Poljska ljubica (Viola arvensis Murr.) jednogodišnja je vrsta koja zakorovljuje usjeve gustog sklopa te nasade bobičastog voća i povrćarskih kultura. Potječe s prostora Euroazije, a zbog svojstva ...adaptibilnosti proširila se i na ostale kontinente. Često je moguća zamjena s vrstom V. tricolor L. (maćuhica) od koje se razlikuje po boji cvjetova i obliku gornjih listova. Razmnožavanje V. arvensis generativno je. U laboratorijskim uvjetima najveća klijavost ostvaruje se pri temperaturi od 15 °C u trajanju od 8 sati te pri temperaturi od 5 °C u trajanju od 16 sati. Preferira pjeskovita tla reakcije od blago kisele do lužnate. Tolerantna je na zasjenjivanje i sušu. Prezimljuje u formi rozete, a visinom biljka može dosegnuti prosječno 30 cm. Zbog niskog habitusa izravne štete uzrokovane korovnom vrstom V. arvensis nisu toliko značajne koliko neizravne koje se javljaju nakon žetve usjeva kada biljno tkivo zahvaćeno pri žetvi usjeva može utjecati na povećanje vlage sjemena usjeva. V. arvensis vrsta je koja se prilagodila utjecaju čovjeka te se uspješno razvija na obrađivanim tlima. Forma rozete smatra se tolerantnom prema primjeni herbicida te je zbog toga otporna na primjenu kemijskih mjera suzbijanja.
Kompozicijos viršutinėje dalyje vaizduojamas matinis ir blizgantysis maitvabalis – juodos ir rusvos spalvos vabalai su antenomis ir šešiomis kojomis. Žemiau komponuojamos šių kenkėjų lervos. Apačioje ...– maitvabalių pažeisti burokėlių lapai.
Kompozicijos viršutiniame dešiniajame kampe vaizduojami du suaugę rapsiniai žiedinukai – ovalūs, truputį blizgantys melsvos ir beveik juodos spalvos vabalai. Antenos ir kojos rusvos, su smulkiais ...dantukais. Žemiau komponuojama pilkšva lerva su kojomis ir galvute. Likusią lakšto dalį užpildo šiais kenkėjais aplipęs rapso augalas.
Viršutiniame dešiniajame kampe vaizduojamos dvi suaugusios kopūstinės kandys – rusvai pilki drugeliai išskleistais ir suglaustais sparnais. Apatinėje dalyje komponuojamas žalsvas vikšras su kojomis, ...voratinkliniame verpstės formos kokone susiraitęs vikšras ir lėliukė. Likusią lakšto dalį užima šių kenkėjų pažeistas augalo lapas.
Kompozicijos viršutiniame dešiniajame kampe vaizduojamas rapsinis lapgraužis – rusvas ovališkos formos vabalas su karoliškomis antenomis. Apatinėje dalyje komponuojama tamsiai ruda plaukuota lerva su ...kojomis ir galvute bei lėliukė. Lakšto centre – šio kenkėjo pažeistas rapso fragmentas.
Kompozicijos viršutiniame dešiniajame kampe vaizduojamas liucerninis storakojis – tamsiai rudas vabzdys su gelsvomis kojomis ir antenomis. Vabzdys turi vieną porą skaidrių sparnų, akys didelės, ...iššokusios, pilvelis trumpas, gale smailas. Žemiau – liucernos sėkloje tūnanti šio vabzdžio lerva. Kompozicijos kairiajame krašte komponuojamas liucernos fragmentas.
Viršutiniame dešiniajame kampe vaizduojami dvi suaugusios kryžmažiedės spragės – juodi su geltonomis juostomis vabalai. Kompozicijos apatiniame kairiajame kampe komponuojama šviesiai geltona lerva su ...rudais taškeliais ir juoda galvute. Lakšto centre – šių kenkėjų pažeistas augalo fragmentas.
Kompozicijos viršutinėje dalyje vaizduojama suaugusi rapsinė spragė – melsvos spalvos ovalus vabalas su stambiomis galinėmis kojomis. Apatiniame dešiniajame kampe – lėliukė ir lerva su kojomis. ...Likusią lakšto dalį užima šio kenkėjo pažeisti augalų fragmentai.
Viršutinėje kompozicijos dalyje vaizduojamos dvi suaugusios heseninės muselės, viena suglaustais, kita išskleistais sparnais. Žemiau komponuojamas šių muselių pažeistas javas: lapai apdžiūvę, stiebas ...deformuotas. Greta – javo stiebo fragmentas, kuriame matyti heseninės muselės kokonas. Dešiniau komponuojama muselės lerva ir kokonas.
