Ant austos plaušo juostos, papuoštos augalų stiebeliais, pritvirtintos virvutės, kurių galuose pakabinti augalinės kilmės kevalai. Jų apačioje išpjautos kiaurymės. Juostos galai pluoštiniai.
Aversas: Lietuvos Respublikos herbas Vytis, kurio viršuje puslankiu užrašyta LIETUVA, apačioje – nominalas 2 LITAI, taip pat įspaustas UAB „ Lietuvos monetų kalykla" logotipas. Reversas: centre ...pavaizduotas žmogaus kūrinys, verpstė. Monetos viršuje puslankiu užrašyta VERPSTĖ, apačioje – išleidimo metai 2013. Monetos briauna – rantai su tarpais.
Stula. Pasiūta iš balzgano brokato, siuvinėta šilku, metalo gijomis, folijos juostele, spiralėmis. Ornamentas augalinis, iš stambių lapų ir smulkesnių gėlių bei šakelių, eina išilgai per visą stulą. ...Galuose kompozicija iš folijos, tvirtinta metalinėmis spiralėmis. Juostos viduryje kryželis iš metalo gija siuvinėtos juostelės. Tokia pat juostele apvedžioti ir juostos galų kraštai. Pamušalas baltos medvilnės.
Pavao Skalić i znanost Festini, Heda
Prilozi za istraživanje hrvatske filozofske baštine,
12/2010, Letnik:
36., Številka:
1-2 (71-72)
Journal Article
Odprti dostop
Skalićev Epistemon (znalac, poznavatelj) u protestantskoj (1559, Basel) i u katoličkoj verziji (1571, Köln), no bez većih razlika, predstavlja unatoč objedama za kompilaciju i plagijat primjer ...renesansne filozofije znanosti. Znanosti su još uvijek u sklopu filozofije, Skalić ih pokušava razvrstati ipak drugačije od tradicije: vrhunac pregleda sačinjava teologija, ali ona koja nije u dosegu ljudskog uma (averoističko načelo dvostruke istine, isto Pomponazzi). Ljudski um doseže kao vrhunac simboličku filozofiju (kabalističko i alegorijsko tumačenje Sv. pisma). Napušta se averoističko-aristotelovsko shvaćanje znanosti kao izvjesnog znanja preko magije i kabale (Pico della Mirandola i Telesio) te preko Telesijevog naturalizma koji je bio podloga Galilejevu pojmu znanosti. Skalićev put, iako sinkretistički (tipično za renesansu), uključuje ponajprije prvo u traženju slabije verzije znanja. Skalićeva osebujnost – znanost kao dokazni postupak i iskustvo, znanost kao umijeće, vještina nije koristoljubiva, ali je korisna za čovjekov dobar život (put F. Bacona). Njezino je bitno obilježje vjerojatnost.
