U radu se istražuju i analiziraju pokazatelji organizacije subnacionalne razine Hrvatske i Europske unije. Cilj rada je temeljem provedene komparativne analize utvrditi aktualne trendove EU-a u ...organizaciji subnacionalne razine te sukladno rezultatima dati preporuke kao smjernice za institucionalne reforme na nacionalnoj razini. Naglasak u istraživanju i analizi stavljen je na fragmentaciju regionalne razine država članica EU-a u usporedbi s Hrvatskom te trendove u optimizaciji i regionalnoj kompetitivnosti subnacionalne razine na području EU-a. U radu se naglašava i važnost institucija u provođenju aktivnosti na unaprjeđenju i razvoju regionalne i lokalne razine, kao važne osnovice za društveni i ekonomski razvoj svakog nacionalnog sustava. Istraživanje je smješteno unutar teorijskog okvira regionalne ekonomike. Metodološki, temeljem cilja istraživanja najprije su istraženi makro pokazatelji Hrvatske i EU-a u dijelu fragmentacije regionalne razine, nakon čega je izvedena usporedna analiza organizacije Hrvatske i sličnih država EU-a prema kriteriju broja stanovnika, a u zadnjem dijelu dan je naglasak na važnost institucija u upravljanju i ekonomskim politikama rasta i razvoja te kompetitivnosti regionalne i lokalne razine. Koriste se zadnji javno dostupni podaci vezani uz odabrane pokazatelje regionalne ekonomike Hrvatske i EU-a te odgovarajući podaci OECD-a. Usporedbom s državama članicama EU-27 te posebno s odabranim državama koje imaju sličnosti s Hrvatskom (po kriteriju broja stanovnika), rezultati istraživanja ukazuju da je fragmentacija organizacije u Hrvatskoj značajnija nego u usporednim državama. Isto tako, pokazuje se i da je kompetitivnost na razini NUTS 2 regija oko 20% niža od usporedivih regija EU-27, pri čemu je osobito izraženo da je institucionalni okvir jedan od temeljnih problema u izraženom zaostajanju u kompetitivnosti subnacionalne razine Hrvatske. Rezultati istraživanja i izvedene preporuke dovode do zaključnih razmatranja, koja utvrđuju moguće smjernice za institucionalne reforme i odgovarajuće politike regionalne ekonomike Republike Hrvatske, što je ujedno i glavni doprinos ovog rada.
This paper explores and analyzes the indicators of subnational level organization of Croatia and the European Union. Based on the conducted comparative analysis, the aim of the paper is to identify current EU trends in subnational level organization and, in accordance with the results, to make recommendations, or in other words, guidelines for institutional reforms at the national level. The emphasis in both the research and analysis is placed on the fragmentation of the regional level of EU Member States compared to Croatia, but also on trends in the optimization and regional competitiveness of the subnational level in the EU. The paper also emphasizes the importance of institutions, since they are the ones carrying out the activities the aim of which is improvement and development of regional and local level, which is a basis for social and economic development of each national system. The research is based within the theoretical framework of regional economics. Methodologically, first were explored the macro indicators of Croatia and the EU in the regional level segmentation, on the grounds of research objective, after which a comparative analysis of the organization of Croatia and similar EU countries (according to the population criterion) was performed. In the last part of the paper, an emphasis was given on the importance of institutions in management and economic growth and development policies, and regional and local level competitiveness. We have used the latest publicly available data related to selected indicators of regional economics of Croatia and the EU and relevant OECD data. Compared to the EU-27 Member States and especially to selected countries that have similarities with Croatia (by population criterion), the research results indicate that the organization fragmentation in Croatia is more significant than in compared countries. It also shows that competitiveness of NUTS 2 regions is about 20% lower than comparable regions of the EU27, with particular emphasis on the fact that the institutional framework is one of the fundamental problems because subnational level competitiveness of Croatia is running behind. The research results and the recommendations made lead to concluding considerations, which determine potential guidelines for institutional reforms and appropriate policies of regional economics of the Republic of Croatia, which is also the main contribution of this paper.
