Analiziraju se paralele između batonskog rata i rata protiv donjopanonskog kneza Ljudevita na temelju antičkih, odnosno ranosrednjovjekovnih vrela. Naročita pozornost posvećuje se prikazima situacija ...i izrazima koje su autori zapisa rabili opisujući oba rata, kako bi se uočio povijesnospisateljski i ideološki obrazac te međuovisnost narativa. Evidentiraju se i razlike koje su posljedica različitih historiografskih žanrova i ideoloških potreba. Napokon, uspoređuju se i praktične pojavnosti oba rata prema dostupnim vrelima. Osnovicu za usporedbu čine navodi iz Godišnjakâ Franačkog Kraljevstva (Annales regni Francorum) i Života Ludovikova (Vita Hludowici imperatoris) koji su sastavljeni u prvoj polovini 9. stoljeća i najiscrpnija su vrela za ustanak donjopanonskog kneza Ljudevita, odnosno iz Rimske povijesti (Historia Romana) Veleja Paterkula i Života cezarâ (De vita Caesarum) Svetonija Trankvila (rano 1. i rano 2. stoljeće), djela koja donose dragocjene podatke o ustanku Batonâ. Naročito se istražuje veza između franačkih vrela i Svetonijevih carskih životopisa, budući da je povijesnospisateljska tradicija karolinške renesanse nadahnuće pronašla upravo u Svetonijevoj biografskoj povjesnici (valja se prisjetiti Einhardova Života Karla Velikog, osobito ako se na umu ima da se u starijoj historiografiji Einharda smatralo jednim od autora / redaktora Godišnjakâ Franačkog Kraljevstva).
Straipsnyje analizuojama, kaip 1917–1940 m. pogrindžio sąlygomis komunistinė lietuvių spauda, kovodama su politiniu klerikalizmu Lietuvoje, kritikavo socialinę Katalikų bažnyčios doktriną, aiškino ...jos antiliaudinį pobūdį ir nemoksliškumą. Komunistų spauda dėstė mokslinę visuomenės ir jos objektyvių dėsnių sampratą, aiškino klasinį kapitalistinės visuomenės turinį, rodė proletariato ir buržuazijos interesų nesutaikomumą, supažindino su mokslinio komunizmo teorija ir propagavo vienintelį galimą revoliucinį visuomenės pertvarkymo kelią. Remdamasi istoriškumo principu, komunistinė spauda aiškino, kad privatinė gamybos priemonių nuosavybė atsirado išsivysčius gamybinėms jėgoms, kad ji sudaro ekonominį darbo žmonių išnaudojimo pagrindą. Iškreiptai, mistifikuotai socialinių problemų sampratai, kurią pateikė socialinė katalikybės doktrina, komunistinė spauda priešpriešino klasinę proletarinę kapitalistinės visuomenės koncepciją, atskleidė klerikalų propaguojamų pažiūrų ideologinį turinį. Neišvengta ir trūkumų: Katalikų bažnyčios socialinės doktrinos kritikai būdingas fragmentiškumas, tam tikra teiginių dalis buvo deklaratyvi.
Populism has been vastly present in Croatian public discourse. However, this is not the case with scientific discourse in which this relevant phenomenon remained for the most part neglected. Aspiring ...to encourage scientific curiosity about populism in Croatia, this paper provides an overview and a synthesis of the most important insights about populism from contemporary literature. In doing so it focuses on two main issues. First is the issue of understanding populism while the second is the issue of methodology in researching populism. The authors consider an approach that regards populism as a "thin" political ideology potentially most productive. In the section that discusses methodology, they focus on the problems of conceptualisation and operationalisation in researching populism. The authors advocate a conceptualisation which treats populism as a meta- -ideology characterized by the simultaneous presence of its two defining features: positive evaluation of the people and diffuse political anti-elitism. Understanding populism as meta-ideology enables hypothesizing about different types of populism, which emerges as one of the most propulsive topics in the future research of populism.
Autor u radu nastoji prikazati kako čovjek danas postaje sve više svjestan ne samo ugroženosti čovjekova okoliša nego i ugroženosti čovjekove urođene spolne naravi. Čovjek, stvoren na sliku Božju kao ...muško i žensko (usp. Post 1, 26-27), pozvan je ne
samo odgovorno se ponašati prema stvorenoj stvarnosti koju mu je Bog darovao
nego i prema slici Božjoj koja se zrcali u čovjeku, istovjetno muškarcu i ženi.
