Sumanus vaizdinių priemonių panaudojimas fizikos pamokose visada aktyvina mokinius. Mokiniai dažnai mažai dėmesio kreipia į praktinę fizikos pusę, nes mokyklose retai atliekamos praktinės arba ...grafinės apklausos. Darbe analizuojamos skirtingos praktinės ir grafinės apklausos formos, jų derinimas su savarankiškais mokinių darbais. Autorius parodo, kaip mokiniai aktyvinami, panaudojant klasės lentą, užrašus apie fiziką ir analogijas, tiriamo reiškinio palyginimą su panašiais reiškiniais. Pateikiamas universalaus prietaiso, skirto kai kuriems kintamos elektros srovės, elektromagnetinių svyravimų ir kontūrų reiškiniams, aprašymas. Toliau analizuojama frontalinio eksperimento panaudojimas ir įvairūs natūralių detalių rinkiniai. Pateikiami rinkinių „Amorfiniai ir kristaliniai kūnai“ ir „Deformacijos būdai“ aprašymai. Mokiniai aktyviai dirba, kai naudojamos pasukamos lentelės. Pateikiamas lentelės „Atomo sandara“ aprašymas.
Istraživanja kontinuirano pokazuju da interes, motivacija i uključenost u učenje fizike opadaju s godinama školovanja. Neka istraživanja pokazuju i da pad interesa za učenje fizike započinje već na ...početku formalnoga obrazovanja iz fizike pa je cilj ovoga istraživanja bio ispitati odrednice motivacije i uključenosti u učenje učenika koji se prvi put susreću s predmetom fizike. Uključenost u učenje predstavlja opažljivu manifestaciju motivacije, a većina autora smatra da je sačinjavaju bihevioralni (pažnja, koncentracija i ustrajnost), kognitivni (učenje s razumijevanjem) i emocionalni (pozitivne emocije za vrijeme učenja) aspekt. Za teorijski okvir odabran je kontekstualni model školske uključenosti prema kojemu motivacijska uvjerenja učenika posreduju u odnosu između kontekstualnih čimbenika i uključenosti. U istraživanju je sudjelovalo 595 učenika sedmih razreda iz deset osnovnih škola u Zagrebu prosječne dobi od 13 godina (51 % djevojčica). Za provjeru medijatorne uloge motivacijskih uvjerenja učenika (samoefikasnosti, interesa, važnosti i korisnosti fizike) u odnosu između triju aspekata motiviranja učenika (nastavnička brižnost, poticanje autonomije i nastavnička struktura) te triju aspekata uključenosti u učenje (bihevioralnoga, kognitivnoga i emocionalnoga) korišteno je strukturalno modeliranje. Rezultati istraživanja u skladu su s teorijskim modelom i pokazali su da tri aspekta uključenosti u učenje fizike imaju različite mehanizme na početku formalnoga obrazovanja iz fizike. Najvažnijim se medijatorom pokazao interes za fiziku koji je posredovao u odnosu između nastavničke brižnosti i strukture te bihevioralne i emocionalne uključenosti u učenje fizike, dok su uvjerenja o samoefikasnosti i korisnosti fizike posredovala u odnosu između nastavničkoga poticanja autonomije te kognitivne uključenosti u učenje fizike. Rezultati imaju teorijske i praktične implikacije.
