Posljednjih desetljeća u brojnim crkvenim dokumentima, izjavama papa, biskupskih konferencija i pojedinih biskupa dekonstrukcija rodnih stereotipa tumači se kao destrukcija kršćanske antropologije. ...Za razliku od toga, postoje dokumenti i izjave u kojima se crkveno učiteljstvo ograđuje od biološkog determinizma te dopušta dekonstrukciju rodnih stereotipa, ali bez dovođenja u pitanje muško-ženske prirode na kojoj se temelje. U drugom dijelu članka prikazat ćemo da se (de)konstrukcija katoličke antropologije trajno događa i da ne vodi do razaranja i negiranja ljudske prirode već do shvaćanja procesa koji su utjecali na način na koji se muško-ženska priroda definirala. Na taj način se otvaraju mogućnosti za daljnji razvoj teološke antropologije u interdisciplinarnom znanstvenom pristupu. Koliko se sa stereotipnim izjavama o ženama i muškarcima slažu religiozni katolici koji pohađaju vjerske obrede analiziramo na temelju podataka prikupljenih u istraživanju provedenom u Hrvatskoj 2018. godine u sklopu projekta »Relacijski rodni odnosi u Hrvatskoj: modernizacijske i razvojne perspektive« (GENMOD).
In recent decades, the deconstruction of gender stereotypes has been interpreted as the destruction of Christian anthropology in numerous church documents, statements by popes and bishops, and episcopal conferences. In contrast, there are documents and statements in which church teachings distances itself from biological determinism and allows the deconstruction of gender stereotypes but without questioning the male-female nature on which they are based. In the second part of the article, we will show that the (de)construction of Catholic anthropology is constantly occurring and does not lead to the destruction and negation of human nature but to an understanding of the processes that influenced the way male-female nature is defined. This opens up opportunities for further development of theological anthropology with an interdisciplinary scientific approach. The extent to which religious Catholics who attend religious ceremonies agree with stereotypical statements about women and men is analysed in this article. This is based on data collected in a survey conducted in Croatia in 2018 that was part of the project »Relational Gender Identities in Croatia: Modernization and Development Perspectives« (GENMOD).
Straipsnyje nagrinėjama viena iš kontroversiškiausių šiuolaikinės minties temų – kartografijos teorinės problemos. Tekste atsispiriama nuo Jeano Baudrillard'o poleminės tezės, jog šių dienų pasaulyje ...žemėlapis eina pirma kartografuojamos teritorijos. Teigiama, kad šią tezę patvirtina ir radikalizuoja istorinė kartografijos traktuotė, pagal kurią kiekvienos epochos žemėlapis „ gimdo" teritoriją, nes išreiškia tos epochos istorinius ir kultūrinius kontekstus. Tekste nagrinėjami Vilniaus žemėlapių pavyzdžiai, analizuojami jų sudarymo principai, žvelgiama, kokius miesto parametrus kartografuoja šių dienų žemėlapiai.
straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba
Neheteroseksualios realybės galimybė Lietuvos istorijoje ir tradicijoje ilgą laiką buvo ignoruojama ir slopinama įstatymais, o pati tema ...yra virtusi tabu. Sisteminis vienos tiesos kultivavimas kuria normatyvią visuomenę ir nustumia alternatyvias buvimo žmogumi formas. Postmodernizmas problemina epistemologines struktūras ir hierarchijas, kviečiama mąstyti apie švietimą asmens ir struktūros lygmenimis. Šiame straipsnyje, pasitelkiant interviu su mokytojais analizę, siekiama ištirti mokytojų turimą žinojimą ir lytiškumo ugdymo nuostatas ir jomis perteikiamą žinojimą mokiniams lytiškumo temomis bei aptarti galimybę dekonstrukcijos metodą naudoti heteronormatyviai visuomenei .
Dekonstrukcija gali būti apibrėžta kaip filosofinis projektas, interpretacijos metu siekiantis atskleisti tam tikrą prieštaravimą, neišsprendžiamumą, glūdintį filosofiniame tekste. Tai gali būti ...prieštaravimas tarp teksto formuluojamų teiginių ir jo neįsisąmonintų prielaidų, tarp skirtingų to paties termino reikšmių, tarp skirtingų to paties teiginio funkcijų (konstatyvo ir performatyvo). Toks reiškinys senovės graikų filosofijoje buvo vadinamas aporija. Neišsprendžiamumo, arba aporijos, patirtis reikalinga tam, kad rastųsi būtinybė priimti sprendimą. Aporija yra ne tik sprendimo sustabdymas, jo negalimybė, bet ir sprendimo kaip tokio galimybės sąlyga. Postmoderni etika gali būti apibrėžta kaip tokia etika, kuri suspenduoja etinį sprendimą: jis yra arba prievartiškas ir neįvykdomas, todėl atidėtas grynajai ateičiai, arba yra neįmanomas, bet jau įvykęs praeityje. Postmodernios politikos teorijos taip pat parodo politinio sprendimo negalimybę. Aporija, į kurią patenka įstatymas, taip pat suspenduoja politinį sprendimą. Įstatymo negalimybė savo ruožtu taip pat reiškia politikos kaip įstatymo reguliuojamos santykio su kitu erdvės negalimybę.