Studia porównawcze kondycji gospodarek miast niosą ze sobą wiele wyzwań, związanych m.in. z problemem dostępności adekwatnych danych i trafności wykorzystywanych wskaźników empirycznych i ...inferencyjnych. Niniej-szy artykuł ma na celu krytyczną analizę wskaźników stosowanych w porównawczych studiach poziomu rozwoju gospodarczego miast prowadzonych w Polsce. Dokonany przegląd ujawnia dużą różnorodność stosowanych przez autorów miar i występowanie kilku odmiennych perspektyw analitycznych. Zaobserwowana praktyka badawcza umożliwia postawienie tezy, że przyjęcie takiego a nie innego rozwiązania metodycznego jest z jednej strony determinowane dostępnością danych w statystyce publicznej, z drugiej zaś wynika z profesjonalnych przekonań autorów analizowanych badań co do cech składających się na obraz kondycji ekonomicznej miast oraz z różnej determinacji co do pozyskiwania alternatywnych miar w stosunku do tych zbieranych przez Główny Urząd Statystyczny. Do głównych wyzwań badawczych zaliczono słabą dostępność danych odnoszących się do wymiaru strukturalnego, poziomu innowacyjności i kondycji finansowej gospodarek miejskich. Wskazano działania, które mogłyby przyczynić się do rozwiązania zidentyfikowanych problemów. Należą do nich: zwiększenie współpracy i partnerstw publiczno-publicznych, wzmocnienie roli regionalnych obserwatoriów rozwoju regionalnego oraz przyjęcie metodologii opracowywania i zbierania danych, które trafnie odpowiadałyby na potrzeby diagnostyczne zmieniającej się kondycji gospodarek miejskich.
2020 m. pradžioje COVID-19 virusui sukėlus pandemiją, jos sukeltus ekonominius nuostolius netruko pajusti visos šalys. Tampa aktualu įvertinti globalios ekonominės krizės mastą. Straipsnyje ...naudojami, lyginami ir analizuojami naujausi Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio turizmo organizacijos, Europos Komisijos ir kt. institucijų duomenys bei ekspertinė analizė, siekiant nustatyti pasaulio ekonomikos bei turizmo tendencijas pandemijos metu. Atskiras dėmesys skiriamas pasaulinėms turizmo tendencijoms, kadangi pandemija privertė valstybes uždaryti sienas ir / arba taikyti kitus judėjimo apribojimus, kas nulėmė tai, jog turizmas tapo labiausiai nukentėjusiu ekonomikos sektoriumi krizės metu. COVID-19 pandemijos sukelta globali ekonominė krizė įvardijama kaip unikali dėl nuosmukio staigumo, „statumo“ ir gylio. Išsivysčiusių šalių ekonomika patiria didesnių ekonominių nuostolių nei likęs pasaulis, tačiau ir jų atsigavimas / augimas prognozuojamas spartesnis. Lietuvos ekonomika nuo pandemijos nukentėjo viena mažiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Manoma, kad turizmo ekonomika pasauliniu mastu 2020 m. susitrauks 60 % ir tai 6–7 kartus didesnis nuosmukis nei bendro ekonomikos rodiklio BVP. Šalys, kuriose turizmo sektorius turi didžiausią ekonominę įtaką pagal šalies BVP (8–14 %) ir dirbančiųjų skaičių (7–10 %), patenka tarp didžiausius bendrus ekonominius nuostolius patyrusių šalių (13–20 %) skaičių. Tai Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Italija, Graikija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija. Lietuvoje turizmo sektorius turi ženkliai menkesnę ekonominę įtaką (produkcijos vertė nuo BVP 3 %, darbuotojų skaičius – 4,8%) ir tai sutampa su mažesniais bendrais ekonominiais nuostoliais (1,5–5,5 %). Susidūrusios su didžiuliu ir staigiu ekonomikos susitraukimu, Europos Sąjungos šalys skubiai ėmėsi ekonomikos gaivinimo. Fiskalinės drausmės saugikliai (3 % biudžeto deficito nuo BVP bei 60 % valstybės skolos nuo BVP) buvo suspenduoti, tačiau gelbėjimo planai turės įtakos valstybių biudžeto tvarumui. Lietuvos ekonominės pagalbos planas (5 milijardai eurų, apie 10 % nuo BVP), valstybės skolos (41,4 % nuo BVP pandemijos metu ir 50,2 % 2021 m.), biudžeto deficito (7,0 % pandemijos metu ir 5,5 % 2021 m.) rodikliai išlieka vieni mažiausių ES.
