Straipsnyje, remiantis V. Lenino teoriniu palikimu, atskleidžiama visuomenės politinės organizacijos – proletariato diktatūros socializmo sąlygomis – esmė ir paskirtis. Analizuojama klasių panaikinimo, kaip svarbiausio socializmo tikslo, sąvoka. Teigiama, kad socialistinės visuomenės valdymo objektas yra visuomenės gamybiniai santykiai, tvarkomi taip, kad nunyktų valstybė, t. y. kad būtų sukurta savivalda. Kiekvienu konkrečiu laikotarpiu valstybė yra objektyviai reikalinga tiek, kiek dar nėra savivaldos, t. y. kiek yra skirtingos visuomeninės klasės, grupės su skirtingais interesais, kol yra tų reiškinių pagrindas – skirtumas tarp visuomenės narių visuomeninių gamybos priemonių atžvilgiu. Revoliucinio perversmo būdu sukuriama nauja politinė organizacija – proletariato diktatūros sistema, kuri ypatinga tuo, kad laikinai gali stovėti aukščiau už savo priežastį (ekonominę struktūrą) ir lemiamai ją veikti, kad būtų kuriami neklasiniai gamybiniai santykiai.