1975 m. lapkričio 15 d. mirė Genadijus Nežnovas, gimęs 1916 m. Briansko srityje. G. Nežnovas buvo plataus kūrybinio diapazono žmogus, puikus pedagogas, publicistas, tyrinėtojas. Jis yra parašęs ...straipsnių ir knygų, nagrinėjančių estetikos klausimus: partiškumą mene, visuomenines meno funkcijas, meno įtaką žmogui, žmonių dvasinio tobulėjimo procesą, meno kūrinių suvokimą ir kitus
Straipsnyje analizuojama, kaip Mickūno filosofija atskleidžia estetikos ir eroso sąryšį. Analizės tikslas – parodyti, kad estetika ir erosas reikalauja ne reprezentacijos, bet prezentacijos ir kodėl ...abi šios plotmės yra susijusios su tiesiogine pasaulio išraiškų patirtimi. Fenomenologinė estetikos ir eroso analizė atskleidžia paties pasaulio grožį ir erotinį patrauklumą. Mickūnas teigia, kad estetinė-erotinė nuostata yra atvirumas paties pasaulio nuotaikoms, ritmams ir buvimo stiliams. Kita vertus, jis neigia estetinės ir erotinės patirties intencionalumą, nes pastarąjį supranta kaip tikslingą nukreiptumą į objektus ir siekį identifikuoti objekto reikšmę. Straipsnyje pateikiami argumentai, kodėl Mickūno bandymas paneigti erotinės ir estetinės patirties intencionalumą yra paremtas siaurąja, o ne plačiąja intencionalumo samprata.
U suvremenom se društvu samoprocjena i socijalna recepcija tjelesne manifestacije u osoba s invaliditetom nalazi u vrlo zahtjevnom i izazovnom području. Iz tog se razloga nastoji promovirati ...„estetika invaliditeta“ s namjerom naglašavanja potrebe prihvaćanja onih „tijela“ različitih od poželjne, socijalno uvjetovane, estetske reprezentacije. U tom bi se pokušaju i umjetnost trebala razmatrati kao zanimljiv medij, budući da kroz proigravanje s prihvatljivim elementima forme može promicati univerzalnost estetike i otkrivati ljepotu u njezinoj nesavršenosti i nedovršenosti. Jer upravo ono drugačije i neshvatljivo u povezanosti s prihvatljivom estetskom formom izražava jedinstvo suprotnosti i omogućuje doživljaj cjelokupne raznolikosti i raskoši ljudske tjelesnosti. U tom se smislu ne potiče samo socijalna senzibilizaciju prema tjelesnoj nesavršenosti, već i pozitivna tjelesna kateksa koja ima jednu od presudnih uloga u definiranju doživljaja sebe, kao i u formiranju vlastitih emocija, predodžbi i ponašanja. Na tom tragu, upravo bi interdisciplinarna suradnja trebala biti osnova za poticanje usvajanja novih paradigmi i estetskih kriterija prema kojima bi svaki pojedinac, usprkos „nepotpunoj ljepoti“, bio metafora posebnog, neponovljivog i jedinstvenog. U svojoj konačnici, takvo uvjerenje može pomoći u postizanju osjećaja samozadovoljstva i samoostvarenja, kao dijela temeljnih dostignuća vlastite egzistencije.
Self-assessment and social reception of the physical appearances of people with disabilities take place in a very demanding and challenging area in modern society. For this reason, effort has been made to promote the “disability aesthetics” in order to emphasize the importance of accepting “bodies” that differ from the desirable, socially determined aesthetic representation. As part of this attempt, art should also be considered as an interesting medium, since it can promote the universality of aesthetics and reveal beauty in its imperfection and incompleteness by playing with acceptable elements of form. It is, in fact, something different and incomprehensible combined with an acceptable aesthetic form that expresses the unity of opposites, as well as the experience of diversity and magnificence of the human body. In this sense, it is not not only social sensitization towards bodily imperfection that is being promoted, but also the positive body cathexis, which has one of the crucial roles in defining self experience and in forming one’s emotions, ideas, and behaviors. In this regard, interdisciplinary collaboration should be the basis for choosing new paradigms and aesthetic criteria, according to which each individual, despite their “incomplete beauty”, would be a metaphor for something special, unrepeatable and unique. Ultimately, such belief can help one achieve a sense of self-satisfaction and self-fulfilment as one of the fundamental achievements of one’s own existence.