Istraživanja kontinuirano pokazuju da interes, motivacija i uključenost u učenje fizike opadaju s godinama školovanja. Neka istraživanja pokazuju i da pad interesa za učenje fizike započinje već na ...početku formalnoga obrazovanja iz fizike pa je cilj ovoga istraživanja bio ispitati odrednice motivacije i uključenosti u učenje učenika koji se prvi put susreću s predmetom fizike. Uključenost u učenje predstavlja opažljivu manifestaciju motivacije, a većina autora smatra da je sačinjavaju bihevioralni (pažnja, koncentracija i ustrajnost), kognitivni (učenje s razumijevanjem) i emocionalni (pozitivne emocije za vrijeme učenja) aspekt. Za teorijski okvir odabran je kontekstualni model školske uključenosti prema kojemu motivacijska uvjerenja učenika posreduju u odnosu između kontekstualnih čimbenika i uključenosti. U istraživanju je sudjelovalo 595 učenika sedmih razreda iz deset osnovnih škola u Zagrebu prosječne dobi od 13 godina (51 % djevojčica). Za provjeru medijatorne uloge motivacijskih uvjerenja učenika (samoefikasnosti, interesa, važnosti i korisnosti fizike) u odnosu između triju aspekata motiviranja učenika (nastavnička brižnost, poticanje autonomije i nastavnička struktura) te triju aspekata uključenosti u učenje (bihevioralnoga, kognitivnoga i emocionalnoga) korišteno je strukturalno modeliranje. Rezultati istraživanja u skladu su s teorijskim modelom i pokazali su da tri aspekta uključenosti u učenje fizike imaju različite mehanizme na početku formalnoga obrazovanja iz fizike. Najvažnijim se medijatorom pokazao interes za fiziku koji je posredovao u odnosu između nastavničke brižnosti i strukture te bihevioralne i emocionalne uključenosti u učenje fizike, dok su uvjerenja o samoefikasnosti i korisnosti fizike posredovala u odnosu između nastavničkoga poticanja autonomije te kognitivne uključenosti u učenje fizike. Rezultati imaju teorijske i praktične implikacije.
Research continuously shows that interest, motivation, and engagement in learning physics decline with years of schooling. Some research show that the decline in interest in learning physics begins at the beginning of formal education in physics, so the aim of this research was to examine the determinants of motivation and engagement in learning of students who are just encountering the subject of physics. Engagement in learning is an objective manifestation of motivation, and according to most authors, it consists of behavioural (attention, concentration, and perseverance), cognitive (learning with understanding) and emotional (positive emotions during learning) aspects. According to the contextual model of school engagement, students’ motivational beliefs mediate the relationship between contextual factors and engagement in learning. Structural equation modelling was used to test the mediating role of students’ motivational beliefs (self-efficacy, interest, utility, and attainment) in the relationship between three aspects of the teacher’s motivating style (involvement, autonomy, and structure) and three aspects of engagement in learning physic (behavioural, cognitive, and emotional). The participants were 595 7th-grade students from ten elementary schools in Zagreb with an average age of 13 (51% girls). The results of the research are in line with the theoretical model, and they showed that the most important mediator was the interest in physics that mediated the relationship between teacher involvement and structure and behavioural and emotional engagement in learning physics. Self-efficacy beliefs and utility mediated the relationship between teacher provision of autonomy and cognitive engagement in physics. The results have theoretical and practical implications.
Erdvėlaikio mįslė Vozbinas, Stanislovas
Problemos,
09/2014, Volume:
43
Journal Article
Open access
Straipsnyje nagrinėjami erdvės, laiko ir judėjimo santykiai, XX a. fizikinio reliatyvizmo gnoseologiniai pagrindai. Fizinio judėjimo formų problema kelia principinius mokslo metodologijos ir ...pasaulėžiūros klausimus. Analizuojami dviejų metodologijų (machizmo ir dialektinio materializmo) ryšiai. Teigiama, kad svarbiausias šiuolaikinės fizikinės pasaulėžiūros momentas – tai keturmačio erdvės ir laiko kontinuumo (erdvėlaikio) vaizdinys. Matematinį jo pagrindą istoriškai nulėmė J. Larmono ir H. Lorenzo nuspėtos transformacijos. Nagrinėjamas istorinis reliatyvumo teorijos pagrindimo klausimas. Keliamas klausimas apie reliatyvumo teorijos principinį nesuprantamumą. Teigiama, kad reliatyvumo teorija, savo pagrindu laikydama reliatyvumo postulatą ir nuspėtas, bet nesuprastas Larmoro-Lorenzo transformacijas, kartu subjektyviai interpretavo ir iškraipė Doplerio reiškinio esmę. Minkovskio geometrijos substanciją sudaro klasikinė Euklido geometrija ir jutiminis Doplerio dėsnis. Teigiama, kad nei A. Poincare, nei A. Einsteinas, nei H. Minkowskis su sąvokų impozicijų principais negalėjo pasiekti to substancinio gilumo, kurį buvo pasiekęs I. Newtonas.
