Straipsnyje1 analizuojama viena pirmųjų kolektyvinių kultūrininkų peticijų kampanijų prieš režimo politiką – vadinamoji „garažų istorija“. Naudojantis tinklaveikos metodologine prieiga, analizuojami socialiniai ryšiai ir žmonių sąveikos kaip kolektyvinio veiksmo esminės sudedamosios dalys. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama ne žmonių (ar grupių) santykiams su valdžios struktūromis, o keletui šios kolektyvinės akcijos vyksmo ypatybių, paaiškinančių jos sėkmę: vidinėms tinklo struktūrinėms savybėms (kas sudarė tinklą ir kaip jis funkcionavo), akcijos veikimo taktikai (kaip tinklas vykdė akciją) ir išorinėms prielaidoms (visuomenėje vyravusioms normoms, kaip antai pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, skirtingų socialinių statusų reikšmei atsižvelgiant į kontekstą).1 Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Nematoma sovietmečio Lietuvos visuomenė: neformaliųjų sisteminių ir nesisteminių tinklų skirties peržiūra (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-053)“. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę.