Na základe kritickej analýzy konkrétneho kurzu teórie poznania identifikoval Gábor Zemplén niekoľko prekážok, ktoré maria snahu o podporovanie kritického myslenia vo vzdelávaní v oblasti vedy. Jeho ...kritika má priamy dopad aj na výučbu filozofie vedy. Zemplén navrhuje tri stratégie, ako vo výučbe predmetov orientovaných na vedu posilniť schopnosť kritického myslenia. Jednou z nich je implementácia pragma-dialektickej teórie argumentácie vo výučbe. Stať upozorňuje na tri implicitné predpoklady, ktoré stoja v pozadí Zemplénovho návrhu, podrobuje ich vnútornej kritike a argumentuje, že sa nedajú navzájom zlúčiť. Pomocou ich vonkajšej kritiky sa stať zasa snaží ukázať, že pragma-dialektická teória argumentácie nie je vhodná pre vysvetlenie alebo modelovanie vedeckého poznávania.
Galima išskirti tris metodologiškai skirtingu požiūrius, aiškinančius, kaip žinios yra plėtojamos organizacijoje. Pirmasis – tai tiesinis, arba linijinis, požiūris. Jo esmė – nuoseklus žinių ...plėtojimas kaip kumuliatyvus procesas, einant nuo „aš nežinau / nemoku prie aš žinau / moku. Antrasis – spiralinis požiūris. Čia žinių plėtojimas yra suprantamas kaip ciklas nuosekliai pereinant nuo vieno etapo prie kito. Labiausiai paplitusiu pavyzdžiu galėtų būti organizacijos mokymosi suformuotos vienos, dviejų ir trijų kilpų mokymosi koncepcijos. Netradiciniu žinių valdymo literatūroje yra laikytinas dialektinis požiūris į žinių plėtojimą. Pagal šį požiūrį žinių plėtojimas yra trejybinis procesas. Į jį įeina tezės, antitezės ir sintezės kūrimas. Žinių plėtojimas suprantamas ne kaip nuoseklus, nepertraukiamas procesas, o kaip laiptuota struktūra, kai nuo vieno žinojimo laiptelio žengiama ant kito aukštesnio laiptelio. Ši žinių plėtojimo prielaida yra svarbi apibrėžiant žinių valdymo ypatybes organizacijose. Skirtingos organizacijos plėtoja savo žinių tezes, jos įdeda skirtingą prasmę į tai, ką jos laiko žinančios, išmanančios, mokančios. Skirtingos žinojimo tezės, kuriomis vadovaujasi organizacijos, leidžia diferencijuoti organizacijas pagal žinių lygį. Žinojimo plėtojimas slypi individuose ir jų sąveikoje, organizacijos turėtų sudaryti sąlygas ne tik tezėms, bet ir antitezėms plėtoti. Kritinis požiūris yra esminis žinių plėtrai.
Any effort opoosing toward any form of radicalism is a part of the reactions to anti-radicalism. The spirit of anti-radicalism emerged as part of the people's resistance. Radicalism and ...anti-radicalism was dialectically interrelated. Although both are paradoxical, but always be united. Dialectic of radicalism and anti-radicalism interesting is once it was observed in boarding school life. The phenomena of Islamic radicalism is often associated with Islamic boarding schools in Indonesia. Some communities understood that the growing radicalism came from Islamic boarding schools. This view was based on the the many actors of violent Islamic radicalism were the alumni of boarding school. The reality may be true in certain cases, but they may not be generalized. This study explored the data on the perspective of Islamic boarding schools on the discourse and praxis of radicalism and anti radicalism and resistance patterns. The research results showed that the community of Islamic boarding schools rejected, oppossed and actively built the spirit of anti radicalism that was implemented in several patterns. The findings of these research was a synthesis of the thesis which had become the public discourse about radicalism and Islamic boarding school.
***
Upaya menentang segala bentuk radikalisme merupakan bagian dari reaksi anti radikalisme. Semangat anti radikalisme muncul sebagai bagian dari resistensi masyarakat. Radikalisme dan anti radikalisme saling berkaitan secara dialektis. Meskipun keduanya merupakan sesuatu yang paradoks, namun selalu menyatu. Dialektika radikalisme dan anti radikalisme menarik ketika dilihat dalam kehidupan pesantren. Fenomena radikalisme Islam seringkali dihubungkan dengan masyarakat pesantren di Indonesia. Beberapa kelompok masyarakat memahami radikalisme tumbuh dari pesantren. Pandangan tersebut didasari oleh banyaknya pelaku radikalisme Islam dalam bentuk kekerasan alumni pesantren. Realitas tersebut bisa jadi benar dalam kasus tertentu, tetapi tidak bisa digeneralisasi. Penelitian ini berupaya menggali data pandangan pesantren tentang wacana dan praksis radikalisme dan anti radikalisme serta pola resistensinya. Hasil penelitian menunjukkan bahwa masyarakat pesantren menolak, menentang dan aktif membangun spirit anti radikalisme yang diwujudkan dalam beberapa pola. Temuan penelitian tersebut merupakan sintesis dari tesis yang selama ini menjadi wacana masyarakat tentang radikalisme dan pesantren.
