Straipsnyje analizuojamas metafizikos ribų klausimas ir jos santykis su mokslu. Aptariamos skirtingos metafizikos sąvokos ir sampratos. Aristotelis ir jo šalininkai metafiziką iš esmės tapatina su ...ontologija kaip disciplina, nagrinėjančia bendriausius būties (daiktų) pradus, principus, esmę ar prigimtį. I. Kanto šalininkai metafizikos terminą taiko ne tik ontologijai, bet ir epistemologijai, bei skeptiškai vertina galimybę racionaliai tirti daugelį tradicinių transcendentinės metafizikos problemų (Dievo, sielos nemirtingumo ir pan.). Loginio empirizmo atstovų požiūris į metafiziką pernelyg ribotas. Autorė teigia, kad metafizinės problemos nuo mokslinių skiriasi tuo, kad jos apima ne griežtai išskirtus objektus, bet subjekto ir objekto santykį. Metafizinės problemos žymiai abstraktesnės ir fundamentalesnės nei mokslinės ir iš principo galutinai neišsprendžiamos, jas sprendžiant atsiveria daug platesnė pažinimo erdvė nei moksle. Metafizika atmeta mokslo empirinius metodus, o jo teorinius metodus papildo filosofine įžvalga ir refleksija.
Straipsnyje nagrinėjama metafizikos ir mokslo demarkacijos problema pozityvizmo filosofijoje. Tiriamos šios problemos atsiradimo prielaidos, susijusios su žinojimo diferenciacija. Parodoma, kad ...pirmiausia šią problemą iškėlė D. Hume'as. Analizuojami vidiniai pokyčiai, kuriuos šios problemos sprendimas patyrė pirmajame, antrajame ir trečiajame pozityvizme. Pirmasis pozityvizmas (A. Comte'as) teigė, kad mokslas tiria tik faktus ir jų ryšius, o metafizika – pirmines priežastis ir tikslus, galutinius pradus ir principus, daiktų esmes, spekuliuoja apie tai, ko negalima tiesiogiai pažinti. Antrajame pozityvizme nebuvo nebuvo aiškiai formuoluojama mokslo ir metafizikos demarkacijos problema, jo atstovai siekė apriboti mokslo uždavinius patyrimo faktų sutvarkymu, pašalinti neempirines esmės ir priežasties sąvokas. Loginiai empiristai (trečiasis pozityvizmas) siekė įveikti metafiziką kalbos loginės analizės būdu parodydami, kad visą metafiziką sudaro pseudoteiginiai. Daroma išvada, kad metafizikos ir mokslo skirtumų paieškos negali apsiriboti vien tik jų teiginių loginės analizės kriterijais – svarbiau patyrinėti metafizikos ir mokslo tikslų ir metodų skirtumus.
1991 m. vasario 12 d. Vilniaus universitete KTU Filosofijos katedros dėstytojas Leonardas Lapašinskas apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Klasikinės judėjimo sampratos tapsmas: ...metodologinis aspektas“. Disertacijos mokslinis vadovas – I. Rožanskis, oficialieji oponentai: M. Šubas ir K. V. Makarevičius. Disertacijoje analizuojamos metodologinių mokslo teorijų raidos koncepcijos ir judėjimo sampratos. Nurodomos dvi mokslo teorijų nepalyginamumo idėjos ištakos: istoriniai mokslo tyrimai ir metodologinė pažinimo proceso analizė. Judėjimo sampratos suskirstytos į tris tipus: Aristotelio fizika, impeto teorija ir klasikinė dinamika.
