Straipsnio tikslas – paaiškinti indukcijos funkcijas pažinimo procese remiantis marksistinės gnoseologijos metodologiniais principais. Teigiama, kad mokslo kelias yra ne nuo atskirybės prie ...bendrybės, o nuo bendrybės prie bendrybės, kuriame individualus patyrimas (konkreti stebėjimo medžiaga) yra tik nesavarankiškas tarpininkas. Individualaus patyrimo funkcinio nesavarankiškumo išraiška pažinime yra žmogaus polinkis apibendrinti. Skiriami formalus loginis ir bendrasis metodologinis apibendrinimo problemos aspektai. Apibendrinimas pažinime yra visuomeninės praktinės veiklos pagrindu susiformavusi reiškinio ar savybės aiškinimo forma. Sukaupto patyrimo istorinis ribotumas bei to patyrimo kūrybinis pobūdis nulemia apibendrinimo turinio hipotetiškumą, reikalaujantį specialaus pagrindimo. Šia prasme apibendrinimo problema, kartu su metodologiniu, apima ir loginį, t. y. apibendrinimo struktūros tyrimo, aspektą, kurio uždavinys – nustatyti formalias teisingo apibendrinimo sąlygas. Marksistinė metodologija, įveikdama stebimąją tradiciją gnoseologijoje, leidžia pozityviai įvertinti šiuolaikinės indukcinės logikos problematiką.
Straipsnyje nagrinėjamas indukcinis mokslo modelis, teigiantis, kad mokslo pagrindą sudaro stebimų daiktų ir reiškinių savybes aprašantys teiginiai, o mokslo teorijos yra priimamos todėl, kad jos yra ...induktyviai pagrįstos. Aptariamas genetinis ir metodologinis indukcijos aiškinimas. Analizuojamas indukcijos ir tikimybės ryšys, aptariama R. Carnapo indukcinė logika, kuri laikoma reikšmingiausia tikimybine indukcijos teorija, eksplikuojamos jos konstravimo prielaidos ir struktūra. Teigiama, kad indukcinė logika nėra ne tik universalių dėsnių, bet ir individualių hipotezių patvirtinimo teorija. Ji tėra formali loginė sistema, o ne metodologiškai reikšmingas realių moksle vartojamų patvirtinimo procedūrų modelis. Nagrinėjami indukcinio ir dedukcinio mokslo modelių skirtumai. Autorius daro išvadą, kad jei iš teorinių postulatų deduktyviai išvedami empiriškai patikrinami teiginiai pasirodo esą teisingi, tai tokį testo rezultatą galima vadinti indukciniu teorijos patvirtinimu, nežiūrint to, kad indukcinis mokslo modelis yra nepriimtinas, o jo rėmuose konstruojama indukcinės logikos sistema negali patvirtinimo procedūros adekvačiai aprašyti.
Individual realism asserts that our best scientific theories are (approximately) true. In contrast, selective realism asserts that only the stable posits of our best scientific theories are true. ...Hence, individual realism recommends that we accept more of what our best scientific theories say about the world than selective realism does. The more scientists believe what their theories say about the world, the more they are motivated to exercise their imaginations and think up new theories and experiments. Therefore, individual realism better fosters scientific creativity than selective realism.
Straipsnio tikslas – atskleisti įvairių indukcijos problemos sprendimų gnoseologinį turinį, išryškinti šios problemos metodologines prielaidas, palyginti hiumiškosios ir neopozityvistinės indukcijos ...kritikos metodologines nuostatas. Apžvelgiamos filosofijos istorijoje aptinkamos indukcijos koncepcijos. Aristotelio loginėje koncepcijoje indukcija yra formaliai išreikštas stebėjimo faktų susumavimas bendro teiginio pavidalu. Naujųjų laikų gnoseologijoje spręsti indukcijos problemą reiškė parodyti, kuo remdamasi mintis gali pereiti nuo stebėjimo duomenų prie bendro pobūdžio teiginių. J. S. Millas pabrėžė indukcijos išvadų tikėtinumą. Matematinė tikimybių teorija pagrindė požiūrį, kad indukcija yra samprotavimo būdas, kuris remiasi tikimybiškai determinuojamu ryšiu. Daroma išvada, kad indukcijos logikos istorija aiškiai rodo metodologinį nepagrįstumą stebimosios gnoseologijos, kuri pažinimą traktuoja kaip pasyvų subjekto santykį su objektu ir individualiame patyrime ieško jo autonomijos pamato. Aiškindama loginių formų funkcijas pažinimo procese, ji remiasi ne tiek realia mokslo raidos analize, kiek tam tikru loginiu mokslo idealu.
