Straipsnio tikslas – identifikuoti negalią turinčių moterų diskriminacinę patirtį sveikatos sektoriuje, ypatingą dėmesį skiriant daugialypės diskriminacijos raiškai. Sveikatos sektoriuje dominuoja biomedicininis požiūris į negalią turinčias moteris: pabrėžiamas jų būsenos defektyvumas, o neįgalumas pripažįstamas vienintelis jų asmenybę apibrėžiantis požymis. Ryškiausių daugialypės diskriminacijos apraiškų sveikatos sektoriuje pastebima kalbant apie reprodukcinę sveikatą – čia akivaizdžiausiai susiduria du negalią turinčių moterų tapatybės aspektai – neįgalumas ir moteriškumas. Tapatindamosi su moterimis, negalią turinčios pacientės rūpinasi savo reprodukcine sveikata, nori susilaukti vaikų, tačiau susiduria su kategorišku daugelio medicinos darbuotojų pasipriešinimu, nes šie jose pirmiausia mato negalią, o ne moteriškumą ir motinystę.