Straipsnyje analizuojama dinaminio atomizmo teorija, dėstyta Lietuvos mokyklose antrojoje XVIII a. pusėje. Teigiama, kad Vilniaus trinitorių kolegijos filosofijos profesorius Dionyzas (pavardė nenustatyta), būdamas R. Boškovičiaus sekėjas, 1763–1765 m. fizikos kurse dėstė dinaminio atomizmo teoriją. Jis daugiausia dėmesio skyrė jėgų dėsnio aiškinimui. Sekdamas R. Boškovičiumi, Dionyzas padarė reikšmingų fizikinio ir filosofinio pobūdžio išvadų. Materiją, judėjimą, erdvę ir laiką jis traktavo kaip sudarančius visumą, pabrėžė jų santykinumą. Materija esanti diskrečios struktūros, jos elementai yra nedalomi ir netįsūs, nekūniški. Judėjimo greitis tuo didesnis, kuo didesnė erdvė, kurią kūnas pereina per tam tikrą laiko tarpą. Dionyzas teigė judėjimo absoliutumą (suprantamą kaip visuotinumas) ir rimties santykinumą. Savo kosmologijoje Dionyzas gynė pasaulių daugio idėją (kiti pasauliai gali būti apgyvendinti) ir ryžtingai palaikė Koperniko sistemą. Studijuojantįjį jaunimą jis supažindino su nauja fizikine-filosofine pasaulėžiūra, kuri daugeliu aspektų buvo artima šiuolaikinei.