U radu se interpretira putopis »Simfonije Jadrana, Italije, Pariza i Londona« Josipa Kosora u ključu avangardne utopijske ideje obnove svijeta. Kosorov »transcendentni utopizam« (Oraić Tolić) ...interpretirat će se na primjeru specifičnoga, hibridnog putopisnog žanra i to interpretacijskim čitanjem dominanti koje uvjetuju njegovu utopijsku misao – estetika (pejzaž), duhovnost (umjetnost), moral (sloboda). Interpretacijom se u tom smislu želi dokazati da je Josip Kosor već na izmaku avangardno-ekspresionističkih strujanja u hrvatskoj književnosti ostao vjeran utopijskoj ideji o obnovi svijeta.
In the paper is interpreted the travelogue »Symphonies of the Adriatic, Italy, Paris and London« by Josip Kosor in the key of the expressionist and utopian idea of the world. The beauty of the landscape, art, vision of messianic personalities, and finally the reflection of ethics as inseparable categories of beauty, encourage the author to reflect on the aesthetics and mysticism.
Članek obravnava Xu Fuguanovo analizo in interpretacijo koncepta qiyun shengdong 气韵 生动, ki velja za enega od najpomembnejših, najbolj temeljnih in hkrati najtežje dojemljivih konceptov v kitajski ...estetiki in umetnosti. Nastal je v obdobju Wei Jin (220–420 n. št.), ki je eno od najbolj ustvarjalnih in prelomnih obdobij na področju kitajske estetike in umetnosti. Njegova kompleksnost se izraža tako v literarnih delih, slikarstvu, kaligrafiji in glasbi, kot tudi v literarni teoriji ter teoriji slikarstva, pri čemer se qi nanaša na zunanje značilnosti umetniškega dela, medtem ko izraža yun notranje značilnosti, ki so del človeške notranjosti oziroma človeškega duha, medtem ko shengdong pomeni manifestacijo, delovanje in zlitje obeh konceptov v umetniškem delu.Avtorica najprej predstavi Xu Fuguanovo interpretacijo in jo prikaže v kontekstu sodobnih debat o kitajski estetiki. V nadaljevanju se osredotoči na njegovo filološko in historično analizo semantičnega ter filozofskega razvoja obravnavanega koncepta in na koncu poda kritično evalvacijo njegove študije v kontekstu ponovnega ovrednotenja osnov klasične kitajske estetike.
This essay explores the relation between beauty and justice by turning to the thought of the Swiss Catholic theologian Hans Urs von Balthasar. It begins by giving an exposition of Balthasar's ...theological aesthetics, as developed in his work The glory of the Lord, which shows how, for Von Balthasar, earthly beauty participates in, and expresses something of God's divine glory and reaches its apex in the revelation of the beautiful form of Jesus Christ. This is then followed by an exposition of Von Balthasar's theological dramatics, as developed in his work Theo-drama, which shows how, for Von Balthasar, this beautiful form of Christ is not merely a static image, icon, or artwork but, in fact, a dynamic event, a dramatic act, an embodied performance which reveals to us, along with God's glory and beauty, God's unbounded goodness. The essay subsequently turns to questions of justice (in light of Von Balthasar's understanding of the relation between beauty and goodness), and ultimately argues that, according to Von Balthasar's thought, justice can be viewed as a form of beauty-in-action that asks to be performed in the world.
