Neįsiterpęs į dogmą Zabulis, Henrikas
Problemos,
09/2014, Volume:
54
Journal Article
Open access
Straipsnyje aptariama Eugenijaus Meškausko pedagoginė ir kūrybinė veikla Vilniaus universitete sovietmečiu. Pirmaisiais pokario metais jis buvo nepartinis, bet dėstė visas marksistines disciplinas ...(komunistų partijos istoriją, abi filosofijos dalis ir filosofijos istoriją), išskyrus politinę ekonomiją. Pabrėžiama E. Meškausko tolerancija egzaminų ir užsiėmimų metu, jo kaip dekano ir Vilniaus universiteto prorektoriaus veikla. Teigiama, kad dėstė jis labai kūrybiškai, nemėgo kartoti savo kartą jau pasakytų minčių. Dėstomi prisiminimai apie straipsnio autoriaus ir E. Meškausko dalykinius ryšius. Filosofas sekė Vakarų radiją, tada pasiekiamą spaudą, gilinosi į demokratijos esmę, nagrinėjo visuomenės sandaros ir pavienių piliečių asmeniškų stimulų sąveikos mechanizmą. Aptariama vadinamosios E. Meškausko mokyklos specifika, jo ir mokinių santykiai. Daroma išvada, kad E. Meškauskas, pats ir per savo mokinius, savo dėstomo dalyko universalumu paveikė bent dviejų generacijų universitetinę mąstyseną, kuri ir buvo ta dirva, kurioje subrendo Persitvarkymo sąjūdžio idėja.
Straipsnyje nagrinėjamos J. Biliūno filosofinės pažiūros. Jos labiau buvo susijusios su to meto visuomenine, ideologine, moksline atmosfera bei linko materializmo pusėn. Materiją apibrėžė kaip ...neatsirandančią ir neišnykstančią, o tik keičiančią savo formą bei turinčią jai būdingų imanentinių dėsningumų. J. Biliūno raštuose gausu dialektikos elementų: jis akcentavo visuotinį daiktų ir reiškinių ryšį bei tarpusavio priklausomumą, atskleidė vystymosi priežastį. Spręsdamas materijos ir sąmonės santykio klausimą pasisakė už materijos pirmumą sąmonės atžvilgiu: žmogaus mąstymas yra ne dieviškos, o žemiškos prigimties, atsiradęs žmonėms santykiaujant su aplinka, gamybinės veiklos procese. Pažinimas vyksta per jutiminį ir loginį mąstymą: žmonės atspindi pasaulį ir kaupia žinias apie jį, vyksta nuolatinis žinių gausėjimo procesas. Atsakydamas į pagrindinį filosofijos klausimą, J. Biliūnas neperžengė ikimarksistinio materializmo, absoliutino fiziologinę mąstymo pusę, neatskleidė visuomeninės sąmonės prigimties. J. Biliūnas laikėsi mokslinio optimizmo ir gyvosios gamtos tobulėjimo pozicijų, taip kovodamas prieš agnosticizmą.
Mokslo krizės Slavėnas, Paulius
Problemos,
09/2014, Volume:
3
Journal Article
Open access
Straipsnyje nagrinėjama mokslo raidos problemos, mokslinio žinojimo naujumo klausimas, aptariama mokslo krizių sąvoka. Teigiama, kad žmogaus galvosena priešinasi naujovėms ir iš inercijos ilgai ...nepritaria naujoms, pažangesnėms teorijoms ir sąvokoms. Aptariamos konkrečios mokslo teorijos ir atradimai, kurie dėl minėtos priežasties ilgai nesulaukė pripažinimo: judėjimo reliatyvumo principas, optinių lęšių taikymas pasaulio stebėjimui, evoliucijos teorija, elementariųjų dalelių samprata ir kt. Nuo seno pastebima mokslo suprofesionalėjimo, užsidarymo tendencija veda į tai, kad nauji faktai nebetelpa senosios galvosenos kategorijose, prasideda sąmyšis, o mokslo krizės reiškiniai panaudojami argumentuojant pasaulio nepažinumą. Dialektinio materializmo požiūriu mokslo krizės kyla dėl metafizinio galvojimo būdo ir senų kategorijų sustabarėjimo. Pabrėžiama, kad nurodyti ir padėti įveikti tokius gnoseologinius barjerus yra vienas iš aktualiausių materialistinės filosofijos uždavinių.