Teritorijalna konsolidacija, kao jedan od alata u optimizaciji lokalne i regionalne vlasti, neovisno o tome povećava li se određeni teritorij spajanjemviše jedinica (amalgamiranje, defragmentacija) ...ili se smanjuje dijeljenjempostojeće, veće jedince u jednu ili više novih, manjih (fragmentacija), izaziva snažne rasprave i na lokalnoj (regionalnoj), odnosno subnacionalnojrazini, i na nacionalnoj razini. Predmet je ovoga istraživanja organizacija subnacionalne razine na području Europe, a glavni je cilj utvrđivanjetrendova u teritorijalnim reformama subnacionalne razine kao najosjetljivijim procesima u optimizaciji javnog sektora. U radu su najprije istraženepovijesne serije podataka o teritorijalnim reformama na području EU-27za razdoblje od 1960. do danas te su određena glavna razdoblja i poticajiprovedenih reformi. Nadalje, istražena je fragmentacija europskih državau posljednjih deset godina i izvedena je usporedba sa stanjem u Republici Hrvatskoj, kako bi se konačno u zadnjem dijelu istraživanja opisale iutvrdile provedene teritorijalne reforme na području europskih država uvremenskoj seriji od dvadeset godina počevši od 2000. Prikupljeni podaci,izvedena analiza i sinteza u završnom dijelu dovode do zaključka o recentnim trendovima u reformama temeljenim na teritorijalnoj konsolidacijiputem amalgamiranja, što je i glavni doprinos ovoga rada.
Territorial consolidation, as one of the tools in optimizing local and regional government, whether it increases a specific territory by merging multiple units (amalgamation, de-fragmentation) or decreases it by dividing anexisting larger unit into one or more new, smaller ones (fragmentation),triggers intense debates at the local (regional), or subnational level, as wellas at the national level. The subject of this research is the organization ofthe subnational government system in Europe, with the primary objectivebeing the determination of trends in territorial reforms of the subnationallevel, considered the most sensitive processes in public sector optimization.The paper initially examines historical data on territorial reforms in theEU-27 from 1960 to the present, identifying main periods and drivers ofimplemented reforms. Furthermore, the fragmentation of European statesin the last decade is explored, comparing it with the situation in the Republic of Croatia, ultimately describing and determining territorial reformscarried out in European countries over a twenty-year time frame startingfrom 2000 in the final part of the research. The collected data, the analysis and the synthesis in the final section lead to conclusions about recenttrends in reforms based on territorial consolidation through amalgamation, which constitutes the main contribution of this paper.
W artykule przedstawiono personalistyczne ujęcie fenomenu pracy wypracowane przez filozofów francuskich w okresie potęgowania kryzysu gospodarczego we Francji w latach 1930-ch. W wyniku dociekań ...wnioskowano, że zauważywszy charakter cywilizacyjny Wielkiej Depresji ekonomicznej, która sięgnęła mastabów globalnych, uświadamiając, że jest to konsekwencja kryzysu antropologicznego, spowodowanego przez upadłość cywilizacji industrialnej, zbudowanej na materializmie i przekonaniu, że to motywacja ekonomiczna wyznacza ukierunkowanie bytu ludzkiego, Mounier, Maritain i Lacroix zastanawiają się nad możliwościami i perspektywą nowej cywilizacji osobowej. Filozofowie-personaliści proponują postrzegać system ekonomiczny z pozycji wartości duchowych, a pracę jako skuteczną siłę ducha, za pośrednictwem której duch otrzymuje swoją realizację w życiu. Światopogląd personalistyczny przedstawiają oni jako alternatywę antypersonalnym w swojej istocie ideologiom faszystowskiej, nacjonał-socjalistycznej i komunistycznej, zagrożenie których w owym czasie staje się co raz bardziej oczywiste. Filozofowie francuscy są przekonani, że personalizm, mając za podłoże cechy i strukturę osobową, mogą sprostać wymaganiom czasu oraz przeciwdziałać patologicznemu wypaczeniu rzeczywistości przez wyakcentowanie dziedziny ekonomicznej w życiu ludzkim, gdyż to ekonomika ma służyć człowiekowi, a nie odwrotnie.