Straipsnyje nagrinėjama, kas yra vystymosi procesas, kokios jo sąlygos ir eigos ypatybės, su kokiomis problemomis susiduriama laikantis vystymosi požiūrio. Vystymasis apibrėžiamas kaip procesas, ...kuriam vykstant, vienos rūšies objektai virsta kitos rūšies objektais. Dialektinė vystymosi proceso samprata yra metodologinio pobūdžio, paliekanti specialiesiems mokslams tirti tokių procesų specifiką. Vystymosi proceso pobūdis struktūrinio reiškinių aiškinimo aspektu dialektikos teorijoje paprastai išreiškiamas kiekybinių pakitimų perėjimo į kokybinius dėsniu. Perimamumo ryšys visuose vystymosi procesuose yra susijęs su tam tikru vienas iš kito išsivystančių objektų struktūros elementų bei ypatybių bendrumu. To ryšio pobūdis priklauso nuo vystymosi procesų specifikos. Vystymosi proceso eigos aiškinimui ypač svarbus jos savaimingumo aspektas. Jis yra šio proceso vidinio šaltinio problema ir leidžia pagrįsti vystymosi procesų natūralumą, remiantis vien jų pačių ypatybėmis. Visi dialektinės vystymosi proceso sampratos aspektai yra neatskiriami vieni nuo kitų ir yra logiškai susiję su visuotinio reiškinių sąryšio konstatavimu.
Straipsnyje nagrinėjama religijos padėtis ir vaidmuo visuomenėje įvairiais istoriniais laikotarpiais. Pirmykščiam žmogui religija, kaip tam tikros pažinimo pakopos, sąlygojamos primityvių gamybinių ...jėgų, objektyvus rezultatas padėjo paaiškinti daugelį gamtos ir visuomenės reiškinių. Padėjusi griauti atgyvenusią vergovinę santvarką, krikščionybė vėliau virto svarbiausia ideologine priemone kitų išnaudotojų – feodalų – viešpatavimui stiprinti ir išlaikyti. Pradėjus formuotis naujai būsimajai kapitalistų klasei, formavosi ir naujos religinės pažiūros, kurios, atspindėdamos naujų visuomenės sluoksnių opoziciją senajai visuomeninei santvarkai, buvo priešingos nusistovėjusioms religinėms dogmoms. Vienas svarbiausių ateistinio darbo tikslų yra išlaisvinti žmones nuo religinių įsitikinimų, kurį greičiau pasiekti padėtų teisingas dialektinis socialinio religijos vaidmens supratimas ir aiškinimas.
Straipsnyje atskleidžiama prieštaravimų dėsnio esmė, parodoma, kaip prieštaravimų įveikimo procese pašalinus vienus prieštaravimus atsiranda kiti. Teigiama, kad socialistinė visuomenė, būdama laisva ...nuo antagonistinių prieštaravimų, nėra išsivadavusi nuo prieštaravimų apskritai. Straipsnyje apžvelgiami šių prieštaravimų svarbiausi bruožai ir specifika. Neantagonistiniai socializmo prieštaravimai būdingi visoms visuomenės sferoms – ekonomikai, socialiniams santykiams, dvasiniam gyvenimui. Vieni iš jų būdingi tik socializmo fazei (jie liečia istorinio paveldėjimo reiškinius: tam tikrą darbo pasidalijimą, klasinius santykius, politinę struktūrą ir t. t.), kiti – visai komunistinei formacijai (gamybinių jėgų ir gamybinių santykių sąveika, gamybos ir vartojimo, bazės ir antstato, asmenybės ir visuomenės santykiai ir t. t.). Daroma išvada, kad siekimas juos įveikti kartu yra kova už komunizmą: marksistiniu-lenininiu požiūriu, prieštaravimų dialektika suteikia teorijai ir praktikai tikrąją revoliucinę, kritinę-kūrybinę prasmę.
