Abstract
Objectives
The aim of the study was to assess dietary intake of coeliac disease (CD) patients and to determine if they are meeting the dietary reference values for a balanced diet.
...Subjects/Methods
40 women with CD, aged from 23 to 76 participated in our study. Total daily intake was assessed by a three-day food diary. Resting metabolic rate (RMR) was calculated using Harris-Benedict equation. Considering physical activity level (PAL) 1.4, the recommended total energy expenditure (TEE) value was determined. The data was evaluated with professional evaluation software Prodi and statistically analysed.
Results
40 participants returned the food diary. The average energy intake was significantly too low to ensure the meeting of all-day energy needs (p<0.05). The meals contained a recommended proportion of protein, but a statistically significantly higher proportion of fat (p<0.05), lower proportion of carbohydrates and a significantly lower intake of dietary fibre (p<0.05). Regarding macro-, micro- elements and vitamins, there was a significant lack in the intake of calcium and iodine, folic acid, vitamin D and vitamin A (p<0.05), meanwhile iron intake was at the lower limit of the recommended intake, whereas zinc, potassium and vitamin K intake were significantly higher according to the recommended values, but were comparable with the intake of the general population in the Central European area.
Conclusion
Even in subjects with adequate or low daily energy intake, their meals contained too much fat, too few carbohydrates and dietary fibre as well as inorganic substances. The patients with CD should get regular nutritional monitoring and education on the quality and balance of a gluten-free diet.
Didėjanti beglitiminių duonos gaminių paklausa verčia ieškoti naujų gamybos būdų. Norint ją išspręsti, ieškoma naujų strategijų, kaip pašalinti kenksmingą glitimą iš kviečių, rugių bei miežių ir ...pagaminti subalansuotus produktus, turinčius geras juslines savybes. Šiame straipsnyje įvertintas tam tikrų augalų sulčių ir ekstraktų efektyvumas, naudojant jas kaip glitimo imunogeniškumo sumažinimo priemones. Tirtas glitimo kiekis kviečių sėlenose ir kviečių krakmole, prieš ir po fermentacijos su natūraliais augalų ekstraktais. Glitimo kiekis kviečių krakmole po fermentacijos su kivių, papajų ir ananasų sultimis gautas 15–18 mg/kg, po apdorojimo juodgrūdės ekstraktu – 28 mg/kg. Šios priemonės glitimo kiekį sėlenose sumažino iki 530–3500 mg/kg. Taigi augalų ekstraktai pašalino kviečių krakmolo imunogeniškumą ir sumažino imunoreaktyvių peptidų kiekį kviečių perdirbimo šalutinėse frakcijose, kuriose pradinis glitimo kiekis yra didesnis, tačiau nepasiekė saugios ribos, leistinos beglitiminių produktų gamyboje.
PDF
