Although there is no shortage of definitions for pragmatics the received wisdom is that 'pragmatics' simply cannot be coherently defined. In this groundbreaking book Mira Ariel challenges the ...prominent definitions of pragmatics, as well as the widely-held assumption that specific topics – implicatures, deixis, speech acts, politeness – naturally and uniformly belong on the pragmatics turf. She reconstitutes the field, defining grammar as a set of conventional codes, and pragmatics as a set of inferences, rationally derived. The book applies this division of labor between codes and inferences to many classical pragmatic phenomena, and even to phenomena considered 'beyond pragmatics'. Surprisingly, although some of these turn out pragmatic, others actually turn out grammatical. Additional intriguing questions addressed in the book include: why is it sometimes difficult to distinguish grammar from pragmatics? Why is there no grand design behind grammar nor behind pragmatics? Are all extragrammatical phenomena pragmatic?
This volume discusses the advantages and drawbacks of ten approaches to AVT and highlights the potential avenues opened up by new methods. Originally published as a special issue of Target 28:2 ...(2016).
Straipsnyje autorius apžvelgia kalbos ryšį su visuomene ir teigia, kad komunikatyvinę žmonių veiklą reguliuoja specifiniai dėsningumai, kurie kyla iš bendrų visuomenės raidos dėsnių. Nagrinėjamas ...ryšys tarp visuomenės vystymosi dėsnių ir specifinių kalbinės komunikacijos dėsningumų. Kalboje išskiriamas semantinis, morfologinis ir fonologinis lygmuo. Jie sudaro kalbos sistemą, kuri pasireiškia struktūros ir funkcijos vienybe. Aptariama, kiek sistemos struktūra yra determinuojama jos komunikatyvinių ir kognityvinių funkcijų vienybės bei tam tikros visuomenės išsivystymo būsenos, kurioje ji konkrečiai reiškiasi atskiromis natūraliomis kalbomis. Dėstomas marksizmo ir struktūralizmo požiūris į šį klausimą. Marksistai pripažįsta, jog ši dviguba kalbos sistemos determinacija yra pakankamas pagrindas tam, kad atsirastų daugybė kalbų, bei tam, kad tos kalbos kistų. Struktūralizmas atmeta istorinį požiūrį į kalbos reiškinių analizę, o tuo pačiu ir istoriją, todėl jis tampa konkretaus mokslinio lingvistinio tyrinėjimo kliūtimi. Stuktūralizmas apsiribojo tik klausimais apie reliatyvią kalbos autonomiją. Nagrinėjamas ryšys tarp kalbos normų, taisyklių ir dėsnių.
Straipsnio autorė siekia atsakyti į klausimą, ar galimas nuo kalbos nepriklausomas mąstymas ir kokia ryšio tarp kalbos ir mąstymo prigimtis. Kritikuojamas požiūris, kad kalbos ir mąstymo ryšys yra ...dviejų iš prigimties savarankiškų reiškinių santykis. Ši hipotezė yra nenuosekli. Laikantis tokio požiūrio psichologijoje manoma, kad mąstymo vystymąsi ontogenezėje galima tirti atsietai nuo kalbos. Loginės mąstymo formos šiuo požiūriu atspindi objektyvią daiktų „logiką“ ir gali egzistuoti neišreikštos jokia kalba. Šitaip loginės formos tapatinamos su „giluminėmis struktūromis“. Visuomeninės mąstymo ir kalbos prigimties ignoravimas kyla iš specialiųjų mokslų metodų suabsoliutinimo, suteikiant jiems bendrą metodologinę prasmę. Marksistinė mąstymo prigimties koncepcija nesudaro pagrindo neverbalinio mąstymo prielaidai. Pagal šią koncepciją genetinį mąstymo ir kalbos ryšio pobūdį sąlygoja socialinė žmogaus prigimtis. Skiriami du verbalinio mąstymo aiškinimo aspektai – socialinis-istorinis ir individualus. Šis skyrimas leidžia kalbą ir šneką suprasti kaip du to paties reiškinio aspektus.
Straipsnyje nagrinėjama su logikos ir šiuolaikinės lingvistikos santykiu susiję klausimai, svarstoma, koks kalbos vaidmuo mąstyme, pažinime, kaip kuriama pasaulio samprata. Analizuojant šiuolaikinę ...mokslinę kalbą, itin būdinga naudoti formalius metodus ir procedūras. Klasikinių loginių skaičiavimų priemonėmis formaliai aprašomi kalbos fragmentai bei samprotavimų rūšys tėra maža dalis to konceptualaus aparato, kurį žmogus nuolat panaudoja samprotaudamas. Formaliuose lingvistiniuose tyrinėjimuose siekiama kur kas gilesnio natūralios kalbos formalizavimo, kurio tikslas – formaliai aprašyti santykį tarp garsų ir reiškinių, kuriais tas garsas koduojamas, formalizuoti sąvoką, taisyklingai sudaryti natūralios kalbos išraišką bei sukurti bendrą samprotavimų, išreiškiamų natūralia kalba, teoriją. Daroma išvada, kad plačiau taikant formalizavimą (bet nepretenduojant apimti juo visų galimų kontekstų) neišsprendžiamas pagrindinis uždavinys, kurį mėgina spręsti formalios kalbos teorijos – atskleisti žmogaus gebėjimą suprasti kalbos išraiškas ir nustatyti jų semantines ypatybes bei santykius.
