Prijetnja koja dotiče sadašnju Srednju Europu vezana je uz dvije skupine uzroka. Kao prvo, s politikom Rusije koja traži novo mjesto za sebe na globalnoj razini. Kao drugo, s krizom unutar same ...Unije, koja se većinom tiče zemalja Srednje Europe kao najmlađeg njezinog člana i onoga koji nosi postkomunistički teret. Geostrateški, ideološki i kulturološki aspekti povezani s prethodno spomenutim kompleksima prijetnje bit će predmet izlaganja na konferenciji.
Ovaj rad nudi poetičko-stilističku interpretaciju pjesničkog prvijenca Vesne Parun "Zore i vihori". Ta je interpretacija svojevrsna nadgradnja i elaboracija početaka Paruničine poetike koji je ...obilježen određenim karakteristikama od kojih se neke, modifiirane ili nemodifiirane, pojavljuju i kasnije. Književna je kritika iznjedrila neka obilježja mahom se orijentirajući na fenotekstnu razinu ovog važnog rukopisa. To su mediteranski prototekst prisutan isključivo u predmetnotematskom
sloju (uglavnom motivski inventar), infantilizam (prisutan u motivskom i stilskom sloju), izvanknjiževna ratna zbilja (leitmotiv), te rascijep subjekta i svijeta. U ovom se radu modeliraju temeljna poetičko-stilska polja sa svojstvenim potpoljima koja nose značenje prve faze Paruničine poetike. Iščitavanjem značenjskih silnica detektiramo ta polja i potpolja i slažemo od višeg do nižeg stupnja općenitosti; metapoetičko polje (legitimacija prirodnog stratuma), polje figure Vremena (pjesma "Seobe" kao paradigma, konotativni prijelazi i poslijeratne asocijacije), autolegitimacijsko polje (postuliranje ženskog subjekta, emotivno relacioniranje prema Drugom, erotsko relacioniranje prema Drugom), utopijsko polje (simbolički pejzaži, simbolički pejzaži s figurom Melankolije, infantilizacijski metadiskurz, pjesme s evokacijom
djetinjstva i zlatnog vremena, utopijske slike kao poslijeratne budućnosne projekcije) i distopijsko polje (relacija "priroda – čovjek", distopijske slike, denotativna jezgra i mitski korelativ rata, infantilizacijsko suprotstavljanje ratu, NOB-intertekst). Svaka se navedena kategorija pomno elaborira, navode se naslovi pjesama koji pripadaju svakom ciklusu, te se interpretacijom paradigmatske pjesme navedeni model provjerava. Pristup se zaokružuje zaključcima o fiuri Vremena čiji je smisao utkan u sve razine ovog modela i najvažniji za značenje ove interpretacije.
Ispravno planiranje obrazovanja za izazove budućnosti vrlo je težak zadatak. Za rođene 2010. treba predvidjeti obrazovanje koje će im omogućiti uspješan radni vijek možda i 2080. Stoga su sve ...kratkoročne strategije već u osnovi potpuni promašaj. Tim više što ne postoji strategija razvoja zemlje. Zbivanja u drugoj polovici 20. i početkom 21. stoljeća potpuno su promijenili pretpostavke za uspješno obrazovanje u narednom razdoblju. Treba razlikovati dva segmenta obrazovanja, formalno i cjeloživotno. Pod nazivom cjeloživotno obrazovanje valja prvenstveno razumijevati obrazovanja za nove zadaće koje još nisu ni postojale tijekom formalnog obrazovanja, kao što je to bio slučaj s uvođenjem računala ili mikroelektronike u prošlom razdoblju. Znatno je teži zadatak reorganiziranje cjelokupnog sustava obrazovanja od predškole do doktorskih studija. U formalnom obrazovanju morat će se pristupiti maksimalnom poopćavanju. Poopćavanje znači sintezologijski, maksimalno sveobuhvatni pristup, gdje se nastoji uočavati funkcije koje se moraju ostvariti. Promišljanja se temelje na rezultatima vlastitih istraživanja provedenih u posljednjih četvrt stoljeća. Obrazovanje se promatra kao informacijski sustav za koji se mora odrediti sustav ciljeva (ne postoji) i dogovoriti ulaz u taj sustav. Poseban problem u obrazovanju kao okolini tog sustava a kao podloga za uspješan radni vijek jeste činjenica da će svijet biti sve prividniji (virtualniji), kiborgiziraniji, osobito informacijski, robotiziraniji i avatiziraniji. Kao ulaz u obrazovanje ponuđena je usavršena obrazovna piramida znanja sastavljena od 7 slojeva. Prva tri, svima nužna i invarijantna su matematika, fizika i kemija. Do potpune preobrazbe dolazi u četvrtom sloju nazvanom opća tehnika, gdje je biologija samo jedan nužan ali ne i dovoljan uvjet za uspješno poučavanje. Koncept opće tehnike zahtijeva uvođenje pojmova arheologije prirode (prirodna znanost) i arheologije kulture. Svi bi trebali učiti materijale čemu bi pri poopćavanju jako koristila njihova nova sistematizacija, te proučavanje proizvodnih postupaka neovisnih o vrsti materijala. U tome je snažan alat sustavnosna teorija. Svi moraju poznavati 6 osnovnih tehnika. U prognoziranju bitno pridonosi koncept razvoja opće tehnike od prapraska do beskonačnosti. Objašnjen je koncept humane kulturologije. Traži se poučavanje s motrišta postojanja transcendentnih potreba čovjeka.