Artikel ini mendeskripsikan nilai estetika dari teknik gerak bunga tembak jipuk dari segi wujud, isi, dan penampilan estetik. Bunga tembak jipuk merupakan jurus seni bela diri Kuntau yang menjadi ...ciri khas pada Pukulan Patikaman Silat Kuntau Borneo Banjarmasin. Di dalamnya terdapat 16 bentuk teknik gerak bela diri yang bersifat gabungan, yaitu teknik pukulan, tangkisan, tangkapan, dan tendangan. Pada setiap teknik tersebut memiliki makna, fungsi, serta nilai keindahan. Penelitian ini berjenis kualitatif deskriptif dengan analisis secara spesifik dalam mendapatkan gambaran objek estetik yang diteliti. Pengumpulan data dilakukan dengan cara observasi, wawancara, serta analisis dokumen. Keabsahan data penelitian ini diuji melalui triangulasi sumber. Kata kunci: esetika, silat kuntau, seni bela diri, bunga tembak jipuk, pukulan patikaman This article describes the aesthetic value of the bunga tembak jipuk movement technique in terms of form, content, and aesthetic appearance. Bunga tembak jipuk is a Kuntau martial art move that is the hallmark of the Pukulan Patikaman Silat Kuntau Borneo Banjarmasin. In it there are 16 forms of combined martial motion techniques, namely punch, parry, catch, and kick techniques. Each of these techniques has meaning, function, and beauty value. This research is a descriptive qualitative type with a specific analysis in obtaining a description of the aesthetic object under study. Data was collected by means of observation, interviews, and document analysis. The validity of this research data was tested through triangulation of sources. Keywords: aesthetics, kuntau silat, martial arts, bunga tembak jipuk, patitikaman punch
straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba Straipsnio tikslas – atskleisti formalizmo ir fenomenologijos sąryšius Vosyliaus Sezemano estetikoje. Sezemanas estetikai skirtuose ...straipsniuose „Estetinis vertinimas meno istorijoje“ (1922), „Poetinio vaizdo prigimtis“ (1925), „Menas ir kultūra“ (1927) polemizavo su formalistine meno samprata. Tačiau išsamiausiai formalistinės meno sampratos kritika yra atskleista „Estetikoje“ (1970), nuodugniai pristatant estetinės struktūros sampratą. Šiame straipsnyje autorius pirmiausia analizuoja svarbiausius formalistinės meno istorijos bruožus, o tada nagrinėja, kaip Sezemanas meninės formos konceptą transformuoja į estetinės struktūros sampratą. Formalistinė meno analizė atveda nuo grynai autonomiškos formos prie stiliaus, kuris yra siejamas su bendruomenišku buvimu pasaulyje. Regimo vaizdo aspektų analizė parodo, kad regimumas turi būti susietas su regėjimu ir jo nuostatomis. Sezemanas atsisako dualistinės juslinės medžiagos ir inteligibilios formos perskyros ir vietoj jos siūlo estetinės struktūros sampratą. Jis atskleidžia juslinės estetinio objekto struktūros sąryšį su patiriančiuoju subjektu. Estetinė vertybė gali būti atveriama kaip reikšminga tik dalyvaujant subjektui ir turint reikiamą kontempliatyvią nuostatą. Meno analizė turi apimti ne tik individualią objekto išraiškos struktūrų, bet ir suvokimo ir jo nuostatų fenomenologinę analizę. Formalizmo ir fenomenologijos derinys būdingas visiems Sezemano estetikos lygmenims. Struktūrinė analizė atskleidžia meno kūrėjo, meno kūrinio ir meno suvokėjo sisteminį sąryšingumą.
Straipsnyje aptariama, kaip Xu Fuguan interpretuoja keletą pagrindinių Zuangzi estetinės minties sąvokų. Xu nuomone, Zhuangzi estetinė mintis susijusi su estetiniu žmogaus gyvenimo būdu, kur grožis ...taikomas dao sričiai, kurioje žmonės gali išlaisvinti savo sielą ir džiaugtis „laisvu ir lengvu klajojimu“ (xiaoyaoyou 逍遙遊). Pasak Xu, tai yra aukščiausia ir gražiausia žmogaus egzistencijos sfera, įgaunanti išraišką mene. Zhuangzi sąvokas xinzhai心齋 ir zuowang 坐忘, kaip šio aukščiausio būties lygmens pasiekimo metodą, Xu laikė panašiomis į kai kurias XIX ir XX a. Vakarų fenomenologijos sąvokas. Nors Xu stengėsi atsargiai vesti paraleles tarp Vakarų filosofijos ir Zhuangzi mąstymo, jis manė esant jų panašumų, ypač klausimu, kodėl žmogaus sąmonė gali estetiškai suvokti pasaulį. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti tokios lyginamosios prieigos, glūdinčios Xu estetinėje mintyje, metodologinius keblumus ir prieštaravimus.
PDF