Nerimo prieš varžybas tema yra labai aktuali ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir fi zinius, emocinius, socia-linius pokyčius išgyvenantiems paaugliams, kurie aktyviai sportuoja, dalyvauja ...varžybose. Tyrimo objektu pasirinkti lengvąja atletika užsiimančių paauglių (atrankos kriterijus — 12—18 m. jaunuoliai) asmenybės nerimo ir psichinės būsenos prieš varžybas ypatumai. Kelta hipotezė, kad asmenybės nerimas ir psichinės būsenos prieš varžybas kom-ponentai (fi zinis, emocinis ir kognityvusis) statistiškai patikimai skiriasi priklausomai nuo lyties.Jaunųjų sportininkų asmenybės nerimo lygis tirtas Dž. Teiloro klausimynu. V. A. Aleksejevo priešvaržybinės psichinės būsenos įvertinimo klausimynu nustatyti vyraujantys psichinės būsenos komponentai tarp paauglių. Išanalizavus lengvąja atletika užsiimančių paauglių asmenybės nerimo lygio rezultatus, patikimo skirtumo tarp lyčių neaptikta (p > 0,05). Ištyrus lengvąja atletika užsiimančių paauglių psichinės būsenos prieš varžybas pobūdį (fi zinį, emocinį bei kognity-vųjį komponentus), nustatytas statistiškai patikimas merginų ir vaikinų priešvaržybinės psichinės būsenos rodiklių skirtumas (p < 0,05). Taip pat paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo lyties vyrauja kognityviojo (mintinio) psichinės būsenos komponento raiška.Palyginome ir lengvąja atletika užsiimančių paauglių asmenybės nerimo ir psichinės būsenos prieš varžybas ypatumų priklausomumą nuo lyties. Paaiškėjo, kad lengvąja atletika užsiimančių paauglių priešvaržybinės psichinės būsenos ir asmenybės nerimo raiškos tyrimo rezultatai, gauti įvertinus kiekvieno tiriamojo psichinę būseną individualiai pagal abi metodikas, statistiškai patikimai skiriasi lyties aspektu (p < 0,05).Polinkis jausti neadekvatų nerimą per varžybas trukdo sportininkams. Esant aukštam nerimo lygiui, dažnai nepa-siekiama gerų sportinių rezultatų, todėl tokiems sportininkams reikia skirti ypatingą dėmesį. Kiekvieno trenerio ir sporto psichologo pareiga padėti sportininkui nugalėti arba nors kiek prislopinti tokią būseną ir jos neigiamą poveikį sportiniams rezultatams.Raktažodžiai: lengvoji atletika, asmenybės nerimas, psichinė priešvaržybinė būsena.
Paauglių vertybinių orientacijų raiška — daugiaaspektė: paauglystės amžiaus tarpsniu jaunuolį veikia psichosocia-linės ir kognityvinės raidos ypatumai, įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai, todėl ...vertybių tyrimai nepraranda savo aktualumo. Socialinė kompetencija suprantama kaip individo gebėjimas veikti, nulemtas žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių ir asmenybės savybių bei vertybių.Tyrimo tikslas — nustatyti ir įvertinti paauglių vertybines orientacijas kaip socialinės kompetencijos veiksnį veiklos ir lyties aspektu.Buvo tiriami dviejų Kauno bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų moksleiviai: 13—15 metų merginos ir vaikinai. Iš viso 400: 186 merginos ir 214 vaikinų. Respondentai parinkti netikimybiniu tiriamųjų grupių parinkimo būdu.Anketinės apklausos metodu nustatyti respondentų vertybinės orientacijos ir socialinės kompetencijos ypatumai. Vertybinėms orientacijoms įvertinti respondentams pateikta čekų psichologo B. Basso (Елисеев, 2000) anketa pagal 3 orientacijas: orientaciją į save, orientaciją į bendravimą ir orientaciją į veiklą. Socialinės kompetencijos ypatumams vertinti naudota R. Lekavičienės (2001) parengta socialinės kompetencijos vertinimo metodika (adaptuota Ullrich ir de Muynck anketa), kurią sudaro 45 teiginiai, atskleidžiantys socialinės kompetencijos raišką.Anketinės apklausos duomenys apdoroti matematinės statistikos metodais. Skirtumui tarp grupių rezultatų nustatyti buvo naudojamas chi kvadrato kriterijus. Nustatyta: labiau pasikliauja savimi, geba bendrauti su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis sportuojantys vaikinai ir sportuojančios merginos; kryptinga orientacija į bendravimą reikšmingai būdinga sportuojančioms merginoms ir nesportuojantiems vaikinams; kryptinga orientacija į veiklą labai būdinga sportuojančioms merginoms ir vaikinams; kryptinga orientacija į save būdinga nesportuojantiems merginoms ir vaikinams.Raktažodžiai: sportas, socialinė kompetencija, vertybinės orientacijos.
Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai, analizuojantys organizacijų veiklą, ypač susidomėjo socialiniu kūrybiš-kumu ir su juo susijusiais asmenybės faktoriais. Anot C. M. Ford ir D. A. Gioia ...(2000), kūrybiškumas turėtų būti apibrėžiamas kaip subjektyvūs asmens veiklos rezultatai, nauji ir naudingi konkrečios veiklos sričiai. Kūrybiškumas analizuojamas kaip asmens kasdienio elgesio kūrybinio potencialo raiška (Nam Choi, 2004). Manoma, kad būtent kasdienis darbuotojų kūrybiškumas yra sėkmingos organizacijų veiklos garantas. Mokymas yra specifi nė profesinės veiklos sritis. Jai būdingas daugialypis socialinis kontekstas, kuris atveria galimybes asmens kūrybiškumo raiškai. Mokinių kūrybiškumo ugdymas įvardijamas kaip vienas svarbiausių tikslų šiuolaikinio ugdymo procese (Welle-Strand, Tjeldvoll, 2003). Šiuo požiūriu kūrybiškas mokymas ir mokytojo profesinis kūrybiškumas ypač svarbūs. Būtina ieškoti būdų, kaip ugdyti mokytojų kūrybiškumą profesinėje veikloje, tačiau norėdami tai daryti turime žinoti profesinės veiklos kūrybiškumo identifi kavimo būdus.Tyrimo tikslas — įvertinti darbo motyvacijos ir darbe išgyvenamų nuotaikų poveikį pedagogų kūrybiškumui profe-sinėje veikloje. Tyrimo klausimyno metodologinį pagrindą sudaro S. Farmer, P. Tierney, K. Kung-McIntyre (2003), P. Tierney ir S. Farmer (2002), S. A. Kornacki ir D. R. Caruso (2007), N. H. Leonard, L. L. Beauvais ir R. W. Scholl (1999) darbai. Tyrimo metu apklausta 190 mokytojų. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 16.0 for Windows programą. Gautas atitikmuo tarp teoriškai apibrėžtų kūrybiškumą profesinėje veikloje lemiančių veiksnių ir empirinio tyrimo rezultatų. Išskirtas suvokiamo kūrybiškumo profesinėje veikloje ir šeši individo lygmens faktoriai, apibūdinantys kūry-binį saviveiksmingumą, darbe patiriamas emocijas ir darbo motyvacijos šaltinius. Penki iš jų statistiškai reikšmingai susiję su subjektyviu mokytojų kūrybiškumu profesinėje veikloje: kūrybinis saviveiksmingumas, pozityvios emocijos, vidinio tikslo motyvacija, vidinė proceso ir išorinė savivaizdžio motyvacija.Raktažodžiai: kūrybiškumas, profesinė veikla, kūrybinis saviveiksmingumas.
Mental and moral maturity, growth, appearance, physical skills are nowadays more and more often used as reference points of our identity and emphasized in adolescence (Harter, 1999). Development of ...physical self-concept’s domains (e. g. appearance, self-esteem, physical competences, etc) has been a major concern among physical activity researchers during the last decade (Fox, 2000). The study examined the relation between the separate specific domains of physical self-concept: global self-esteem (the overall positive or negative feeling about one’s self) and body fat considering age and gender in adolescents — basketball players. Global self-esteem is understood as the overall positive or negative feeling about one’s self; or generalized feelings of self-worth which are not specific to a particular situation, but which apply to many activities or areas of life and predispose the subject to view new activities in particular ways (Macek, Lacinová, 2006). And body fat — an attitude towards you body fat directly (I think my stomach is too big; I have too much fat on my body; I am overweight; etc. (Marsh et al., 1994). Our study sample consisted of 95 adolescents — basketball players (54 males and 41 females) from different sport gymnasiums and clubs in Prague and Brno (Czech Republic). The respondents were divided into two age groups (Ist — 13—15 years of age and the IInd —16—18 years of age). An ordinary Introductory Questionnaire of 20 items was compiled in order to describe the population. The questionnaire was compiled by the first author of the current study. The variables were assessed by the Physical Self Description Questionnaire (PSDQ, Marsh et al., 1994). Both questionnaires were anonymous. To ensure uniformity in the administration of the questionnaire, the same set of directions were followed each time by the same researcher. To analyze the interaction effects for our researched factors (gender and age involvement), MANOVA (Multivariate Analysis of Variance) and correlation were calculated. Significance level was chosen to be 10%. The results proved our assumption that females tended to have more negative evaluation of the body fat then males regardless of their age. The second part focused on the measures of global self-esteem. The differences in the evaluation on global self-esteem were revealed by age, but not by gender. Global self-esteem was found to be more positive in younger adolescents —basketball players — than in older players regardless of their gender (p < 0.01).Keywords: global self-esteem, body fat, adolescence, age, gender, basketball.