Straipsnyje siekiama išsiaiškinti kultūrinės antropologijos reliatyvistinės sampratos, įsigalėjusios 4 – 5 dešimtmetyje, teorines prielaidas bei kultūrologinių tyrimų ribas. Apžvelgiami kai kurie ...pozityvistinės sociologijos metodologinės nuostatos aspektai. Neigdamas socialiniuose moksluose mechanistinę priežastingumo sampratą, pozityvizmas kartu skelbė jo neapibrėžtumą, kurį turėjo atsverti empirinių duomenų gausumas. Kultūrologija formavosi kaip tikslingos veiklos turinio tyrimas ir buvo artima pozityvizmo empiristinei subjekto sampratai, visuomenės kaip visumos holistinei sampratai ir iš jos išsirutuliojusiam funkcionalizmui. Holistinė visuomenės samprata stimuliavo reliatyvistinę kultūros sampratą. Kultūros reliatyvumo fenomenas turi svarbią reikšmę objektyviems realios tvarkingos visumos kriterijams nustatyti, nes atspindi konkrečios tikslingos veiklos sferą, išreiškiamą lokalinės kultūros sąvoka. Nepateikdama socialinės struktūros universalaus kitimo modelio, empirinė kultūrologija (ypač reliatyvistinės jos koncepcijos) mėgina atskleisti tradicinės ir netradicinės (šiuolaikinės) visuomenės ryšį, arba kultūros istorijos sampratą kultūrinių dėsningumų individualiose realizacijose.
Straipsnyje nagrinėjama kultūros sąvoka, jos struktūra ir tyrimo galimybės. Kultūra yra žmogaus veiklos produktas. Kultūros lygis sąlygoja intelektualinę ir gamybinę žmogaus veiklą, o kartu ir pačios ...kultūros tyrimo galimybes. Mokslas visada yra antrinis fenomenas, sąlygotas epochos kultūros. Tyrinėjant kultūrą, reikia išsiaiškinti jos struktūrą – sluoksnius ir elementus (fenomenus). Pažinimo procese sukuriami kultūros modeliai. Aptariami kultūros tyrimo metodai. Analitinis metodas apdoroja empirinius faktus, pateikia konkrečios epochos, tautos portretas. Kultūros modeliai kuriami remiantis empiriniais faktais. Autorius skiria tris nacionalinės kultūros sluoksnius: istorinį (tradiciją), kitų tautų įtaką ir šiuolaikinę kūrybinę potenciją. Tyrimų galimybes sąlygoja istorinė situacija ir ją sukuriantis visuomenės intelektualinis lygis. Skiriama materialioji ir dvasinė kultūra. Pateikiamas kultūrologijos skirstymas į bendrąją kultūros teoriją, kultūros sociologiją ir kultūros istoriją. Kultūros teorija formuluoja bendrus tyrimų principus, kultūros sociologija pateikia epochos portretą, o kultūros istorija empirinius faktus mėgina susieti į vieningą sistemą.
1989 m. balandžio 14 d. Vilniaus universitete vyko respublikinė mokslinė konferencija „Dvasinės vertybės kultūros struktūroje“. Konferencijos darbas vyko trijose sekcijose: „Kultūrologijos ir ...aksiologijos teorinės problemos“, „Tautinės kultūros vertybės“, „Dvasinė kultūra. Kultūrologijos istorija“. Pranešimus skaitė L. Karpovas, R. Kacevičius, E. Krakauskas, L. Donskis, N. Juršėnas, Z. Norkus, V. Leonavičius, G. Adelšinas ir kiti. Renginys pratęsė kultūrologinių bei aksiologinių tyrinėjimų tradiciją Lietuvos filosofijoje ir dar kartą parodė neatidėliotiną kultūros filosofijos nagrinėjimo būtinybę.