VU bibliotekoje saugomi paskutiniojo žymaus italų Renesanso aristoteliko C. Cremoninio (1550 ar 1552–1631) paskaitų, skaitytų Padujos universitete, užrašai. Juose užfiksuotos C. Cremoninio fizikos ir ...psichologijos paskaitos. Šiose paskaitose aiškinami materijos ir formos, priežastingumo, judėjimo, erdvės ir laiko klausimai, paskui išdėstomos pažiūros į pasaulį. Komentuojamas Aristotelio veikalas „Apie sielą“, aiškinamos inteligencijos, aptariamas Dievo vaidmuo pasaulio judėjime. Teigiama, kad C. Cremoninis pasisakė prieš Aristotelio filosofijos derinimą su teologija: gynė fizikos nepriklausomybę nuo teologijos pasinaudodamas vadinamąja dvejopos tiesos koncepcija, kuri buvo populiari ir Renesanso laikotarpiu, taip pat tuo metu paplitusiomis panteistinėmis pažiūromis. Autoriaus nuomone, C. Cremoninis nesugebėjo išaiškinti tikrųjų dangaus kūnų judėjimo priežasčių, nesukūrė ir nevartojo modernaus matematikos ir mechanikos mokslų aparato jų judėjimui aprašyti.
Straipsnyje analizuojama dinaminio atomizmo teorija, dėstyta Lietuvos mokyklose antrojoje XVIII a. pusėje. Teigiama, kad Vilniaus trinitorių kolegijos filosofijos profesorius Dionyzas (pavardė ...nenustatyta), būdamas R. Boškovičiaus sekėjas, 1763–1765 m. fizikos kurse dėstė dinaminio atomizmo teoriją. Jis daugiausia dėmesio skyrė jėgų dėsnio aiškinimui. Sekdamas R. Boškovičiumi, Dionyzas padarė reikšmingų fizikinio ir filosofinio pobūdžio išvadų. Materiją, judėjimą, erdvę ir laiką jis traktavo kaip sudarančius visumą, pabrėžė jų santykinumą. Materija esanti diskrečios struktūros, jos elementai yra nedalomi ir netįsūs, nekūniški. Judėjimo greitis tuo didesnis, kuo didesnė erdvė, kurią kūnas pereina per tam tikrą laiko tarpą. Dionyzas teigė judėjimo absoliutumą (suprantamą kaip visuotinumas) ir rimties santykinumą. Savo kosmologijoje Dionyzas gynė pasaulių daugio idėją (kiti pasauliai gali būti apgyvendinti) ir ryžtingai palaikė Koperniko sistemą. Studijuojantįjį jaunimą jis supažindino su nauja fizikine-filosofine pasaulėžiūra, kuri daugeliu aspektų buvo artima šiuolaikinei.
Cilj istraživanja bio je provjeriti odnos ciljeva postignuća, strategija učenja i ocjena u srednjoškolskoj nastavi fizike. Ciljevi postignuća predstavljaju važan motivacijski konstrukt koji je ...razvijen u
okviru teorija samoreguliranog učenja te se dovode u vezu s različitim obrazovnim ishodima kao što su strategije učenja i ocjene. Istraživanje je provedeno na 208 učenika drugog i trećeg razreda općega gimnazijskog usmjerenja. U svrhu ispitivanja ciljeva postignuća i strategija učenja korišteni su Upitnik ciljeva postignuća (Elliot i McGregor, 2001), koji se sastoji od 12 čestica i mjeri četiri cilja postignuća: ovladavanje uključivanjem, ovladavanje izbjegavanjem, izvedbu uključivanjem i izvedbu izbjegavanjem, te Skala strategija učenja (Lončarić, 2014), koja
se sastoji od 39 čestica i mjeri tri supskale strategija učenja: ciklus
(meta)kognitivne kontrole, dubinsko kognitivno procesiranje i površinsko kognitivno procesiranje. Mjera uspjeha u fizici bila je ocjena na kraju prethodnog razreda. Pretpostavljeni su odnosi među varijablama testirani metodom analize traga unutar strukturalnog modeliranja. Istraživanje je pokazalo da ciljevi postignuća značajno predviđaju obrazovne ishode u nastavi fizike (strategije učenja i ocjene) te da su se pretpostavljeni odnosi, koji se temelje na ranije provedenim istraživanjima, u velikoj mjeri potvrdili. Ciljevi postignuća
s tendencijom uključivanja imaju značajan pozitivan efekt na poželjne obrazovne ishode. Ciljevi postignuća s tendencijom izbjegavanja pozitivno su povezane s površinskim procesiranjem. Rezultati su potvrdili i posredujući učinak strategija učenja u odnosu ciljeva postignuća na ovladavanje uključivanjem i ocjena iz fizike. Ovo istraživanje naglašava potrebu za usmjeravanjem učenika na učenje radi stjecanja znanja i kompetencija te potrebu za poticanjem korištenja metakognitivnih strategija. Istraživanje, također, upućuje na moguće nedostatke obrazovnog sustava, kao što je nepostojanje značajnog efekta dubinskoga kognitivnog procesiranja na ocjene iz fizike, što pretpostavlja potrebu i važnost daljnjeg istraživanja u ovom području.
