This paper is part of a bigger project where I try to evaluate and merge different philosophical and sociological approaches in order to understand and show how new technologies could change political life. This article aims to propose conceptual instruments suitable for that endeavor through the analysis of a small example of postmodern life – Digital Vigilantism – and based on ideas of Daniel Trottier, Zygmunt Bauman, and Michel Foucault. The swarm is a metaphor used by Zygmunt Bauman to show how the understanding of communities is changed in liquid modernity. Swarms are based on untied, uncontrolled, short-term relationships between consumers/users that are formed with the express purpose of achieving some goals. Swarms could be massive in numbers and have a lot of power for a quite short period. One such example could be Digital Vigilantism, which is an act of punishing certain citizens – those believed to be deserving of punishment by Internet users. One particular form of digital vigilantism is disclosing someone’s personal information (addresses, phone numbers, emails, Facebook accounts, etc.) for everybody to see in order to spread shaming acts. The acts of DV sometimes gain enough power to change the political agenda. The problem is that the interest of people to solve certain issues is often extremely short; meanwhile, a sustainable political act/change requires an active and stable effort for a much longer period. The main intrigue lies in whether the political act itself can change from being influenced by the swarm effect. Šis straipsnis yra viena iš projekto, kuriame permąstoma, kaip naujosios technologijos keičia politinio veiksmo sampratą, dalių. Straipsnyje nagrinėjamas Digital Vigilantism (toliau tekste DV) reiškinys glaudžiai susijęs tiek su diskusijomis apie naująsias technologijas ir jų inspiruojamus pokyčius, tiek apie teisinę interneto veikimo pusę ir bandymą ją sutvarkyti. Straipsnyje naudojamos skirtingos filosofinės ir sociologinės Danielio Trottier, Michelio Foucault ir Zygmunto Baumano idėjos. Jame analizuojamas Baumano pasiūlytos spiečiaus (angl. swarm) idėjos pritaikymas DV analizei siekiant suprasti, kaip spiečiaus fenomenas keičia patį politinio akto turinį ir jo supratimą. Trottier DV apibrėžia kaip procesą, kurio metu asmenys, pajutę, kad kito žmogaus ar žmonių veiksmai pažeidė tam tikras visuomenės normas, siekia atkurti teisingumą ir per mobiliuosius įrenginius ar socialines platformas spontaniškai ir autonomiškai koordinuoja atsaką. Įdomu, kad paprastai neigiamai vertinami pasisakymai ar veiksmai nebūna rašomi sąmoningai siekiant sulaukti visuomenės reakcijos, šio proceso metu dažnai gali būti išviešinamos net mintys, kuriomis pasidalyta draugų rate. DV pavyzdžiu galima laikyti asmeninės, privačios informacijos (adresų, telefonų numerių, el. pašto, sveikatos duomenų ir kt.) viešinimą siekiant sugėdinti ir nubausti. Plintant virtualioms technologijoms, vis dažniau tokio pobūdžio aktai įgyja pakankamai galios pakeisti ir politinę darbotvarkę.