Ali syari‟ati is an Islamic scholar and altogether a pioneer who opposed tyranny manfully. Living in the crisis country that practiced nepotism, make him realized about the important humanities in ...the creation a clean governance that up holds Al-Quran and Sunnah. Philosophical studies that he learned since he was a kid until doctorate program, made him become a socialist who gave serious attention to oppressed laymen. His brilliant thoughts suggest Muslims to be stout- hearted to fight against evilness. Although, the in discourse of philosophy of history explains that dialect between evilness and goodness never ends until the destruction day, a man cannot end the fight.
Ibnu Khaldun merupakan tokoh besar yang tidak diragukan sumbangan pemikirannya, ketokohanya diakui baik di dunia Islam maupun Barat. Bahkan dalam kajian ilmu sejarah maupun filsafat sejarah, ia ...termasuk tokoh awal yang membangun fondasi bangunan sejarah dari sejarah yang sebelumnya hanya berupa deskripsi peristiwa-peristiwa, nama-nama penguasa atau silsilah keturunan dan angka-angka tahun, menjadi suatu sistem bangunan keilmuan dan filsafat yang utuh. Dalam pemikiran filsafat sejarahnya, Ibnu khaldun termasuk yang menganut determinisme sejarah. Berbicara tentang hukum-hukum sejarah, determinisme sejarah kerap dimaknai sebagai hukum kausalitas. Ibnu Khaldun memberlakukan hukum kausalitas bukan hanya pada alam saja, tetapi juga berlaku pada manusia. Di sisi lain Ibnu Khaldun sebagai penganut Asy’ariyah dimana paham teologi ini menolak hukum kausalitas atas dasar kekuasaan dan kehendak mutlak Tuhan. Ada semacam pertentangan antara paham keyakinan teologi dan paham determinismenya. Paham teologinya menolak kausalitas, sementara ia menganut determinisme dalam sejarah. Disinilah menariknya bahwa kecerdasan Ibnu Khaldun mampu mendamaikan pertentangan antara sains dan teologi dalam menjelaskan hukum determinisme sejarah ini.
Straipsnyje analizuojama aš ir kito santykio Sartre'o egzistencinėje fenomenologijoje pagrindimas ir teorinės ištakos. Kodėl Sartre'o netenkina Kanto transcendentalinio ego samprata? Kodėl Sartre'as, ...pradėjęs nuo Edmundo Husserlio, netęsia penktojoje jo kartezietiškoje meditacijoje nusakyto aš ir kito kaip alter ego santykio ekplikacijos? Kodėl jis atsigręžia į Hegelio Dvasios fenomenologijoje nužymėtą "pono ir vergo" kovos dialektiką? Kodėl ši kova nesuderinama su Heideggerio Mitsein modusu? Sartre'as konkrečių santykių su kitu analize siekia atskleisti kito susitikimo laisvių kovoje galimybę ir tuo išvengti solipsizmo . Bet ar iš tiesų sutinku kitą, jei bet kuris konkretus dviejų laisvių susidūrimas neišvengiamai baigiasi pralaimėjimu?
Stať si všímá nedávné marxistické debaty o abstraktní práci a usiluje o její zpřítomnění v českém sociologickém prostředí. Podle Marxe má práce, jež vytváří zboží, dvojaký charakter: jako konkrétní ...práce je specificky užitečnou aktivitou; jako abstraktní práce přidává ke svému produktu hodnotu. Předmětem debaty je aktuální náplň kategorie abstraktní práce. Interpretační problém lze nalézt v rozporné formulaci, která tento koncept vymezuje v Marxově práci. Marx někdy zdůrazňuje její hodnotu vytvářející charakter, zatímco jindy o abstraktní práci hovoří jako o produktivním vynaložení sil lidského těla. Rubinovo řešení tohoto rébusu naznačuje, že abstraktní práce představuje exkluzivně kapitalistickou společenskou formu práce. V podmínkách zbožní produkce narovnává směna rozličné druhy konkrétní práce tím, že je proměňuje v jednotku hodnoty. Z této perspektivy se abstraktní práce jeví jako abstrakce společensky nutné pracovní doby, která je klíčová pro produkci hodnoty. Kiciloff a Starosta kritizují Rubinův přístup jako idealistický a tvrdí, že abstraktní práce reprezentuje všeobecnou materialitu lidské práce, která v rámci produkce zboží nabývá formu hodnoty. Prohlašují, že soukromá a nezávislá práce je formou práce, která je specifická pro kapitalismus. Bonefeld podporuje Rubina a kritizuje Kiciloffa a Starostu za návrat k pozicím politické ekonomie a stvrzování kapitalistické koncepce práce namísto její kritiky ad hominem.
PDF