El objetivo de este trabajo fue verificar la relación entre las metas de
logro, las estrategias del aprendizaje y las notas en la enseñanza de física en la escuela media. Las metas de logro representan un constructo
de motivación importante que se desarrolló en el marco de teorías del aprendizaje autorregulado y se asocian con diferentes resultados educativos como por ejemplo estrategias del aprendizaje y notas. La investigación se llevó a cabo con 208 participantes, alumnos de la segunda y la tercera clase del instituto general de educación secundaria. Con el fin de verificar las metas de logro y estrategias del
aprendizaje se utilizó el Cuestionario de Metas de Logro (Elliot y McGregor, 2001) que consta de 12 partículas y mide cuatro metas de logro: dominación por inclusión, dominación por evitación, realización por inclusión y realización por evitación. También fue utilizada la Escala de Estrategias del Aprendizaje (Loncaric, 2014) que consta de 39 partículas y mide tres subescalas de estrategias del aprendizaje: ciclo del control metacognitivo, procesamiento cognitivo profundo y procesamiento cognitivo superficial. Como medida de éxito en física se tomó la nota al final de la clase anterior. Las supuestas relaciones entre variables se verificaron a través del método de análisis del camino dentro del modelado estructural. La investigación demostró que las metas de logro predicen significativamente los resultados educativos
en la enseñanza de física: estrategias del aprendizaje y notas. También
demostró que las supuestas relaciones (basadas en las investigaciones previas) se confirmaron en gran medida. Las metas de logro con tendencia
a inclusión tienen un efecto positivo significativo sobre resultados educativos deseables. Las metas de logro con tendencia a evitación tienen una relación positiva con el procesamiento superficial. Los resultados confirmaron también el efecto mediador que tienen las estrategias del aprendizaje en relación entre las metas de logro para la
dominación por inclusión y notas de física. Esta investigación acentúa la necesidad de guiar a los alumnos para que estudien con el fin de adquirir conocimiento y competencias. También acentúa la necesidad de estimular para usar las estrategias metacognitivas. Además, esta investigación indica posibles defectos del sistema educativo (como, por ejemplo, la falta de efecto significativo del procesamiento cognitivo profundo sobre las notas de física), lo que indica la necesidad de futuras investigaciones en este campo.
The aim of this paper was to examine relations between achievement goals, learning strategies and grades in high school physics class. Achievement goals represent an important motivational construct that has
been developed within the theories of the self-regulatory learning and are connected to various educational outcomes, for instance, learning strategies and grades. The study was conducted on 208 second- and third-grade grammar school students. In order to examine the above-mentioned variables, the study used: Achievement Goal Questionnaire (Elliot & McGregor, 2001) which contains 12 items and measures four achievement goals: mastery approach, mastery avoidance, performance approach, and performance avoidance; Learning Strategies Scale (Lončarić, 2014) which contains 39 items and measures three learning strategy subscales: cycles of metacognitive control, deep cognitive processing, and surface cognitive processing. Class success criterion was previous year's physics grade. The relations between variables were verified by path analysis method. The study greatly confirmed anticipated relations (based on previous research). The achievement goals with approach tendencies have significantly positive effect on preferable educational outcomes. Achievement goals with avoidance tendencies are positively connected to surface processing. The
results also confirmed the mediating effect of learning strategies in relation to mastery-approach goals and physics grades. This study emphasizes the necessity to direct students to learn in order to acquire
the knowledge and competencies, and encourage the use of metacognitive strategies. This study, also, indicates some potential problems within the educational system (for instance, the absence of significant effect of the deep cognitive processing on the physics grades) which suggest the need for further research in this area.
