Kaimynystės ryšiai Solovjovas, Nikolajus
Problemos,
01/2015, Volume:
15
Journal Article
Open access
Straipsnyje apžvelgiami miesto sociologijos literatūroje aptinkami teiginiai, kad tarp miesto gyventojų pastebimas kaimynystės ryšių nykimas yra neišvengiamas procesas. Autorius kritikuoja šį požiūrį ...ir reiškia priešingą nuomonę teigdamas, kad žmogus nusistatęs ne prieš kaimynystės ryšius apskritai, bet prieš tokius ryšius, kurie jam yra primesti, nemalonūs. Gyvenamosios aplinkos organizacija turi būti tokia, kad garantuotų žmogui galimybę laisvai pasirinkti kontaktus ir juos palaikyti. Butas, gyvenamasis kompleksas turi būti toks, kad ne tik tenkintų būtiniausius žmogaus poreikius, individualizuotų buitį, bet ir skatintų visuomeninius (taip pat ir kaimynystės) ryšius. Pats teritorinio artumo faktas savaime dar nestimuliuoja žmonių bendravimo. Šiuolaikiniai kaimynystės santykiai gali kilti tik kokybiškai nauju pagrindu, tik esant savanoriško pasirinkimo galimybei. Svarbiausia sąlyga skatinant bendravimą, palankų požiūrį į kaimynus ir aplinką yra dvasinio ryšio su aplinka ugdymas, identifikacijos su ja puoselėjimas.
Straipsnyje nagrinėjama sociologinė šeimos samprata. Aptariami šeimos santykių aspektai, didžiausią dėmesį skiriant klausimams apie šeimos gyvenimo ryšį su visuomenine gamyba bei visuomenės gyvenimo ...atgaminimu ir apie šeimą apibūdinančių santykių komplekso dialektinę analizę. Skiriami socialiniai-biologiniai šeimos santykiai, namų ūkio ir vartojimo, teisiniai, doroviniai, estetiniai, psichologiniai santykiai šeimoje. Pagrindinėmis šeimos funkcijomis laikomos žmonių giminės atgaminimo, namų ūkio bei vartojimo ir kultūrinė-auklėjamoji. Straipsnyje pateikiamas dabartinės tarybinės šeimos apibrėžimas: šeima – tai mažas socialinis bendrą biudžetą turintis visuomenės narvelis, socialistinės buities organizavimo ir socializavimo forma, pagrįsta laisva ir lygiateisiška sutuoktinių sąjunga bei giminystės ryšiais, t. y. santykiais tarp žmonos ir vyro, vaikų ir tėvų, brolių ir seserų ir panašiai.
1970 m. rugsėjo 14–19 dienomis Varnoje (Bulgarija) įvyko VII pasaulinis sociologų kongresas, kuriame dalyvavo apie 3300 delegatų (iš jų 1300 – socialistinių šalių atstovai) daugiau kaip iš 80 ...valstybių. Buvo perskaityta apie 900 pranešimų. Pusę iš jų paruošė socialistinių šalių sociologai. Pagrindinė kongreso tema – „Šiuolaikinės ir ateities visuomenės prognozavimas bei socialinis planavimas“. Ši tema buvo svarstoma plenariniuose posėdžiuose, darbo grupėse, tyrimo komitetuose, grupėse „Ad hoc“, taip pat už apvalių stalų.
Apžvelgiamas 1969 m. liepos 21–24 dienomis Minske vykęs tarprespublikinis sociologų simpoziumas, kurį surengė tarybinių sociologų asociacijos šeimos tyrinėjimų komitetas, Baltarusijos TSR Valstybinis ...universitetas. Veikė šeimos sociologijos ir šeimos ekonominių-demografinių problemų bei moters užimtumo sekcijos. Sociologai, sprendžiantys buities, santuokos ir šeimos problemas, didžiausią dėmesį skyrė dviejų visuomeninių moters vaidmenų – motinos ir darbininkės – problemai. Pranešimus skaitė I. Lušickis, S. Laptenka, A. Charčevas, D. Valentojus, N. Jurkevičius, Z. Jankova, S. Golodas, A. Loginovas, P. Kiseliova ir kiti.
PDF