Straipsnyje nagrinėjamas 16—17 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas ir bendrasis savęs vertinimas. Atliktas tyrimas, kuriuo keltas probleminis klausimas: kaip ...reiškiasi sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas sporto, išvaizdos, socialinio pripažinimo, patrauklumo srityse ir kaip siejasi su bendruoju savęs vertinimu? Tyrimo metu taikyta S. Harter (1988) „Savivokos metodika paau-gliams“ („Self- perception profi le for adolescents“), kurioje pateikiamos 45 teiginių poros, skirtos savo kompetencijos suvokimui įvertinti tokiose srityse kaip akademinė, sportinė, socialinis pripažinimas, fi zinė išvaizda, darbinė, artimi romantiški santykiai, patrauklumas ir elgesys, bendrajam savęs vertinimui nustatyti. Teiginiai pateikiami kaip alter-natyvus pasirinkimas: vieni paaugliai mėgsta laisvalaikiu lankytis kine, BET kiti mieliau lankosi sporto renginiuose. Tiriamojo pasirinkimas vertinamas balais, nuo 1 iki 4 (1 — žemas, 4 — aukštas suvoktos kompetencijos įvertis). Buvo tiriami 16—17 metų amžiaus paaugliai. Nepriklausomą imtį sudarė 120 respondentų, iš jų 60 sportuojančių (atstovauja savo komandai varžybose, čempionatuose, pirmenybėse ir treniruojasi daugiau nei tris kartus per savaitę) ir 60 nesportuojančių, sutikusių dalyvauti tyrime, derinant tyrimo atlikimo galimybę su mokyklos administracija, o gavus sutikimą — su moksleivių tėvais. Buvo pasirinktos kelios Kauno miesto mokyklos, kiekvienoje jų po vieną klasę: apklausti sutikusieji dalyvauti tyrime ir esantys apklausos metu mokykloje. Tyrimu nustatyti skirtumai tarp sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimo ir bendrojo savęs vertinimo. Visų tirtų respondentų (sportuojančių ir nesportuojančių) savo kompetencijos suvokimas tirtose srityse viršija 2 balų ribą, kai 1 balas rodo žemą, o 4 balai — aukštą savo kompetencijos suvokimą, ir pastebima tendencija, kad sportuojančių paauglių suvokta kompetencija daugelyje sričių yra aukštesnė nei nesportuojančių jų bendraam-žių. Tik akademinėje, elgesio ir artimų romantiškų santykių srityse ji žemesnė negu nesportuojančių paauglių. Tirtų sportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas sporto, išvaizdos, socialinio pripažinimo, patrauklumo srityse ir bendrasis savęs vertinimas yra kur kas aukštesnis nei nesportuojančių. Tarp tirtų sportuojančių paauglių bendrasis savęs vertinimas reikšmingai stipriai susjęs su savo kompetencijos suvokimu išvaizdos srityje. Tarp tirtų nesportuo-jančių paauglių bendrasis savęs vertinimas reikšmingai susijęs su savo kompetencijos suvokimu sporto srityje ir reikšmingai neigiamai — su savo kompetencijos suvokimu socialinio pripažinimo ir fi zinės išvaizdos srityse.Raktažodžiai: sportas, bendrasis savęs vertinimas, savo kompetencijos suvokimas.
Straipsnyje analizuojama Europos Komisijos inicijuoto dokumento „ES fizinio aktyvumo gairės” (2008)1 įgyvendinimo situacija Lietuvoje. Sveikatinamasis fizinis aktyvumas yra svarbi Europos sporto ...politikos sudedamoji dalis. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai sveikatos, švietimo ir sporto ekspertų vertinimu parodė, kad realizuojant Lietuvoje visuomenės sveikatinimo per sportą politiką, susiduriama su menku tarpsektoriniu bendradarbiavimu, pasireiškiančiu tinkamos infrastruktūros, būtinų finansinių ir žmogiškųjų išteklių stoka. Nepakanka informacijos apie Lietuvoje vykdomas visuomenės sveikatinimo per fizinę veiklą programas. Didžiausias visuomenės sveikatinimo per sportą programų vykdymo trūkumas – tai pasyvus jų vykdymas, sąlygotas tiek finansinių išteklių stokos, tiek susiformavusiu netinkamu valdžios institucijų požiūriu į visuomenės sveikatinimo per sportą būtinybę, galimybes ir perspektyvas.1ES fizinio aktyvumo gairės, 2008, interaktyvus. žiūrėta 2013-12-15. <http://ec.europa.eu/sport/library/doc/c1/pa_guidelines_4th_consolidated_draft_en.pdf>.
PDF