Law will always evolve and dialectic with social dynamics. Coulson see that the dynamics of the Islamic law occurs through the efforts of reinterpretation of Islamic sources when there is a gap ...between theory and practice. With a historical approach, Coulson mapped the development of Islamic law so that he made six dialectic formulation of Islamic law which is an in-depth reading in seeing the historical development of Islamic law. According to Coulson, Islamic law is idealistic and away from social reality. Islamic law is determined by social facts and reduced as a man-made law. Coulson’s propositions departed from empirical studies of the historical development of Islamic law. Coulson formulas can be used to understand further the reality of the development of Islamic law, so Muslims can understand what really happened in the history of Islamic law and scientific perspective. It can be used to perform introspection for Muslims to develop further the Islamic legal thought and in accordance with the existing social development. This paper intends to review critically the ideas of Coulson.
***
Hukum akan selalu berkembang dan berdialektika dengan dinamika sosialnya. Coulson melihat bahwa dinamika hukum Islam terjadi melalui upaya penafsiran kembali sumber-sumber Islam ketika ada kesenjangan antara teori dengan praktek. Dengan pendekatan historis Coulson memetakan perkembangan hukum Islam sehingga ia membuat enam rumusan dialektika hukum Islam yang merupakan sebuah pembacaan yang mendalam dalam melihat sejarah perkembangan hukum Islam. Menurut Coulson hukum Islam bersifat idealistik dan jauh dari realitas sosial dan apa yang ia inginkan adalah hukum Islam ditentukan oleh fakta-fakta sosial dan direduksi sebagai hukum buatan manusia. Proposisi-proposisi Coulson berangkat dari penelitian empiris mengenai sejarah perkembangan hukum Islam. Rumusan-rumusan Coulson dapat digunakan untuk lebih memahami realitas perkembangan hukum Islam, sehingga umat Islam bisa memahami apa yang sebenarnya terjadi dalam sejarah perkembangan hukum Islam dan perspektif keilmuan. Hal itu bisa dipergunakan untuk melakukan introspeksi bagi umat Islam untuk mengembangkan pemikiran hukum Islam lebih lanjut dan sesuai dengan perkembangan sosial yang ada. Artikel ini bermaksud untuk mereview secara kritis pemikiran Coulson tersebut.
***
Keywords: dialektika, Hukum Islam, conflict and tension, ijtihād
Tan Malaka merupakan tokoh kontroversi, ia berasal dari keluarga muslim sekaligus terlibat aktif dalam pergerakan komunisme.Pemikiran seseorang dapat dilihat dari pengalaman dan aktivitas ...kehidupannya, begitu juga dengan Tan Malaka. Ia sejak masa belia mengagumi berbagai produk pemikiran Barat, terutama terkait dengan Revolusi. Kemudian ‘berkenalan’ dengan pemikiran dan pergerakan komunis ketika memasuki usia 20an tahun. Hampir semua pengalaman kehidupan dan relasinya, bersentuhan dengan komunisme. Maka pengalaman kehidupan ini menentukan pola pikirnya. Tulisan ini bertujuan untuk mendeskripsikan hubungan keduanya, dengan focus pada dua pemikirannya: yaitu Materialisme dan Dialektika yang ada dalam buku Madilog. Tulisan ini menggunakan metode deskripsi dan analisa, sehingga dihasilkan sebuah kesimpulan yang kritis terhadap obyek kajian. Kesimpulan dari isi tulisan ini adalah, pemikiran Tan Malaka terkait materialism dan dialektika berasal dari pemikiran Marx, bahkan tanpa sikap kritis terhadap pemikiran-pemikirannya. Juga diasalkan dari pengalaman kehidupannya yang berkecimpung di dunia politik dan sebagai perwakilan komintern, dan masih ia ‘pegang’ walau mendirikan partai di luar PKI (Pari dan Murba). Pemikiran nya tentang materialism dan dialektika dalam Madilog, tidak menyalahi pemikiran Marx, dan tampak permusuhannya dengan kelompok mistik, agama dan kepercayaan terhadap hal-hal ghaib. Walau mengkritik materialism Feurbach, tetapi secara ontologis keduanya sangat serupa. Pemikiran dialektika Tan juga serupa dengan Marx (tanpa sikap kritis), serta jatuh pada esalahpahaman yang sama, yaitu bahwa materialism-dialektika juga berlaku pada hukum kebendaan, padahal hukum kebendaan berlaku secara statis dan universal, dan hukum alam tidak lah berdialektika.
