Straipsnyje nagrinėjami religijos esmės klausimai pirmųjų Lietuvos marksistų (V. Kapsuko, Z. Angariečio, S. Matulaičio ir kt.) darbuose. Jie nesitenkino konstatavimu, kad religinės pažiūros yra gnoseologiškai iškreiptas, fantastinis tikrovės atspindys, bet mėgino religiją paaiškinti moksliškai. Lietuvos pirmieji ateistai marksistai pirmąkart Lietuvos ateistinės minties istorijoje religiją apibrėžė kaip sudėtingą visuomenės antstato reiškinį, akcentuodami pagrindinius struktūrinius jos elementus: religinę sąmonę, religinius santykius, religines organizacijas ir religinį kultą arba apeiginių veiksmų visumą. Religiją sąlygoja ekonominė bazė, šis determinavimas vyksta per religinę sąmonę. Dievą jie suprato kaip žmogaus sąmonės produktą, iškreiptos fantazijos vaizdinį. Kritikuodami religijos dogmą apie nemirtingą sielą, ateistai moksliškai aiškino žmogaus psichikos procesus. Nepaisant to, kad didžioji marksistų ateistų dalis religiją traktavo vien tik kaip ideologiją, gerėjantis materialistinis supratimas leido jiems efektyviai kritikuoti tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius idealistus ir jų pažiūras į religiją bei jos esmę.