One of the important characteristics of the C60 molecule is the collective response of its valence electron cloud to the electromagnetic radiation. This collective behavior gives rise to the ...occurrence of the giant dipole resonance (so called surface plasmon) in the absorption spectrum centered around 20 eV, which has also been analyzed theoretically by various authors. Concerning photoelectron emission, plasmonic excitation is characterized by a particular intensity behavior near the threshold. We present here a new series of the K-shell photoelectron spectra with particular emphasis on the qualitative analysis of all ionization with excitation and double ionization processes. Our measurements of the C60 plasmon excitation follow the so-called Thomas-Derrah law and are in good agreement with the corresponding behavior of satellite excitations in atoms such as neon. / Одной из самых значительных свойств молекулы С60 является коллективная реакция ее валентных электронов на электромагнитные излучения. Вследствие коллективной реакции в спектре поглащения возникает огромный дипольный резонанс (так называемый поверхностный плазмон), приблизительно на 20 eV, который был неоднократно представлен различными авторами в их теоретических исследованиях. В случае фотоэлектронной эмиссии, наблюдаются характерное поведение плазмонов при возбуждении на пороге ионизации. В работе представлена новая серия фотоэлектронных спектров Коболочки, а также подробный квалитативный анализ всех ионизаций с возбуждениями в процессе двойной ионизации. На основании проведенного анализа и измерений плазмонного возбуждения С60 при применении так называемого закона ТомасДерраха можно утверждать, что они полностью совпадают с соответствующим поведением сателлитного возбуждения атомов в неонах. / Jedna od značajnih karakteristika C60 molekula je kolektivni odgovor njegovih valentnih elektrona na elektromagnetno zračenje. Ovo kolektivno ponašanje dovodi do pojave ogromne dipolne rezonance (tzv. površinski plazmon) u apsorpcionom spektru na oko 20 eV, koji su različiti autori i teorijski analizirali. Kada je u pitanju fotoelektronska emisija, plazmonsku ekscitaciju karakteriše posebno ponašanje na pragu jonizacije. Prikazana je nova serija fotoelektronskih spektara K-ljuske sa težištem na kvalitativnoj analizi svih jonizacija sa ekscitacijama i procesima dvostruke jonizacije. Merenja plazmonske ekscitacije S60 prate tzv. Tomas-Dirahov zakon i u velikoj su saglasnosti sa odgovarajućim ponašanjem satelitskih ekscitacija u atomima kao što je neon.
The impact of the presence of the near-surface graded-gap layers with an increased content of CdTe on the admittance of MIS structures based on MBE-grown
n
-Hg
1–
x
CdxTe (
x
= 0.22–0.23) with the Al
...2
O
3
insulating coating has been experimentally studied. It has been shown that the structures with a gradedgap layer are characterized by a deeper and wider capacitance dip in the low-frequency capacitance–voltage (CV) characteristic and by higher values of the differential resistance of the space-charge region than the structures without such a layer. It has been found that the main features of the hysteresis of capacitance dependences typical of the graded-gap structures with SiO
2
/Si
3
N
4
are also characteristic of the MIS structures with the Al
2
O
3
insulator. The factors that cause an increase in the CV characteristic hysteresis upon formation of the graded-gap layer in structures with SiO
2
/Si
3
N
4
or Al
2
O
3
are still debatable, although it may be assumed that oxygen plays a certain role in formation of this hysteresis.
Stochastic mechanics is a description of quantum phenomena in classical probabilistic terms. This work contains a detailed account of the kinematics of diffusion processes, including diffusions on ...curved manifolds which are necessary for the treatment of spin in stochastic mechanics. The dynamical equations of the theory are derived from a variational principle, and interference, the asymptotics of free motion, bound states, statistics, and spin are described in classical terms. In addition to developing the formal mathematical aspects of the theory, the book contains discussion of possible physical causes of quantum fluctuations in terms of an interaction with a background field. The author gives a critical analysis of stochastic mechanics as a candidate for a realistic theory of physical processes, discussing measurement, local causality in the sense of Bell, and the failure of the theory in its present form to satisfy locality.
PDF