Straipsnis skirtas K. R. Popperio mokslo filosofijos kritinei analizei. Nagrinėjamas K. R. Popperio antiindukcionizmo pagrindimas, palyginama šio filosofo ir loginio empirizmo mokslo filosofijos. ...Straipsnio pirmoje dalyje analizuojama indukcijos problemos sprendimas, mokslo demarkacijos falsifikacionistinis kriterijus ir mokslinio žinojimo augimo koncepcija K. R. Popperio filosofijoje. Pasak jo, indukcinio samprotavimo pateisinti neįmanoma: bendrų teorijų neįmanoma pateisinti remiantis empiriniais argumentais (teiginiais, išreiškiančiais stebėjimų ir eksperimentų rezultatus), vadinasi, indukciniai samprotavimai mokslui nereikalingi. Pabrėžiama, viena vertus, šio filosofo ir loginių empiristų teorinių prielaidų giminingumas, kita vertus, kai kurių K. R. Popperio metodologinių sprendimų (prasmės ir demarkacijos problemų atskyrimas, žinojimo pagrindimo problemos diachroninė analizė) originalumas. Straipsnyje ginamas teiginys, kad alternatyva indukcionizmui K. R. Popperio filosofijoje iš esmės tampa konvencionalizmas: tvirtinimas, kad teorijos paneigimas priklauso nuo tam tikros bendros hipotezės priėmimo, yra argumentas konvencionalizmo naudai.
Prekid skotnosti je čest zahtjev u veterinarskoj maloj praksi, zbog niza zdravstvenih i kinoloških razloga. Za kontrolu populacije pasa svakako se preporuča kirurška sterilizacija, koja u rasplodnih ...kuja nije prihvatljiva zbog ireverzibilnosti postupka. Danas postoji mnoštvo farmakoloških metoda kojima se može izazvati pobačaj u kuja, ovisno o stadiju gravidnosti. U prvoj trećini gravidnost još nije moguće sa sigurnošću dijagnosticirati, a žuto tijelo je refraktoran na egzogenu primjenu luteolitika. Moguće je koristiti estrogene, prostaglandine i inhibitore progesterona. Međutim, zbog nemogućnosti točne dijagnoze, tretiraju se i kuje koje nisu gravidne, a većina pripravaka ima jake nuspojave ili nisu dostupni na tržištu. U drugoj trećini gravidnosti moguća je 100% točna dijagnoza te je indukcija pobačaja izvediva, bilo s resorpcijom ili ekspulzijom plodova, i ostaje dovoljno vremena za ponavljanje tretmana u slučaju izostanka učinka. Za indukciju se može koristiti više pripravaka: prostaglandini, dopaminski agonisti, njihove kombinacije, inhibitori progesterona. U zadnjoj trećini indukcija pobačaja završava ekspulzijom plodova, koji, s obzirom na varijacije u određivanju trajanja gravidnosti, mogu biti i živi. Kod odabira farmakološke metode za indukciju pobačaja, prednost svakako imaju one, tretman kojima počinje nakon sigurne dijagnostike skotnosti, kako bi se izbjeglo nepotrebno tretiranje negravidnih kuja. Stoga se preporuča indukcija porođaja u razdoblju 30 do 35 dana nakon početka diestrusa ili od zadnjeg parenja. Pobačaj se može izazvati primjenom samo jednog preparata ili kombinacijom dvaju ili više njih. Mnoge od metoda imaju nepoželjne učinke na opće zdravstveno stanje životinje te se ne koriste (npr. estrogeni, antiestrogeni), ili im učinak nije dovoljno istražen (npr. GnRH antagonisti). Unatoč pozitivnim iskustvima u literaturi, neki od u radu navedenih preparata nisu dostupni na hrvatskom tržištu (npr. aglepriston). U zdravih kuja s potvrđenom, ali neželjenom skotnošću, najuspješnijom se pokazala primjena prostaglandina F2α (prirodnog ili sintetičkog analoga) u kombinaciji s dopaminskim agonistom (bromokriptin ili kabergolin), posebice uz redovite ultrazvučne kontrole do potvrde pobačaja.