The notion of rhythm in the works of Stephane Mallarmé has a specific position upon which all the poet’s most taunting ideas refract. Following the line this notion opens, in the first step ...established are the parallels between Mallarmé’s aesthetic postulates and Husserl’s phenomenology. In the second step, the Husserl – Mallarmé parallel serves as a matrix for understanding some basic paradoxes of Derrida’s deconstruction. It will be shown that Derrida, too, was in search of a specific, distinctive rhythm. In the third step, it will be shown how from Mallarmé, over Derrida’s work-through, the rhythm (rhythm of appearance and rhythm of verse, rhythm of words and rhythm of whiteness) became one of the discrete, but most radical theoretical premises among some of the most influential philosophers of the postmodern: Agamben, Kristeva, Rancière, Nancy.
U radu se razmatra koncept ženskog i ženstvenog pisma (l’écriture feminine), njegova priroda i podrijetlo. Nastoji se nadići pojam jednakosti, ali i različitosti, odnosno binarnih (o)pozicija, ...dihotomija. Služeći se psihoanalitičkim teorijskim pristupom, kreće se od pokušaja definiranja ženskog i ženstvenog. Potom se razmatraju i opisuju karakteristike ženske i ženstvene osobnosti, odnosno ekspresije, te načini na koje ženska seksualnost prodire, odnosno izvire, u/iz prostora tekstualnog. Također, koristeći se minucioznim analizama gramatičkih kategorija, ženske i ženstvene kreativne tekstualne strategije, izlaže se teorija o uskom i nedjeljivom odnosu spolnih i jezičnih rodova. Potom se, dekonstrukcijskom metodom, dovodi u vezu jezični položaj ženskog subjekta s procesima individualizacije, identifikacije, heteroseksualizacije te biseksualnog odnosa sa stvarnošću. Ukratko, nastoji se izići iz saussureovskog koncepta jezika te ponuditi poststrukturalističko tumačenje ženskog i ženstvenog diskursa.
The paper examines the concept of female and feminine writing, its nature and origin. It strives to surpass the concept of equality but also of diversity, i.e. binary (o) positions, dichotomies. Using the psychoanalytical theoretical approach, it starts from an attemptto define the female and feminine. Furthermore, all the characteristics of female and feminine personality, i.e. expression, are considered and described, as well as the ways in which female sexuality penetrates, i.e. emerges, into/out of the textual space. Also, using meticulous analyzes of grammatical categories, female and feminine textual strategies, the theory about the narrow and indivisible relationship between sexual and linguistic genders is presented. Then, practicing the deconstruction method, the linguistic position of the female subject is connected with the processes of individualization, identification, heterosexualization and bisexual relationship with the reality. In short, trying to get out of the Saussure’s concept of language, the work offers a poststructuralist interpretation of female and feminine discourse.
Eva Sedak, svjedokinja krize Davidović, Dalibor
Arti musices,
01/2021, Volume:
52, Issue:
1
Journal Article, Paper
Peer reviewed
Open access
U spisima muzikologinje Eve Sedak (1938-2017) riječ »kriza« često se susreće. U ovoj se studiji, nastaloj na temelju uvida u njezinu rukopisnu ostavštinu, pokazuje kako se misao Eve Sedak o krizi ...odvija u napetosti između dvaju značenja toga pojma koja se međusobno isključuju, s obzirom na to da prvo značenje pod razumijeva da je sve podložno krizi, a drugo da se kriza očituje upravo u odnosu prema nečemu za što se smatra da je s onu stranu krize. Autor pokazuje da se polje napetosti između dvaju značenja može pratiti kroz tri karakteristične konfiguracije, koje nisu strogo odijeljene. U spisima do sredine sedamdesetih godina Eva Sedak nastupa kao svjedokinja »krize« u koju je, prema njezinu sudu, zapalo komponiranje, s jedne strane, i kritika suvremene glazbe, s druge. U drugoj konfiguraciji, koja započinje kasnih sedamdesetih godina, »kriznim« se označava stanje u kojemu se nalazi glazbeni život »domaće sredine«, koja upravo zbog svoje »rubnosti« ili položaja na »periferiji« predstavlja izazov muzikološkom razmatranju. Naposljetku, u trećoj konfiguraciji, koja se ocrtava krajem devedesetih godina, »kriza« se pojavljuje kao sastavni dio historiografske koncepcije koja bi bila kadra primjereno odgovoriti na »krizno« stanje glazbe u »domaćoj sredini«. U ovome sklopu govor o »krizi« postupno ustupa mjesto govoru o »dekonstrukciji«.
