrijednosti nastavničkoga identiteta.
In Croatia, as well as around the world, teachers would rarely describe their profession as respected in the society. Most authors agree that the strengthening of the teacher’s identity might help in elevating the perceived value and the overall status of education. The objectives of this study are: to identify ways in which education increases the quality of life, to explore perception of teaching profession status, to examine the perception of both the teaching profession and changes in the educational system and, finally, to determine the motivation for becoming a teacher. The sample comprises 74 primary and secondary school students, 73 parents, 38 students of teacher studies and 35 primary and secondary school teachers. Results were interpreted in the context of Korthagen’s model. Results show that teachers view teacher’s identity as connected to the core values, while parents and students describe the teacher’s identity through characteristics related to behaviour and competences. The task of the initial teacher education is to encourage students to reflect upon the values of the teaching profession. Such reflection helps in building the core values of the teacher’s identity and increases one’s appreciation of it.
Cilj je rada opisati konstrukcijske i psihometrijske karakteristike upitnika "Suočavanje s negativnim ponašanjima na radnom mjestu" na uzorku policijskih službenika i službenica te utvrditi je li ...upitnik prikladan za korištenje u daljnjim istraživanjima. U istraživanju je korištena modificirana verzija upitnika Coping with bullying (Lee i Brotheridge, 2006). Istraživanje je provedeno na uzorku 209 policijskih službenika i službenica Policijske uprave splitsko-dalmatinske. U obradi podataka korištene su statističke analize deskriptivne statistike, faktorske analize i Spearmanov koeficijent korelacije. Rezultati su pokazali da policijski službenici pri suočavanju s negativnim ponašanjima na radnom mjestu najčešće koriste strategiju usmjerenost na smirivanje situacije i izbjegavanja problema (M = 2,43, SD = 0,88), zatim slijedi usmjerenost na aktivno rješavanje problema (M = 1,61, SD = 0,72) te usmjerenost na vlastite emocije i ublažavanje simptoma stresa (M = 1,56, SD = 0,63). Utvrđena je trofaktorska struktura upitnika, a pouzdanost ekstrahiranih subskala pokazala se zadovoljavajućom: (1) usmjerenost na vlastite emocije i olakšavanje simptoma stresa (sastoji se od 10 čestica, Cronbachov alfa = 0,83); (2) usmjerenost na smirivanje situacije i izbjegavanje problema (sastoji se od 8 čestica, Cronbachov alfa = 0,84); (3) usmjerenost na aktivno rješavanje problema (sastoji se od 5 čestica, Cronbachov alfa = 0,72). Rezultati su pokazali da je predložena verzija upitnika pouzdan instrument koji se može koristiti u daljnjim istraživanjima načina suočavanja s negativnim ponašanjima u okviru policijske profesije, ali i šire, čime se potiče daljnja primjena i razvoj upitnika.
The aim of this paper was to describe the constructive and psychometric characteristics of the questionnaire "Coping with negative workplace behaviours" on a sample of police officers and to determine whether this questionnaire is suitable for use in further research. A modified version of the scale "Coping with bullying" constructed by Lee and Brotheridge (2006) was used in this research. The research was conducted on a sample of 209 police officers of both genders in the Split-Dalmatia Police District. Descriptive statistics, factor analysis and Spearman coefficient was used in data analysis. The results showed that police officers in coping with negative workplace behaviours most often use the strategy of calming the situation and avoiding problems (M = 2.43, SD = 0.88), followed by active problem solving (M = 1.61, SD = 0.72) and focusing on their own emotions and relief of stress symptoms (M = 1.56, SD = 0.63). Psychometric characteristics and factor analysis showed the existence of a three-factor structure of the questionnaire with a good reliability of extracted subscales: (1) focus on own emotions and relief of stress symptoms (consisting of 10 items, Cronbach's alpha = 0.83), (2) focus on calming the situation and avoiding problems (consisting of 8 items, Cronbach's alpha = 0.84), and (3) focus on active problem solving (consisting of 5 items, Cronbach's alpha = 0.72). The results show that the proposed version of the scale is a reliable tool that can be used in future research of coping with negative behaviour in the workplace in the police profession and in the general population, which justifies further use and development of the questionnaire.
In different countries the profession of social work
has „done its work“ for more or less than a century.
In Lithuania its history is revived and closely related
to social transformation that has ...taken place after
the restoration of Independence in 1990. The question
of how fully, if at all, social work has achieved
professional status has been debated throughout the
last century. It is known that efforts to evaluate whether
social work is a „semi-profession“ or a „fullydeveloped“
profession have been made by J. Baird.
Already in 1972 social work was considered as a profession.
In the opinion of J. Baird to evaluate the
status of the profession depends on whether social
work is being measured by classical criteria of once
„free“ professions, or by contemporary criteria that
are relevant to helping professions which are substiantially
committed to public and governmental service
enterprise.The present picture of the professionalization
of social work has changed. American social
work’s aspirations to professionalization is a natural
process in a liberal market economy, because
the profession is created and strengthened as a result
of the personal interests of those earning a living by
it. The status of social work as a profession is not
unequivocally fixed.There are some aspects that are
considered as negative to the professionalization of
social work. Namely, the private practice of social
work which is said has been growing dynamically since
the middle of the 20th century. But with the dramatic rise of medical care, social workers are said to
return to their original mission.
The nature of professional practice in any particular
state is grounded in the historical and cultural
context as mediated through political, economical and
social systems. This makes social work difficult to
define at the global level, and attempts to identify a
universal essence of social work are problematic. Despite
this apparent difficulty, there are some general
definitions of social work.
Definitions provoke many questions. Is it possible
to develop a universal definition of social work? If
so, how well does this definition describe social work
throughout the world? Does this definition apply to
social work where I live? And the like. At the beginning
of the 21st century, the European countries have
faced many problems of a different nature. In order
to understand the nature of these problems an attempt
is made to categorize them.
Much is asked of social workers, and they are ones
that are expected to make a difference by empowering
human beings to change self and society. The conclusion
is that it is worthwhile to explore, review social
work as a profession because, according to Midgley,
there is a „need to develop a broad international approach
to the study of social work to generate a global
awareness that enhances the ability of social workers
to transcend their preocupation with the local and
TSKP CK ir SSRS Ministrų tarybos tezėse apie mokyklos ir gyvenimo ryšių sustiprinimą, mokyklai keliamas uždavinys supažindinti besimokančiuosius su skirtingais darbų tipais mūsų visuomenėje, padėti ...jam išsiaiškinti savo polinkius ir sąmoningai pasirinkti savo profesiją. Šie klausimai susiję su daugeliu pedagoginių ir psichologinių problemų, pavyzdžiui: kokie yra psichologiniai profesijos pasirinkimo ypatumai, pedagoginiai parengimo profesijai organizavimo pagrindai, pati profesinio orientavimo samprata ir t.t. Dalį šių problemų sėkmingai išsprendė tarybiniai pedagogai ir psichologai. Daug nuveikta, tiriant profesinius interesus (K. Ariskina, M. Bieliajevas, L. Blagonadežina, V. Bobrova, M. Chomutova, A. Esaulovas, A. Ivaščenka, S. Kregždė, N. Levitovas, B. Stonys, L. Ziubinas ir kt.), sprendžiami kai kurie pedagoginiai ir psichologiniai profesinio orientavimo klausimai (J. Averičevas, M. Vinogradova, A. Volkovskis, V. Čebyševa, A. Izmailovas, A. Šestelis ir kt.). Tačiau nėra darbų, kurie specialiai nagrinėtų teorines profesinio orientavimo problemas. Todėl straipsnyje keliamas kai kurių profesinio orientavimo esmės ir jo organizavimo aštuonmetėje mokykloje sistemos teorinių klausimų sprendimo uždavinys. Straipsnyje mokyklinė profesinė orientacija nagrinėjama kaip pedagoginė veikla, kuri pripratina besimokantįjį prie profesinio darbo, supažindina su įvairiomis profesijomis, moko nukreipti savo polinkius ir jėgas, o tai leidžia mokiniams sąmoningai pasirinkti profesiją, kuri tinka jiems ir yra naudinga visuomenei. Profesinis orientavimas aštuonmetėje mokykloje vykdomas dviem būdais – profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo. Profesija suprantama kaip visuomeninės veiklos rūšis, pagrįsta pašaukimu, atliekama pagal specialybę ir skirta visai tautai skirtų materialinių ar dvasinių gėrybių kūrimui. Pašaukimu reiktų laikyti stiprią trauką prie tam tikros darbo sferos, pojūtį, kad pasirinkta profesija tinka ir turi prasmę gyvenime. Pašaukimas ugdomas. Specialybė yra kvalifikuotų žinių, gebėjimų ir įgūdžių sistema, susijusi su tam tikra darbo sfera. Paskutinėje straipsnio dalyje nagrinėjami psichologiniai sąmoningo profesijos pasirinkimo aspektai: pastovių profesinių interesų esmė ir svarba, polinkis ir profesinis tinkamumas. Profesinis tinkamumas – tai fizinis, psichinis ir moralinis galėjimas efektyviai vystytis pasirenkamos profesijos sąlygomis visuomenei naudingo darbo aukštos kokybės labui. Teorinių problemų sprendimas šiame straipsnyje pagrįstas dialektiniu – materialistiniu visuomeninės kultūros raidos ir žmogaus asmenybės samprata, tarybine ir užsienietiška literatūra, o tai pat kai kuriais savais tyrimais.
PDF