1983 m. gruodžio 13 d. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute VU Filosofijos katedros docentas E. Nekrašas apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Tikimybės ir indukcijos problema ...loginio empirizmo filosofijoje“. Reikšmingiausia loginiame empirizme yra mokslo žinių tikimybinio vertinimo programa, kurią realizuojant buvo sukonstruota tikimybinė indukcinė logika. Disertacijoje analizuojami loginių empiristų bandymai panaudoti mokslo žinių įvertinimui statistinę tikimybės interpretaciją, gvildenamas tikimybinės mokslo metodologijos – probabilizmo – santykis su klasikiniu induktyvizmu ir deduktyvizmu.
Evaldo Nekrašo monografijos „Tikimybinis žinojimas“ (1987, rusų k.) recenzija. Monografijoje išryškinamos loginio empirizmo teorinės prielaidos, parodoma jo plėtotės vidinė logika, atskleidžiami ...sudėtingi įvairių loginio empirizmo idėjų tarpusavio santykiai, analizuojama mokslo žinių tikimybinio vertinimo programos sudėtinių dalių struktūra ir dinamika, nagrinėjama indukcijos problema. Recenzentas E. Nekrašo monografiją vertina kaip rimčiausią loginiam empirizmui skirtą tarybinį veikalą, pasižymintį aukštu teoriniu lygiu, rodantį didelę autoriaus erudiciją ir gilią loginę kultūrą.
Straipsnyje nagrinėjami vieno žymiausių loginio empirizmo atstovų H. Reichenbacho filosofijos teoriniai pagrindai, kuriuos sudaro indukcijos samprata. Jis nesutiko su kai kuriomis Vienos ratelio ...doktrinomis (fenomenalizmu ir redukcionizmu). Analizuojami H. Reichenbacho ir R. Carnapo spręstų problemų skirtumai. Aptariama filosofo prasmės koncepcija. Remdamasis svorio sąvoka H. Reichenbachas verifikacinį prasmės kriterijų pertvarko į tikimybinį prasmės kriterijų. Jis pabrėžė sintetinių mokslo teiginių hipotetiškumą. Siekdamas tiksliau nustatyti tikimybės reikšmę nagrinėjo begalines atsitiktinių įvykių serijas (sekas). H. Reichenbachas pateikė pragmatinį indukcijos pateisinimą, t. y. indukcijos naudingumo pagrindimą. Indukcijos taisyklė teikia geriausią tikimybės įvertinimą, yra geriausia ateities numatymo priemonė. H. Reichenbacho indukcijos taisyklė yra apibendrinta enumeracinės indukcijos (indukcijos paprastai išskaičiuojant) taisyklė. Daroma išvada, kad pateiktas tikimybės reikšmės įvertinimo metodas, o kartu su juo ir pragmatinis indukcijos pateisinimas, nėra tokie bendri, kaip manė H. Reichenbachas.
Uvod: V literaturi je poterminska nosečnost različno opredeljena, prav tako tudi ukrepi v zvezi z njo. Podaljšanje nosečnosti preko 41. tedna nosečnosti prinaša dodatna tveganja za plod, zato se v ...tem primeru pogosto sprejme odločitev o indukciji poroda. Tudi slednja prinaša za žensko in plod določena tveganja, predvsem v smislu povečane potrebe po izhodnih porodniških operacijah. Metode: Uporabljen je bil kvantitativni pristop; raziskava je bila zasnovana na podatkih iz nacionalnega perinatalnega informacijskega sistema za leto 2012. V analizo je bilo vključenih 10.163 porodov s poterminsko nosečnostjo. Analiza je bila narejena s pomočjo statističnega programa SPSS verzija 18.0, pri čemer je bila uporabljena opisna statistika. Rezultati: Ugotovljeno je bilo, da delež induciranih porodov z višjo gestacijsko starostjo narašča (po 42. tednu gestacijske starosti znaša 41,8 %), s čimer narašča tudi delež operativno dokončanih porodov (po 42. tednu gestacijske starosti se 24,9 % porodov dokonča s carskim rezom ali vakuumsko ekstrakcijo). Diskusija in zaključek: Rezultati o načinu dokončanja poroda po predvidenem datumu poroda v Sloveniji v proučevanem obdobju so primerljivi rezultatom tuje strokovne in znanstvene literature. V nadaljnjem raziskovanju bi bilo smiselno zajeti tudi podatke o kondiciji novorojenčkov, saj zgolj način dokončanja poroda ni kazalec zdravstvenega stanja novorojenca. Smiselno bi bilo proučevati oceno novorojenčka po Apgarjevi, sprejem novorojenca na enoto intenzivne nege in terapije, vrednosti pH krvi in potrebne ukrepe reanimacije novorojenčka.
PDF