SStraipsnyje detaliai analizuojama tikrovės sąvoka, kuri interpretuojama kaip teorinis įrankis, leidžiantis pasiprie šinti postmodernioms diskurso teorijoms. Slovėnų filosofas Slavojus Žižekas ...tikrovės sąvoką pasiskolina iš Jacques'o Lacano psichoanalizės; Žižeko teigimu, tikrovė yra nereprezentuojamas, trauminis branduolys, plytintis "kažkur anapus" simbolinės tvarkos. Remdamasis šia tikrovės samprata, Žižekas kritikuoja postmodernias diskurso teorijas, negalinčias paaiškinti, kas yra anapus diskurso ir kaip įmanoma apibrėžti paties diskurso ribas. Judith'os Butler ir Charles'o Shepherdsono kritika atskleidė Žižeko pozicijos prieštaringumą: net jei teigiame, jog tikrovė sukuria diskurso ribas, šias ribas galime aptikti tik remdamiesi diskursyviomis praktikomis. Atsižvelgdamas į kritiką, Žižekas patikslino savo koncepciją: dabar tikrovė yra ne transcendentinis anapus, kurį veltui bando įvardyti simbolinė reikšmės struktūra, bet tai, kas priklauso simbolinei tvarkai. Kitaip tariant, tikrovė negali būti įvardijama ne dėl to, kad ji yra išoriška simbolinei tvarkai, bet dėl to, kad ji šiai tvarkai priklauso, yra jos vidinė riba. Tačiau ši tikrovės aiškinimo versija, interpretuojanti tikrovę kaip vidinę simbolinės reikšmės struktūros ribą, darosi paradoksaliai artima postmodernioms diskurso teorijoms. Taigi tikrovės sąvokos apibrėžimai reflektuoja "postmodernaus proto antinomiją": tiesioginė nuoroda į tikrovę rodosi per daug naivi, jog būtų laikoma filosofiniu problemos sprendimu, o postmoderni diskurso ideologija yra autoreferentiška ir nepajėgi nurodyti nieko anapus savęs. Straipsnyje analizuojamos tikrovės sąvokos implikacijos seksualinio, etinio ir politinio diskurso plotmėje, be to, keliamas klausimas, kokias "realias" reikšmes slepia filosofinio "tikrovės sugrįžimo" simptomai.
Cilj rada je istražiti procese dekonstrukcije institucije socijalne države pod utjecajem novih izazova kao što su ekonomska globalizacija i tehnološka revolucija. Rad se temelji na metodološkim ...alatima neoinstitucionalizma. Utvrđeni su glavni egzogeni i endogeni uzroci krize institucije socijalne države. Ekonomska globalizacija i tehnološki napredak svrstani su među odlučujuće čimbenike koji uzrokuju dekonstrukciju socijalne države. Sve socijalne države, bez obzira na njihov model, sada se reformiraju putem aktiviranja radno sposobnih osoba i stvaranja države socijalnih ulaganja. Primjećuje se da danas konfiguraciju socijalne države određuje njezin fokus na poticanje konkurencije i razvoj samoinicijative stanovnika glede osiguravanja vlastite dobrobiti. Naglašava se da ekonomsku globalizaciju i tehnološki napredak ne treba sagledavati samo kroz rizike za socijalnu državu. Ova su dva čimbenika utvrđena kao poticaji za daljnji razvoj institucije socijalne države kako bi se prevladalo njeno dugotrajnije stagniranje i kako bi se ona sačuvala kao politička institucija, ali u obnovljenom modelu.
U tekstu se rastvara pojam „dekonstrukcije“ administrativne države u SAD-u kao njen reprezentativni primjer. Polazeći od dominacije moderne administrativne države, puna slika suvremenog ...konstitucionalizma u SAD-u mora uključivati administrativni konstitucionalizam kao svekoliko razumijevanje i interpretaciju suvremene administrativne države i njene strukture od strane agencija i drugih aktivnih aktera upravnoga prava. Administrativni konstitucionalizam danas je jedan od najintenzivnije izučavanih predmeta istraživanja komparativnog ustavnog i upravnog prava. Razlog egzegeze ovoga pitanja nisu samo njegove različite dimenzije već i činjenica da on predstavlja glavni mehanizam kojim se danas elaborira i implementira ustavno značenje.
This paper opens up the concept of „deconstruction “of administrative states in the USA as its representative example. Starting from the domination of a modern administrative state, the full picture of modern constitutionalism in the USA must include administrative constitutionalism as overall understanding and interpretation of a modern administrative state and its structure by agencies and other active participants in administrative law. Administrative constitutionalism is today one of the most intensively studied subjects of investigation of comparative constitutional and administrative law. The reason for exegesis of this issue is not only its various dimensions but also the fact that it represents the main mechanism which today elaborates and implements constitutional meaning.
PDF
