Publikacijoje pristatoma anglų istoriko A. Toynbee‘io spekuliatyvinė istorijos filosofija ir jo civilizacijų teorija. Jis nagrinėjo civilizacijų atsiradimo, jų evoliucijos dėsningumus, savo samprotavimus grįsdamas plačiais lyginamaisiais skirtingų istorinių bendrijų tyrimais. Jo istorijos teorija yra labai detalizuota ir itin sudėtingos struktūros, su daugybe atsišakojimų bei papildymų. Linijinė istorijos koncepcija su žmonijos pastovios pažangos kreive ir optimistinėmis prognozėmis neturi nieko bendra su skirtingų kultūrų suklestėjimo bei nuopuolio analize ir lengva misticizmo ir religinio idealizmo skraiste vėlyvuosiuose jo veikaluose. Civilizacijos yra svarbiausias istorinio proceso struktūrinis elementas, todėl jo identifikavimas – pagrindinis istoriko uždavinys. Pateikiamos civilizacijų apibūdinimo kategorijos – afiliacija (įsūnijimas), primityvi visuomenė, visuotinė valstybė, visuotinė bažnyčia. A. Toynbee aprašė 21 kultūrą, ieškojo jų atsiradimo, klestėjimo ir žlugimo priežasčių bei dėsningumų, nagrinėjo universalių valstybių ir universalių tikėjimų prigimtį.