This article reveals the Islamic cultural problems which spreadsand develops in Indonesia especially those which are related to Islam andJavanese culture dialectic. This idea refers to ...cultural-sociological framewhich dominated more in the form of acculturation. Although there was afluctuated development in the 19’s still acculturation dominated almostall religion’s expression in Java. Syncretism and religion tolerance becamethe character of Islam in Java and this was based to Javanese contextanimism and Hinduism.
Vsak dan vidimo, kako nepredvidljiva je prihodnost. Sodobni sociologi današnje družbeno stanje imenujejo "obdobje tekoče moderne", "družba konca gotovosti", "svet brez ligatur". Kakor je to čas ...socialnih in ekonomskih bifurkacij, je to tudi čas priložnosti. Prispevek orisuje družbeno ozadje v kategorijah moderne in postmoderne, posledice katerega so vidne v strukturi šolstva in sodobni človekovi osebnosti. V neskladju med dialektiko kot pragmatiko narativne vednosti in didaktiko znanstvene vednosti, ki je legitimizirana skozi institucionalno mrežo jezikovnih iger, leži vzrok viharja kaotičnih ekonomsko socialnih razmer ter človeka pred zlomom moralnih vrednot. Na holistični strategiji, ki človeka v prvi vrsti razume kot celostno bitje, smo utemeljili vseživljenjsko učenje in izobraževanje kot korekturni model trenutnemu izobraževalnemu sistemu.
The Urgency of Climate Change addresses a pivotal challenge for the sustainability of our planet. This topic was selected for the inaugural conference in 2015 of an annual series on the Integrity of ...Creation. The essays in this collection were selected in a peer-reviewed manner and appeal to a general audience. The chapters move from general to more specific points of view, with a discussion at the end of each section addressing the global impact of climate change. The first section sets the Context for the discussion, explaining that the climate is an indispensable common good. The part on Science emphasises that empirical reality must guide any analysis of the climate as a matter of basic knowledge and comprehension. A crucial implication is whether the climate is sufficiently robust for the Earth to flourish for millennia ahead, as discussed in the part on Sustainability. In turn, these sections raise pivotal questions, regarding Ethics about social obligations for the planet to flourish and regarding Religion to foster global stewardship. Finally, this alignment of Ethics and Religion around the problems related to Science and Sustainability leads to the final section on Law that considers policy possibilities to effectively engage Climate Change.
Buku The Sickness Unto Death menjadi salah satu kunci memahami konsep diri menurut Kierkeegard. Di buku ini, Anti-Climacus, nama samaran Kierkegaard, digambarkan sebagai figur Kristen yang memiliki ...level lebih tinggi dari Kierkegaard sendiri. Diri barulah dapat terwujud melalui sintesis dari berbagai relasi, dan saat berada dalam keseimbangan diantara kutub-kutub yang bertegangan antara tak terbatas dan terbatas, mewaktu dan kekal, serta kebebasan dan keharusan. Pewujudan diri yang ideal juga memerlukan model ideal yang hendak dicapai, yaitu pribadi Yesus Kristus yang bersifat universal sekaligus partikular.
PDF
