Straipsnyje nagrinėjama istorijos fakto problema, jo struktūra, santykis su fakto samprata gamtos moksluose. Tarybinėje mokslotyroje yra įsigalėjusi nuomonė, kad fakto struktūra turi bent tris ...sluoksnius: perceptyvinį, lingvistinį ir materialiai praktinį. Teigiama, kad faktas turi sudėtingą struktūrą, jo funkcijos ir struktūra istoriškai kinta, fakto struktūra priklauso nuo teorijos, kurioje jis funkcionuoja, išsivystymo lygio. Autorius skiria juslinį, kalbinį ir teorinį fakto sluoksnius. Perceptyvinis komponentas ryškiausias sveiko proto ir gamtos mokslų srityse. Specifinis istorijos mokslo bruožas yra rekonstrukcija, šis mokslas yra refleksyvus. Istorijos faktas atsiranda teoretizuojant juslinius-empirinius duomenis, gaunamus iš istorijos šaltinio. Lingvistinis faklto komponentas istorijos pažinime yra savitas informacijos nešėjas. Dviejų kultūrų susidūrimas faktuose vyksta dviem lygiais: lingvistiniu ir teoriniu-kultūriniu, problemą dar labiau apsunkina ideologijos įtaka fakto formavimuisi. Istorijos fakto samprata priklauso nuo istorijos mokslo ir mokslinės metodologijos išsivystymo.
Proteklog desetljeća uvriježila se praksa fotogrametrijskog snimanja i izrade virtualnih 3D modela pri dokumentiranju nalazišta brodoloma. Tim tehnikama moguće je prikupiti podatke koji omogućuju ...rekonstrukciju dinamike havarije koja je dovela do nastanka arheološkog nalazišta. Primjenjujući suvremene tehničke alate, kojima je moguće simulirati fiziku brodoloma, moguće je analizirati ponašanje plovila na moru, pojavu oštećenja na trupu broda ili prodora vode u brod, njegovo prevrtanja i/ili potonuće. Moguće je izraditi realistične modele brodske konstrukcije, kao i pripadajućeg tereta, te analizirati različite pretpostavljene tijekove nesreće koja je snašla drevne trgovce, poput snage i smjera vjetra, valova i morskih struja, težine tereta, pomorstvenosti broda i drugog. U konačnici, moguće je utvrditi suodnos i podudaranje karakteristika postojećeg nalazišta brodoloma i ishoda numeričke simulacije pretpostavljenog tijeka nesreće.
This article examines the evidence of morphological variation in the inflection of neuter nominative and accusative singular adjectives as well as other modifiers in Gothic (shorter nominal vs. ...longer pronominal forms in -ata) in an effort to test the traditional hypothesis on the principles that underlie the variation and examine the diachronic implications of the use of -ata forms. The discussion is based on a total of 76 examples of -ata. It is shown that -ata forms are found in attributive, substantivised and predicative contexts across the modifier lexicon (including adjectives, the quantifier alls, possessive and demonstrative pronouns, participles, etc.) and prevail in attributive as well as substantivised use. From a diachronic point view, the fact that the bulk of -ata forms are more systematically attested in the quantifier alls ‘all’ (a word that has strong pronominal properties) and possessive pronouns is indicative of the strong inflection being more primary to pronouns. It is then possible to propose a scenario of reconstruction where the strong inflection has been passed on from demonstrative pronouns to prototypical adjectives through pronominal adjectives (such as possessive pronouns and the like). It is suggested that the use of -ata forms is difficult to explain semantically. Instead, the evidence of inflectional variation in identical contexts and the sporadic attestation of -ata across the modifier lexicon suggests that the pronominal form is a marked relic of older usage. The scarcity of predicative -ata forms is argued to be unexceptional; it is shown that it can be explained in terms of the statistics of case usage. This eliminates the need to explain predicative -ata forms away, and the recognition of the fact that their use in Gothic extended to all syntactic contexts typical of adjectives (and other relevant modifiers) indicates that there is no syntactically-conditioned allomorphy in the neuter nominative and accusative singular. Finally, it is suggested that the patterning of -ata forms in relation to the noun, and, in particular, the tendency for these forms to be used in post-position to the head, is indicative of the adjective inflection having been pronominalised in the Germanic proto-language, when the typical pattern of word order in the noun phrase was with modifiers being used in post-position to nouns.
Straipsnyje nagrinėjama mokslo istorijos racionalaus rekonstravimo problema. Šiuolaikinis gamtos mokslas formavosi, asimiliuodamas matematines teorijas. Patyrimas, įgytas logiškai rekonstruojant ...matematiką, atvėrė kelią ir gamtos mokslui logiškai rekonstruoti. Vėliau ši problema buvo taikoma vis plačiau, kol galiausiai užsimota visus gamtos reiškinius paaiškinti kaip baigtinio dydžio materialių detalių sąveikos rezultatą. Aptariama loginio empirizmo suformuluota verifikacionistinė mokslo programa, kuri įgalino loginę mokslo kalbos analizę. K. R. Popperis atsiribojo nuo psichologizmo ir savo tyrimo objektu laikė pažintinius teorinius ryšius, kurių tyrimas skatino įsisąmoninti mokslo augimo problemą. T. Kuhnas pabandė įvertinti kai kurias loginio empirizmo požiūriu metafizines mokslinio mąstymo prielaidas. Jis mokslo istoriją traktavo kaip normalaus mokslo periodų ir juos keičiančių mokslo revoliucijų seką. I. Lakatosas žinojimo augimą tapatino su faktų gausėjimu, iškėlė pažinimo perimamumo reikalavimą, sukonstravo mokslinės tyrimo programos koncepciją. Ilgainiui jis atsisakė normatyvinės metodologijos teigdamas, kad yra galimas tik aprašomasis mokslo raidos rekonstravimas.
PDF
