The aim of the article is to discuss the concepts of deviation and social control which are relatively new in the Lithuanian discourse of sociology. The author takes his point of departure in an attempt to understand the limits of the concepts and starts his discussion from the suggestion of Colin Sumner that the attempts to define what is deviant behaviour led the sociology of deviation to a dead end. The author suggests that the defining question that grounds the concepts is a question anomie. He argues for a definition of the concepts built around the tension between an effort to attain an orderly state of being on the one hand and the threat of disciplinary control on the other. Šio straipsnio tikslas yra aptarti sąvokas, kurios pradedamos vartoti lietuviškajame sociologijos diskurse. Deviacija ir socialinė kontrolė yra tarpusavyje glaudžiai susijusios sąvokos. Pirmoji iš jų yra ideologiškai ir stereotipiškai angažuota ir diskriminuojanti, o antroji dėl savo abstraktumo yra vartojama tik instrumentiškai kaip veiksnys, užtikrinantis teisinę ir normatyvinę elgesio kontrolę. C. Sumneris, paskelbęs deviacijų sociologijos mirties liudijimą, teigė, kad bendro vardiklio elgesio, neatitinkančio visuomenės normų, paieška buvo pagrindinė deviacijų sociologų klaida, atvedusi mus į ideologijos cenzūros amžių. Klausimas, į kurį bandoma atsakyti šiame straipsnyje, susijęs ne tik su teigimu, kad deviacijos sąvoka yra netikslinga, ar su svarstymu, kuria prasme vartotina socialinės kontrolės sąvoka. Visuomenės diferenciacijos ir chroniškos ‘anomijos’ kontekste svarbu išsiaiškinti, kaip sumažinti nepageidaujamo elgesio (ir nusikaltimų) augimą ir užtikrinti socialinę tvarką, kaip apsaugoti individą nuo visagalės socialinės kontrolės ir cenzūros. Tačiau atsakymų į tokius klausimus galima ieškoti tik įsigilinus į teorijų ir iš jų kylančių sąvokų istorinį kontekstą ir atsižvelgiant į jau praėjusiame šimtmetyje padarytas sociologų klaidas.