Straipsnyje tyrinėjama Euripido tragedijos Orestas sąžinės (ἡ σύνεσις, 396) problematika. Euripido Orestas lyginamas su Aischilo Choėforų ir Eumenidžių Orestu, Euripido Herakliu. Pasitelkus klasikinės filologijos mokslininkų tyrimus analizuojama sąžinės termino etimologija, su sąžinės priekaištais susiję jausmai, Euripido Oresto psichologinė būsena po motinžudystės, σύνεσις termino pavartojimo tragedijoje prasmė ir reikšmė. Svarstoma, kodėl Euripidas tragedijoje, priešingai nei Aischilas, parodė teismą, nesugebantį sustabdyti Oresto keršto. Teigiama, jog poetas Oreste pasišaipė iš negailestingų, panašių į kerštą teismo sprendimų ir žmogaus negebėjimo pripažinti savo klaidas.