Straipsnyje analizuojama giminės vieta ir vaidmuo pirmykštėje visuomenėje. Gimininė ekonominė formacija, kaip pirmoji visuomenės istorijos pakopa, skirstoma į matriarchato, arba motininės giminės, ir patriarchato, arba tėvinės giminės, etapus. Aptariamos giminės sampratos. Giminė dažnai apibrėžiama kaip visuma giminaičių, kilusių iš vieno bendro protėvio, kurie skiriasi ypatingu vardu ir kuriuos jungia kraujo ryšiai. Toteminės giminystės bendruomenė niekada nereiškė fiziologinės giminystės, o tai, kad tam tikras žmonių kolektyvas kildino save iš bendro toteminio protėvio. Tikroji kraujo giminystės sistema atsirado tik tada, kai galutinai sutvirtėjo individuali santuoka. Iki žemdirbystės atsiradimo pagrindinis visuomenės struktūrinis vienetas buvo bendruomenė. Ankstyvojoje pirmykštės bendruomenės vystymosi stadijoje giminystės sistema išreiškė ne tiek biologinius, kraujo giminystės santykius, kiek socialinius santykius, atskirų amžiaus grupių žmonių tarpusavio pareigas ir atsakomybę. Daroma išvada, kad bendras darbas, gyvenimas, tarpusavio pagalba ir parama buvo žymiai svarbesni už kraujo giminystę.