I kao što kroz povijest čovjek ne upravlja odgovorno stvorenim svijetom, čiji
je čuvar, a ne gospodar, na sličan način danas s pomoću rodne ideologije želi
dominirati nad darovanoj mu spolnoj naravi. Autor ovim radom nastoji upozoriti koji su prema kršćansko-biblijsko-teološkoj antropologiji temeljni nedostatci rodne ideologije koja teorijskim tehnicizmom zadire u samu srž čovjekove spolne naravi, čime izravno utječe na ekologiju ljudske naravi i ekologiju obitelji.
The author tries to show how today man becomes more and more aware not only of the endangerment of man’s environment but of the endangerment of man’s innate sexual nature, as well. Man, created in the image of God as male and female (cf. Gen 1:26-27), is called not only to act responsibly towards the created reality God has given him, but also towards the image of God that is mirrored in him, equally in man and woman. In the same way that through history man hasn’t been responsibly governing the created world, of which he is a guardian and not a master, in a similar way today, with the help of gender ideology, he wants to dominate over the sexual nature that was gifted to him. With the article the author seeks to warn, in accordance with Christian-biblical-theological anthropology, about the fundamental defects of gender ideology which through theoretical technicism penetrates the very essence of man’s sexual nature, thus directly affecting the ecology of human nature and the ecology of family.
Nusikalstamumo sampratos dilema Sakalauskas, Gintautas
STEPP: socialinė teorija, empirija, politika ir praktika (Online),
03/2015, Letnik:
5
Journal Article
Recenzirano
Odprti dostop
The article discusses the dilemma of the concept of criminality and it's different reflections in Western and Soviet ideology. It is noted that the difference in these reflections still affects the ...understanding of the concept in countries with different historical background. Moreover, it heavily affects the understanding of criminality as phenomena as well as ideology of the crime prevention and control. Soviet tradition is characterized by an attempt to define criminality as precise as possible and to outline all its features. Soviet tradition has formed the concept that criminality is objective phenomena that causes a permanent threat to society that is why it shall be permanently “fought”. Western tradition pays much less attention to the definition of the concept, it limits itself by presentation of various theories of criminology as well as description of manifestations of criminal activity. Criminality can be compared to fashion, i.e. the phenomena that has no precise meaning, it comes from nowhere and it disappears into nowhere. However, it exists. Moreover, in a time of different crises it is fashionable to write and speak about the criminality without taking into consideration of concept's ambiguity.
Straipsnyje aptariama nusikalstamumo sampratos dilema ir jos skirtinga refleksija vakarų ir Sovietų ideologijose. Pažymėtina, kad refleksijos skirtumai, iki šiol veikia tai kaip nusikalstamumas yra suprantamas šalyse turinčiose skirtingą istoriją. Be to, tai stipriai veikia nusikalstamumo kaip reiškinio ir kaip prevencijos bei kontrolės priemonių ideologijos supratimą. Sovietinė tradicija pasižymi tuo, kad buvo siekiama nusikalstamumą nusakant kiek įmanoma detaliau visus jo požymius. Šioje tradicijoje nusikalstamumas buvo konstruojamas kaip objektyvus reiškinys, kuris kelia grėsmę visuomenei ir todėl su juo turi būti nuolat „kovojama“. Tuo tarpu, Vakarų tradicija daug mažiau dėmesio skiria nusikalstamumo sąvokos apibrėžimui. Vietoj to yra pateikiamos įvairios kriminologijos teorijos bei nusikalstamos veiklos pasireiškimo aprašymai. Nusikalstamumas gali būti palygintas su mada, t.y. reiškiniu, kuris neturi aiškios prasmės, jis ateina iš niekur ir išnyksta į niekur. Tačiau reikia pažymėti, kad krizių metu apie nusikalstamumą rašoma ir kalbama, kaip apie neprieštaringą reiškinį.
