This paper examines the documents concerning the Uskok families of Žumberak with the last name Preradović, which were discovered by Dušan Preradović, son of the poet Petar Preradović, by searching ...various archives as well as on the basis of letters that he sent to the historian Emilij Laszowski. Our aim has been to reconstruct Dušan Preradović’s search for his family history, as well as his construct of a family tradition and identity developed on the basis of those findings. Dušan could not search the archives personally due to his obligations as a naval officer, so he employed experts such as Hermann Ignaz Bidermann and Emilij Laszowski. He was also troubled by his insufficient experience with historiography and so he was struggling to increase his knowledge, seeing Laszowski as something of a mentor. His search was probably the reason why he engaged in historiography and became a prominent Croatian writer of his time. He published his findings regarding the Preradović family in 1903 in the journal Vitezović, which was edited by Laszowski. During his search, he encountered several families with the last name Preradović, but he focused on the family of the Uskok Ivan Preradović from the region of Žumberak, which used to be a special militarized zone inhabited by freeholders subject to military service. This is not surprising, as John’s letter of patent, issued in 1626, was the basis for his father’s ennoblement in 1864, and subsequently for the social status of Dušan himself. Dušan was aware of the fact that his family connection with John was questionable, so he was trying to find additional evidence, and he broadened his search by questioning individuals who he thought might know more about the history of Žumberak, such as the Greek Catholic priest Jovan Hranilović. Although he did not manage to find definite proof of his family’s connection to Ivan Preradović, he and his family considered the latter as their ancestor.
V prispevku so obravnavane slike in grafike rodovnikov rodbin Herberstein in Dietrichstein, ki so nastale v 17. in 19. stoletju. Vizualizacije genealogij so postavljene v kontekst sočasnih ...zgodovinskih del, ki so bila publicirana po naročilu obravnavanih plemiških rodbin, pri čemer je poudarjena njihova reprezentativna vloga. Analizirane so upodobitve grbov, portretov, simbolič- nih figur in predmetov, vedut in historičnih prizorov, ki dopolnjujejo rodovna debla, veliko pozornosti je posvečene tudi napisom na slikah in grafikah. Prispevek prinaša nove ugotovitve o historiografih, ki so po naročilu plemstva publicirali genealoška dela in snovali likovne upodobitve genealoškega vedenja, zlasti o cesarskem historiografu Dominiku Frančišku Kalinu. V prispevku sta prvič objavljeni Kalinovi genealogiji velikega forma- ta, ki ju je v letih 1672 in 1675 naslikal po naročilu uspe- šnega dvorjana Gundakarja grofa Dietrichsteina.
Straipsnyje siekiama išnagrinėti F. Nietzsche‘s „valios siekti galios“ principu grindžiamos filosofijos prigimtį, parodyti šios filosofijos ypatumus, lyginant ją su metafizine ir pozityvistine ...laikysenomis, „valios siekti galios“ sukeliamą novatoriškumą, sietiną su „perspektyvistinio (interpretacinio) patinimo“ samprata, išryškinti būdingiausius ir neįprastus šios sampratos bruotus, lyginant ją su tradicine tiesos patinimo problematika. Siekiama atsakyti į klausimą, ar „ valia siekti galios" gali būti laikoma substancija tradicine šios sąvokos prasme? Ryškinant šio principo prigimtį pabrėtiama, kad jis numato ne tapatybę, bet skirtį. Skirtį gimdanti ir šioje skirtyje gimstanti „ valia siekti galios" funkcionuoja svarstant moralės kilmę. Kartu keliamas utdavinys parodyti, kad „ valios siekti galios" principu grįstas ir moralės kilmės svarstymas, kuris, beje, kaip ir kiekvienas kitas svarstymas, tegali būti tik interpretatyvus, t. y. Negalintis pretenduoti į vieną universalią tiesą, į vieną visiems privalomą normatyvumą.
Šiame straipsnyje analizuojami du skirtingi požiūriai į prasmingo gyvenimo klausimą šiuolaikinėje filosofijoje: estetinis ir etinis. Pirma, aptariamas Michelio Foucault estetinis požiūris, kuriuo ...remdamasis jis siūlo gyvenimą suvokti kaip meno kūrinį. Estetinis požiūris čia suprantamas kaip nuolatinė naujumo, inovacijos, pertrūkio paieška. Toliau aptariamas etinis požiūris Alasdairo MacIntyre’o išplėtotoje šiuolaikinėje neo-aristotelinėje filosofijoje. Etinis požiūris pristatomas kaip tiesioginė nyčiškos filosofijos kritika, siekianti rekonstruoti etinį subjektą per vientisumo, tęstinumo ir gėrio sampratas. Aptariant abu požiūrius, straipsnyje argumentuojama neo-aristotelinės etikos svarba postmoderniajame būvyje.
