Straipsnyje aptariami svarbiausi I. Kanto filosofijos principai, jo idėjų reikšmė tolesnei filosofijos raidai ir kitiems mokslams. Teigiama, kad pažinimo kategorijas traktuodamas apriorizmo požiūriu, ...I. Kantas išsakė mokslo metodologijos principą, jog moksliniame pažinime visuomet egzistuoja kategorinė mąstymo struktūra, sąlygojanti patį pažinimą. Pradinių teorijos sąvokų apibrėžimai iš dalies apsprendžia patį teorijos turinį. Pabrėžiama reali analitiškumo ir sintetiškumo problematika, išreiškianti dviejų rūšių (fakto ir proto) tiesas. Aptariama I. Kanto pažiūra į psichologiją: jis manė, kad psichologija liks aprašomuoju mokslu ir nepasieks teorinio lygmens, nes joje esą negalima eksperimentuoti ir ji nesinaudoja matematika. Teigiama, kad logika neabejotinai yra silpniausia I. Kanto pažiūrų dalis, jis nesugebėjo deramai įvertinti šiuolaikinės logikos pradininko G. Leibnizo loginės metodologijos. Aptariama I. Kanto idėjų įtaka kitiems mokslams (jutimo organų fiziologijai), literatūrai (F. Dostojevskis), jų recepcija Lietuvoje.
Straipsnyje analizuojama dinaminio atomizmo teorija, dėstyta Lietuvos mokyklose antrojoje XVIII a. pusėje. Teigiama, kad Vilniaus trinitorių kolegijos filosofijos profesorius Dionyzas (pavardė ...nenustatyta), būdamas R. Boškovičiaus sekėjas, 1763–1765 m. fizikos kurse dėstė dinaminio atomizmo teoriją. Jis daugiausia dėmesio skyrė jėgų dėsnio aiškinimui. Sekdamas R. Boškovičiumi, Dionyzas padarė reikšmingų fizikinio ir filosofinio pobūdžio išvadų. Materiją, judėjimą, erdvę ir laiką jis traktavo kaip sudarančius visumą, pabrėžė jų santykinumą. Materija esanti diskrečios struktūros, jos elementai yra nedalomi ir netįsūs, nekūniški. Judėjimo greitis tuo didesnis, kuo didesnė erdvė, kurią kūnas pereina per tam tikrą laiko tarpą. Dionyzas teigė judėjimo absoliutumą (suprantamą kaip visuotinumas) ir rimties santykinumą. Savo kosmologijoje Dionyzas gynė pasaulių daugio idėją (kiti pasauliai gali būti apgyvendinti) ir ryžtingai palaikė Koperniko sistemą. Studijuojantįjį jaunimą jis supažindino su nauja fizikine-filosofine pasaulėžiūra, kuri daugeliu aspektų buvo artima šiuolaikinei.
Straipsnis skirtas iki tol netyrinėtam klausimui – scholastinei moralės filosofijai Lietuvoje. Moralės filosofija, arba etika, buvo dėstoma paskutiniaisiais studijų metais ir turėjo užbaigti ...filosofijos kursą, kartais ji visai nebuvo dėstoma. Etikos kurse buvo dėstomos kai kurios Aristotelio etikos problemos, remiantis scholastikos klestėjimo laikotarpio ir vadinamosios antrosios scholastikos autoritetais. Etika buvo traktuojama kaip individualaus elgesio teorija. Teologija neatmetė etikos. Gėris buvo skirstomas į fizinį ir dvasinį. Fizinis gėris atrandamas žmogaus jutiminėje prigimtyje, jos apspręstų siekimų realizavime. Tikrasis yra dvasinis, arba moralinis, gėris, kuris laikytas tiesos kontempliacija. Scholastika nesidomėjo etinių vertybių socialiniu turiniu. Bendražmogiškosios moralės elementai buvo pateikiami abstrakčiai, atitrūkus nuo laiko dvasios, nuo gyvenamosios tikrovės. XVIII a. viduryje etikos dėstymas remiantis Aristoteliu jau ir valdantiesiems šalies sluoksniams atrodė anachronizmas.
VU bibliotekoje saugomi paskutiniojo žymaus italų Renesanso aristoteliko C. Cremoninio (1550 ar 1552–1631) paskaitų, skaitytų Padujos universitete, užrašai. Juose užfiksuotos C. Cremoninio fizikos ir ...psichologijos paskaitos. Šiose paskaitose aiškinami materijos ir formos, priežastingumo, judėjimo, erdvės ir laiko klausimai, paskui išdėstomos pažiūros į pasaulį. Komentuojamas Aristotelio veikalas „Apie sielą“, aiškinamos inteligencijos, aptariamas Dievo vaidmuo pasaulio judėjime. Teigiama, kad C. Cremoninis pasisakė prieš Aristotelio filosofijos derinimą su teologija: gynė fizikos nepriklausomybę nuo teologijos pasinaudodamas vadinamąja dvejopos tiesos koncepcija, kuri buvo populiari ir Renesanso laikotarpiu, taip pat tuo metu paplitusiomis panteistinėmis pažiūromis. Autoriaus nuomone, C. Cremoninis nesugebėjo išaiškinti tikrųjų dangaus kūnų judėjimo priežasčių, nesukūrė ir nevartojo modernaus matematikos ir mechanikos mokslų aparato jų judėjimui aprašyti.
PDF