article in English; abstract and key words in English and Lithuanian
This paper analyzes the economic activities of the Conventual Franciscans in the early modern urban society of Vilnius from the ...second part of the 17th until the end of the 18th centuries. We ask the key question whether the Franciscans had embraced the “profit economy” in a similar way that Lester K. Little famously portrayed them do in the Latin Christendom at the end of the medieval ages. This paper will look at the economic model of the Franciscan order based on their income and expenses books, and it will delve into their key economic activities: financial services and property management.
straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų ir lietuvių kalba
Straipsnyje analizuojama pranciškonų konventualų ekonominė veikla ankstyvųjų moderniųjų laikų Vilniuje nuo XVII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos. Keliamas klausimas, ar pranciškonai gali būti laikomi „pelno ekonomikos“ propaguotojais ankstyvųjų moderniųjų laikų Vilniuje, panašiai kaip juos apibūdino Lester K. Little vėlyvųjų viduramžių krikščioniškojo pasaulio miestuose. Straipsnyje, remiantis pranciškonų pajamų ir išlaidų knygomis, analizuojamas jų ekonominės veiklos modelis ir keletas pagrindinių ekonominių veiklų – finansinės paslaugos bei nekilnojamojo turto valdymas.
"This book offers a comprehensive global examination of the relationship between public transport and tourism as well as exploring other sustainable transport modes. It offers a unique view by ...analysing tourism through the public transport lens and vice versa. The volume provides an account of how the public transport experience can be improved for tourists so that its value can be maximised and a greater number of people can be encouraged to shift modes. It features a wide range of case studies and examples showing how the tourism industry, as well as regional economies, communities and the environment, benefit when public transport is widely used by tourists. The book will be of interest to researchers and students in the fields of tourism and transport as well as destination marketing organisations and tourism, transport and urban planners."
Kolektivno odlučivanje podložno je nemogućnosti agregiranja preferencija pojedinaca u društvenu funkciju blagostanja, nemogućnosti agregiranja ordinalnih preferencija u društvenu funkciju odlučivanja ...te nemogućnosti agregiranja preferencija prema međusobno neusporedivim kriterijima. Ovi problemi, za koje postoje formalni teoremi dokaza, mogu imati značajne posljedice za društvo na primjeru odlučivanja u javnom zdravstvu. Metodološka nemogućnost agregiranja preferencija dodatno je uvećana etičkim problemima, što se može vidjeti iz trenutnih primjera alokacije oskudnih cjepiva. Međutim, bez nekog oblika društvenog agregiranja preferencija ili nekog oblika odlučivanja, javni sektor, pa tako i javno zdravstvo ne može obavljati svoju djelatnost. U radu se ukazuje na neke od problema koji se javljaju zbog trenutnog načina alokacije.
Collective decision-making is subject to the impossibility of aggregating the preferences of individuals into a social welfare function, the impossibility of aggregating ordinal preferences into a social decision-making function, and the impossibility of aggregating preferences according to mutually incomparable criteria. These problems, for which there are formal theorems of evidence, could have significant consequences for society as for example in case of public health decision-making. Ethical issues, as can be seen from current examples of scarce vaccine allocation, exacerbate the methodological impossibility of aggregating preferences. However, without some form of social aggregation of preferences, or social decision making rules, the public sector, and thus public health systems, cannot perform their activity. This paper will try to summarize some of the problems that arise due to the current way of allocating scarce goods in health care.
Rethinking Finance in the Face of New Challengesprovides an overview of the new research perspectives devoted to financial activity, reconsidering the opposition between orthodox and heterodox ...schools of finance.
Health Care Financing and Insurance Paolucci, Francesco
Developments in health economics and public policy,
2011., Letnik:
10
eBook, Journal Article
As a contribution to the search for suitable and sustainable solutions to finance rising medical care expenditures, the book proposes a typology of healthcare financing and insurance schemes, based ...on the dimensions of basic vs. supplementary services and mandatory vs. voluntary coverage, to analyse the design and the complex interactions between various financing and insurance arrangements in several OECD countries. This study provides a better understanding of the strengths and weaknesses of the financial and organisational structures of different countries' healthcare financing and insurance schemes. Its main contributions are the development of a novel and rigorous theoretical framework analysing the economic rationales for the optimal design of healthcare financing and insurance schemes, and an empirical and institutional analysis investigating the consequences for efficiency and affordability of the complex interactions between basic and supplementary sources of financing.
PDF
