Poljska ljubica (Viola arvensis Murr.) jednogodišnja je vrsta koja zakorovljuje usjeve gustog sklopa te nasade bobičastog voća i povrćarskih kultura. Potječe s prostora Euroazije, a zbog svojstva ...adaptibilnosti proširila se i na ostale kontinente. Često je moguća zamjena s vrstom V. tricolor L. (maćuhica) od koje se razlikuje po boji cvjetova i obliku gornjih listova. Razmnožavanje V. arvensis generativno je. U laboratorijskim uvjetima najveća klijavost ostvaruje se pri temperaturi od 15 °C u trajanju od 8 sati te pri temperaturi od 5 °C u trajanju od 16 sati. Preferira pjeskovita tla reakcije od blago kisele do lužnate. Tolerantna je na zasjenjivanje i sušu. Prezimljuje u formi rozete, a visinom biljka može dosegnuti prosječno 30 cm. Zbog niskog habitusa izravne štete uzrokovane korovnom vrstom V. arvensis nisu toliko značajne koliko neizravne koje se javljaju nakon žetve usjeva kada biljno tkivo zahvaćeno pri žetvi usjeva može utjecati na povećanje vlage sjemena usjeva. V. arvensis vrsta je koja se prilagodila utjecaju čovjeka te se uspješno razvija na obrađivanim tlima. Forma rozete smatra se tolerantnom prema primjeni herbicida te je zbog toga otporna na primjenu kemijskih mjera suzbijanja.
Walter Liese, 1926-2023 Katarina Čufar
Les (Ljubljana, Online),
12/2023, Letnik:
72, Številka:
2
Journal Article
Recenzirano
Odprti dostop
Prof. dr. dr. h. c. mult. Walter Liese (1926–2023) je bil vodilni znanstvenik, učitelj, mentor, direktor, vodja, predsednik IUFRO, večkratni častni doktor in ambasador znanosti na področju gozdarstva ...in lesarstva. Po diplomi in doktoratu iz gozdarstva je opravil pionirsko in izjemno življenjsko delo na področju elektronske mikroskopije ter biologije in zaščite lesa ter bambusa. V obdobju 1963–1991 je deloval kot profesor na Univerzi v Hamburgu, vodja inštituta za Biologijo in zaščito lesa in direktor Zveznega raziskovalnega centra za gozdarstvo in lesarstvo. Njegovo delo je imelo izjemen vpliv na razvoj znanosti in laboratoriji, ki jih je vodil, so bili referenčna točka za znanost o lesu in bambusu na svetu. Bil je aktiven član svetovne organizacije IUFRO in v letih 1977–1981 njen predsednik ter izjemen ambasador znanosti in povezovalec. Vsestransko je podpiral znanstveno skupnost v Sloveniji. Leta 1994 je kot prvi znanstvenik s področja gozdarstva in lesarstva prejel častni doktorat Univerze v Ljubljani. Tudi po uradni upokojitvi je nadaljeval z raziskovalnim delom in ostal povezan s svetovno znanstveno skupnostjo.
Kompozicijos viršutinėje dalyje komponuojamos dvi suaugusios žalios spalvos blakės. Likusią kompozicijos dalį užima varpinis augalas, kurio stiebai pažeisti kenkėjų.
Kompozicijos viršutiniame dešiniajame kampe vaizduojamas suaugęs rapsinis paslėptastraublis – pilkšvai rusvos spalvos pailgas vabalas plonu straubliuku. Žemiau komponuojama rusva lerva su galvute, po ...ja – augalo stiebo pjūvis, atskleidžiantis viduje esantį kiaušinėlį. Likusią lakšto dalį užima šio kenkėjo pažeisti augalų fragmentai.
Visą kompozicijos plotą užima trimis horizontaliomis eilėmis komponuojamos šešios suaugusios erkės – plokšti ovalo formos gyviai, kurių kūnai apaugę šereliais. Kojos trumpos, jų keturios poros, tik ...truputį ilgesnės už kūną arba tokio pat ilgio. Viršutiniame dešiniajame krašte komponuojama šio kenkėjo nifa; apatiniame kairiajame kampe – kiaušinėliai.
Kompozicijos viršuje vaizduojami kopūstinio amaro patinėlis ir patelė – žalsvos spalvos kiaušiniškos formos vabzdžiai su antenomis. Patinėlis su skaidriais, toli už kūno išsikišusiais sparnais. ...Žemiau komponuojami juodi amaro kiaušinėliai ir amarais aplipęs augalo stiebas. Likusią kompozicijos dalį užima amarais aplipęs pupos fragmentas.
Kompozicijos viršutiniame kairiajame kampe vaizduojama runkelinės nematodos patelės lerva. Žemiau komponuojama šio kenkėjo cista, pilna kiaušinėlių. Kompozicijos dešiniajame viršutiniame kampe – ...burokėlio šakniavaisio fragmentas. Jo šaknys aplipusios šio kenkėjo kiaušinėliais. Žemiau pavaizduotas kirmėliškas runkelinės nematodos patinėlis.
Kompozicijos viršutiniame dešiniajame kampe vaizduojamas liucerninis storakojis – tamsiai rudas vabzdys su gelsvomis kojomis ir antenomis. Vabzdys turi vieną porą skaidrių sparnų, akys didelės, ...iššokusios, pilvelis trumpas, gale smailas. Žemiau – liucernos sėkloje tūnanti šio vabzdžio lerva. Kompozicijos kairiajame krašte komponuojamas liucernos fragmentas.
Kompozicijos viršutiniame dešiniajame kampe komponuojami du suaugę raudonųjų dobilų apionai – juodi vabalai su šešiomis šviesiomis kojomis, straubliukais ir antenomis. Kairiau komponuojama šio vabalo ...lerva rusva galvute. Žemiau – lervos lėliukė. Apatinę kompozicijos dalį užpildo šio kenkėjo pažeistas dobilas.
Kompozicijos viršutiniame dešiniajame kampe komponuojamas suaugęs dobilinis stiebinis apionas – juodas vabalas su šešiomis šviesiomis kojomis, straubliuku ir antenomis. Žemiau komponuojami šio vabalo ...kiaušinėliai, lerva rusva galvute ir lervos lėliukė. Kairiajame krašte – šio kenkėjo pažeisti dobilų fragmentai.