1994 m. sausio 2 d. staiga mirė KTU Filosofijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras Edmundas Gendrolis.
Jis gimė 1938 m. birželio 28 d. Pašūtonių kaime, Eržvilko valsčiuje. 1956 m. ...baigęs Tauragės vidurinę mokyklą dirbo mėsos kombinate. Šiaulių pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigė VU filosofijos aspirantūrą, apgynė filosofijos kandidato disertaciją (vadovas – A. Lozuraitis). Dėstė Kauno aukštosiose mokyklose. Parašė tris monografijas, dešimtis straipsnių, parengė mokymo priemonių, dalyvavo mokslinėse konferencijose. Tyrinėjo religijotyros, sociologijos, etikos, o ypač – kultūrinės antropologijos problemas. Svarbiausias E. Gendrolio darbas – monografija „Kultūros ištakos“, kuri išėjo po jo mirties. Monografijoje nagrinėjama ankstyviausio žmonijos raidos etapo materialinės ir dvasinės kultūros raida, supažindinama su naujausiais archeologiniais atradimais, jie savaip interpretuojami. Straipsnio pabaigoje pateikiama E. Gendrolio darbų bibliografija.
Straipsnyje nagrinėjamos R. Benedict pažiūros, jų kilmė ir įnašas į kultūros antropologiją. Plačiau aptariamas bendresnis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios teorinis kontekstas, lėmęs kultūrinės ir ...socialinės antropologijos ir socialinių empirinių mokslų formavimąsi. R. Benedict pažiūros yra F. Boaso mokyklos loginė tąsa. Ją labiau domino kultūra, kaip viršasmeninis faktorius ir tai, kaip individai suvokia šią kultūrą. Pateikdama konkrečių kultūrų pavyzdžius R. Benedict parodo, kad pagrindiniai biologiniai žmogaus reiškiniai (gimimas, brendimas, dauginimasis, senatvė, mirtis) yra įvairiai ir net priešingai traktuojami skirtingose kultūrose. Jos kuriama kultūros tipologija nauja tuo, kad nusakoma per individo santykį su kultūra, per vertybinę psichologinę būseną, kurią išgyvena individas ir kuri tuo pat metu yra bendra visiems tos kultūros žmonėms, nes tai yra tam tikras institucionalizuotas vertybinis psichologinis veiklos charakteris. R. Benedict būdinga reliatyvistinė nuostata (hierarchinio kultūrų išdėstymo galimybės neigimas) yra metodinis teiginys, reikalaujantis kiekvieną kultūros elementą sieti su visu jos kontekstu.
Provider: - Institution: - Data provided by Europeana Collections- Telšių apskr. Plungės vlsč. Atvirukas su žemaičiu. Atviruko averse įamžintas prie medžio atsirėmęs vyras rūkantis pypkę, apsirengęs ...valstiečio rūbais. Apačioje po atvaizdų užrašas: „Žemaitis iš Plungės apylinkės“. Reverse užrašas: „ATVIRUKAS. Carte postale“, „Leidėjas J. Stropus, Palangoje“. Atvirukas kampuose įdėtas į pusapvalias įpjovas pagrindo lape. Ant pagrindo lapo po atviruku įrašas: „181 - VI gauta 1931. atviruko leidėjas J. Stropus Palangoje.“. Pagrindo lapas įrištas į bylą.- All metadata published by Europeana are available free of restriction under the Creative Commons CC0 1.0 Universal Public Domain Dedication. However, Europeana requests that you actively acknowledge and give attribution to all metadata sources including Europeana
Provider: - Institution: - Data provided by Europeana Collections- Telšių apskr. Plungės vlsč. Božių k. J. Petrulio pateiktas detalus audimo staklių aprašymas. Bylą sudaro du sąsiuvinio lapai ant ...kurių matosi vandenženklis su užrašu: „LIETUVOS POPIERIUS. PETRAŠIŪNAI“. Lapai įrišti į bylą.- All metadata published by Europeana are available free of restriction under the Creative Commons CC0 1.0 Universal Public Domain Dedication. However, Europeana requests that you actively acknowledge and give attribution to all metadata sources including Europeana
PDF