Dubrovački antuninski rod Kladorubovići podrijetlom je iz Cernice a ne iz Srebrenice, što je suprotno ponudi Čingrijine genealogije antunina / Vlajkijeve genealogije antunina. Težnja za važnijim ...podrijetlom roda rezultirala je pogrešnom postavkom. Pronađene informacije o Mirku Pribinjiću Kladorubu povezane su s Cernicom kod Gacka. Ovdje je prezentiranim materijalom skrenuta pozornost na potrebu da se analizira podrijetlo pojedinih obitelji i rodova kao i da se navedeni rod Kladorubovića
detaljnije istraži.
Straipsnis skirtas I. Kanto kilmės klausimui, kuris iki šiol nėra vienareikšmiškai atsakytas. Jo genealogiją aiškinosi Rytų Prūsijos tyrinėtojai Hansas ir Gertruda Mortensenai. Jų tyrimai sugriovė ...versiją, kad filosofo senelis dirbęs Tilžėje ir buvęs škotų kilmės, kaip, beje, klaidingai manė ir pats filosofas. Teigiama, kad I. Kanto mąstymo pradus daugiau formavo aplinka negu kilmė. I. Kanto kilmės klausimas ne toks svarbus jo asmenybei suvokti, jis reikšmingesnis Pabaltijo kultūros istorijos procesams suprasti, nes liudija apie vietinės kilmės gyventojų dalyvavimą Pabaltijo, taip pat ir Rytų Prūsijos inteligentijos, netgi aukščiausio jos rango, susidaryme. Aptariamos H. Mortenseno teorijos hipotetinės prielaidos: tai I. Kanto prosenelio Richardo Kanto ryšys su Kantvaine ir postulatas apie Kantvainės gyventojų kuršišką kilmę. Daroma išvada, kad Latvijos ir Lietuvos lingvistinės ir archeografinės medžiagos panaudojimas sprendžiant I. Kanto kilmės problemą padėtų iškelti naujų šios problemos hipotezių ir objektyviau pagrįsti argumentus.
Straipsnyje analizuojamas F. Nietzsche’s požiūris į klasikinio mąstymo paradigmą. Remiantis Nietzsche’s „valios siekti galios“ teorija, numatančia tik genealoginį, tipologinį ir simptomologinį ...pasaulio supratimą, siekiama parodyti, kad klasikinio mąstymo prigimtis yra ne racionali loginė, bet metaforiška. Todėl racionali klasikinio mąstymo raiška Nietzsche’s „galios“ filosofijoje atsiveria tik kaip niekada nepašalinamo pirmapradžio metaforiškumo liekana, kaip metaforiškumo suakmenėjimas ar neteisėta užmarštis ir kaip tik todėl racionalus klasikinis mąstymas Nietzsche‘s požiūriu ir negali apeliuoti į jokią universalią Tiesą, į jokį universalųjį pasaulio pažinimą, kylantį iš kokio nors vieno metafizinio pradžios taško. Straipsnyje siekiama parodyti, kokiomis sąmonės architektūrinėmis metaforomis Nietzche aprašė klasikinį mąstymą ir kokia šio mąstymo simptomatika nagrinėjant jį iš „valios siekti galios“ interpretatyviųjų ir metaforinių pozicijų.
The aim of the paper is to explicate Foucault’s interpretational access to Nietzsche’s basic concepts; second, to show Nietzsche’s importance for the development of M. Foucault‘s genealogy; and ...third, to disclose how Foucault’s genealogical research in polemics with J. Habermas turns to the problem of legitimizing the question “How can genealogical history and a variety of social practices criticism?” This article is intended to support the thesis that genealogical research developed by Foucault can be seen as legitimate historical and social practice and an alternative to Habermasian project.
In the article, the social research method of historical ontology developed by Ian Hacking is presented alongside with the overview of the key conceptual sources of this method. My main focus is on ...the discussion of the relation between Hacking’s historical ontology and Foucault’s genealogy. It is shown that despite the fact of Foucault’s significant theoretical influence upon Hacking’s thinking, there are differences between the approaches to history that base the historical ontology and genealogy as the construction field of social reality and its modus of being. It is concluded that in the historical ontology the acknowledgement of “language games”, but not as a constitutive mechanism of social reality as in the case of genealogy “power games”, enabled Hacking to radicalize the antiessentialist concept of this sort of reality as “non-existent entity”, or quasi-reality, i.e. “marked out” as purely linguistic entity. It is also stated that, on the one hand, for Hacking the fundamental “languagability” of social reality has opened up the possibility to identify and explicate constructivist and nihilistic nature of (post)modern ethics, but, on the other hand, it contained “neutralization” and ethical “aestheticization” tendency of the modern social engineering, as an external coercion applied in respect of individuals.
This paper focuses on the mutual Yugoslav – Slovak contact in the 18th and 19th centuries established by the Slovak representative of literary realism, Svetozar Hurban Vajanski, and his father, Jozef ...Miloslav Hurban, with prominent representatives of Serbian cultural and literary life during the period when Serbian young men went to study to Bratislava. Later these contacts were strengthened through family ties in the Vojvodinian setting, when S. H. Vajanski visited Stara Pazova, and through contacts with leading representatives of Serbian literary life. The paper also focuses on Yugoslav motives in the works of S. H. Vajanski.
PDF