U prilogu se otvaraju pitanja načina upletanja ideologije u znanstveni diskurs. Ona se raspravljaju kroz usporedbu dvaju tekstova političke tematike koji razvijaju interes za sport, a metodološki su ...upu#eni na analizu medijskog sadržaja i diskursa. U prvome od njih, promovirano se viđenje kategorije identiteta iščitava kao ideologizacija identiteta, a davanje glasa stanovitim ideologijama, praćeno metodologijom lišenom ikakve interpretacije, tumači se kao oznanstvenjenje ideologije. U drugome pak tekstu, teorijska artikulacija teza i kritička interpretacija građe upozoravaju na mogućnost drukčijega znanstvenog pristupa temama, akterima i događajima s političkim predznakom. Temeljni je, naime, postulat znanstvenog rada proširivanje i produbljivanje znanstvene spoznaje, a ne zagovaranje vrijednosnih sudova, što vrijedi i kad je rije! o visokonarativiziranim tekstovima humanističke provenijencije. Zamućivanje granica među tim načelno različitim orijentacijama može se objasniti kao plod intencije da se znanstveni rad pretvori u instrument neznanstvenih interesa. Takva intencija nalaže pojačanu osjetljivost i unutar hrvatske etnologije i kulturne antropologije, čija se analitičnost i kritičnost ne bi smjele usmjeravati samo na predmet istraživanja, nego i na vlastitu znanstvenost podjednako. Inače raste opasnost da se ideologije iz sfere stvarnosti perpetuiraju u sferi znanosti, odnosno onoga što se za nju izdaje.
Vilniaus universitete Justinas Karosas apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Ideologijos vieta ir vaidmuo socialistinės visuomenės vystymesi“. Oficialieji oponentai: prof. I. Zaksas ir ...doc. B. Kuzmickas. Disertacijoje parodoma ideologinių principų genezė, tiriamos socialistinės ideologijos atsiradimo ir funkcijų ypatybės. Analizuojami politinio ir moralinio žmonių visuomeninių santykių normavimo klausimai, ideologijos vieta ir vaidmuo socialistinėje visuomenėje, antikomunizmas kaip reakcija į socializmą ir jo mokslinę ideologiją. Aiškinamos teorinės sąlygos, kurios socialistinei ideologijai leidžia sėkmingai atlikti savo socialinę paskirtį.
Apžvelgiami Lietuvos ateistų 1940–1965 m. darbai, nagrinėjantys religijos ir moralės santykį, kritikuojantys bažnyčios skelbiamą religinę etiką. Tarybų Lietuvos ateistinėje literatūroje ši etika ir ...ja grindžiami moralės principai bei normos vis nuosekliau buvo kritikuojami iš istorinio materializmo pozicijų, tačiau ilgą laiką buvo jaučiamos kai kurios buržuazinės Lietuvos laisvamanių klaidos – bažnyčios skelbiamos moralės kritikos suvedimas į dvasininkijos ir tikinčiųjų amoralaus elgesio kritiką, neanalizuojant, kiek tas elgesys išplaukia iš pačios religijos esmės ir pan. Daugelis ateistų nukrypo nuo ideologinio dorovės normų pagrindimo (religinės etikos) kritikos.
Straipsnyje analizuojamas klasikinės žinojimo sociologijos ir marksistinės ideologijos teorijos santykis. Nagrinėjama K. Mannheimo koncepcija, siekianti pagrįsti šių teorijų atskyrimo būtinybę. Pasak ...šios koncepcijos, nors žinojimo sociologija glaudžiai siejasi su ideologijos teorija, bet ją domina ne tiek iškreiptos sąmonės reiškinys, kiek klausimas, iš kur kyla skirtingą padėtį socialinėje istorinėje sferoje užimančių subjektų sąmonės struktūros skirtumai. Aptariami K. Mannheimo gauti epistemologinio reliatyvizmo problemos sprendimo rezultatai. Jis priėjo išvadą, kad visos tiesos yra reliacionistinės, t. y. pažinimas yra galimas tik iš tam tikros perspektyvos. K. Mannheimas siekė sukurti antifundamentalistiniais ir hermeneutiniais metodais pagrįstą socialinių mokslų metodologiją, naujo tipo socialinę epistemologiją, kuri atsižvelgtų į kokybinį, egzistenciškai sąlygotą žinojimą. Supažindinama su Frankfurto socialinės mokyklos atstovų pateikta K. Mannheimo ideologijos koncepcijos kritika: jie kritikavo neaiškiai apibrėžtą socialinės būties sąvoką, tiesos sampratą – atsisakė skirti K. Mannheimo reliacionistinę poziciją nuo reliatyvizmo.
PDF