První česká učebnice zaměřená na oblast aplikované lingvistiky, z jejíhož širokého záběru si vybírá několik klíčových témat: osvojování prvního a druhého jazyka, učení se cizímu jazyku, problematiku ...chybové analýzy, forenzní lingvistiku a analýzu diskurzu. Publikace čtenáře uvádí do dynamicky se rozvíjející problematiky výstavby akvizičních korpusů a představuje akviziční korpusy, které jsou dostupné pro češtinu. Učebnice je určena pregraduálním studentům lingvistických, filologických a učitelských studijních oborů se zájmem zejména o osvojování jazyka a učení se jazyku a o analýzu diskurzu.
The paper describes the construction and testing of an electronic application for semi-automatic morphological analysis of Old English. It introduces the state of the art in the field of electronic ...analysis of Old English, provides a brief overview of Old English morphology and discusses the reasoning behind our theoretical framework. An account of the chosen methodology is offered and a specific description of its implementation is provided: from the acquisition and preparation of the lexical input data, through the programming of the forms generator to the testing of the results by analysing Old English text. The resulting recall of 95% is a success; however, the paper also hints at how it may be improved. It also discusses further use and development of the analyser, especially the disambiguation of its results. The paper makes a future semi-automatic morphological tagging of Old English texts a real possibility.
A Linguistic Handbook of French for Translators and Language Students offers the reader an in-depth contrastive study of French and English based on recent theories of linguistics and discourse ...analysis.
Šio straipsnio objektas – precedentinių vardų sklaida reklamoje. Precedentinių vardų aktualizavimo reklamoje ypatybės aptariamos pasitelkus empirinę medžiagą: reklamą, kurios vaizde ar tekste ...aktualizuojamos precedentinėmis laikytinos asmenybės. Vienas precedentinių fenomenų erdvės elementų – precedentinis vardas (PV) – individualus, glaudžiai sietinas su plačiai žinomu tekstu ar precedentine situacija. PV atstovauja savo rūšies ženklui, vartosenoje precedentiniu vardu atkreipiamas dėmesys į diferencinius jo požymius. Straipsnyje apžvelgiama ir įvertinama obsceniška PV atribucijos raiška reklamoje, apžvelgiamos su PV aktualizacija sietinos socialinės stigmos ir metasmurto sąvokos ir analizuojami teigiamo ir neigiamo ženklo asmenybių aktualizacijos reklamoje pranašumai bei trūkumai. Remiantis vaizdo eksploatacijos viešajame diskurse teorija (Baudrillard), daroma prielaida, kad visos reklamos, kuriose aktualizuojami itin neigiamą invariantą turintys PV, priskirtinos obsceniškoms, kryptingai siekiančioms šokiruoti. Remiantis asocijuotosios stigmos (Goffman) sąvoka, aptariama neigiamą invariantą turinčio PV aktualizacijos įtaka pristatomo produkto įvaizdžiui. Teoriškai obscenišku straipsnyje laikomas kiekvienas PV aktualizacijos reklamoje atvejis (PV pasirinkimas reklamos subjektu visuomet – galimas, bet nebūtinas), tačiau įvertinimas priklauso nuo konkretaus reklamos pavyzdžio. Reklamoje aktualizuotino PV pasirinkimas – subtilus dalykas: aktualizuota neigiamą invariantą turinti asmenybė gali papiktinti auditoriją ir pakenkti produkto įvaizdžiui, teigiamą invariantą turinčios asmenybės aktualizacija taip pat gali sukelti neigiamą adresato reakciją, nes gerbiama asmenybė dažniausiai nuasmeninama iki stereotipinės karikatūros. Istorinės asmenybės reklamoje aktualizuojamos dažniau nei amžininkai, išimtis – politikai, kurie reklamoje šaržuojami, vaizduojami nekorektiškai ir nepagarbiai. Neigiamą invariantą turintį PV reklamoje renkamasi dažniausiai: tokia aktualizacija pernelyg nepapiktins auditorijos, tačiau asociacija su neigiamą invariantą turinčiu PV gali pakenkti produkto įvaizdžiui. Apibendrinant reklamos adresanto poziciją, teigtina, kad reklamos objekto ir subjekto loginio ryšio stoka, netinkamas reklamos personažų (PV) pasirinkimas, pernelyg didelis supaprastinimas ir adresato gebėjimo atpažinti PV nuvertinimas liudija menką kūrėjų kompetenciją aktualizuoti PV.
PDF
