Straipsnyje analizuojamas kritinis Nietzsche‘s požiūris į klasikinę tiesos sampratą ir pažinimą, kuriame suponuojama, kad yra vienas vienintelis požiūris į pasaulį, vienas vienintelis atskaitos ...taškas, iš kurio atsiveria jo vienintelė perspektyva. Klasikinės tiesos sampratos požiūriu šis taškas yra Dievas, o ši perspektyva yra dieviška. Nietzsche's perspektyvizmo koncepcija skelbia, kad nėra jokių faktų savaime, kuriais pažinimo procese būtų galima remtis, jokios pažinimu siektinos vienos, universalios ir vienos vienintelės tiesos, kuri leistų pateikti vienintelį teisingą pasaulio paaiškinimą, bet yra tik interpretacijos. Tačiau perspektyvizmo sampratoje įmanoma įžvelgti atramos tašką ir taip kalbėti apie savitą, negatyviai, per „pėdsaką“ nusakomą tiesos egzistavimo patirtį. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad būtent ši nebepasiekiama tiesa bei jos patirtis yra matas ir norma, kuri Nietzsche'i leidžia užimti tam tikrą ekstraperspektyvią poziciją ir viską pavadinti interpretacijomis, kaukėmis. Būtent dėl šio ekstraperspektyvumo drauge su Nietzsche galima kalbėti apie pasaulio ir pažinimo atitikimą vartojant žodelį „ tarsi". Todėl Nietzsche‘s perspektyvizmas, teigiantis tik skirtingas interpretacijas ir radikaliai neigiantis „ tiesą", yra prieštaringas ir dviprasmiškas, nes čia implicistiškai numatoma ir remiamasi pažinimui atopiška (nebepasiekiama) ir achroniška (prarasta) „ tiesa“.
Straipsnyje analizuojamas supratimo problemos formulavimas F. Schleiermacherio hermeneutikoje. Eksplikuojami svarbiausi jo hermeneutikos metodologiniai principai: supratimas tiriamas kaip būdas ...atpažinti, surasti prasmę, tariant, kad ieškoma prasmė duota iki supratimo vyksmo ir kad ji gali būti atpažinta. Teisingiausias inerpretuojamo teksto supratimas – jo prasmingumo kartotė, recepcija. Supratimo vyksmo mechanizmas suprantamas neistoriškai pagal I. Kanto transcendentalinio subjekto sampratos pavyzdį. Supratimo procesas nepaklūsta istorijai, jo dėsningumai yra duotos prasmės identifikacijos prielaida. F. Schleiermacherio hermeneutikoje sprendžiamos dvi supratimo problemos: kaip suprasti tai, kas ir kaip pasakyta (gramatinis supratimo lygmuo); kaip suprasti tai, kas ir kaip norėta pasakyti (psichologinis lygmuo). Tvirtindamas psichologinės (subjektyvios, divinacinės) interpretacijos būtinybę, hermeneutas apčiuopė universalų supratimo bruožą – jo prasminį vienį. Subjektyvios (psichologinės) interpretacijos svertas – tai autoriaus sumanymo analizė. Aptariama F. Schleiermacherio įtaka šiuolaikinei hermeneutikai.
Straipsnyje nagrinėjamos kai kurios problemos, su kuriomis susiduria objektine kalba formuluojama dažnuminė tikimybės interpretacija. Glaustai apžvelgiama šios koncepcijos susiformavimo istorija. J. ...Vennas pirmą kartą modifikavo tikimybės interpretaciją laikydamas tikimybę riba, prie kurios artėja santykiniai dažnumai poklasiuose, kai poklasių narių skaičius neapibrėžtai didėja. Autorius kritikuoja kai kuriuos priekaištus dažnuminei koncepcijai, pvz., kad ji nesugeba analizuoti atskiro įvykio tikimybės, kad nėra skirtumo tarp referencijos klasės specifikacijos ir duomenų klasės pasirinkimo ir pan. Teigiama, atskiro įvykio tikimybės problema dažnuminei koncepcijai yra ne teorinio, o praktinio pobūdžio, nes teoriškai klausimas išsprendžiamas, jei atskirą įvykį laikome reprezentuojančiu tam tikrą klasę, reikia tik nurodyti, kaip praktiškai tą klasę išskirti. Dažnuminė koncepcija leidžia įvertinti, ar reikšminga informacija yra panaudojama efektyviai, eksperimentinių (stebėjimo) rezultatų pagalba koreguojant tikimybės įvertinimus. Pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduria ši koncepcija, yra empiriškai generuotos sekos santykinių dažnumų ribos nustatymas.
Filosofijos keliu Maceina, Antanas
Problemos,
09/2014, Letnik:
43
Journal Article
Odprti dostop
Perspausdinamas A. Maceinos straipsnis, pirmą kartą publikuotas išeivijos žurnale „Aidai“ 1978–1979 metais filosofo jubiliejaus proga. Aptariamas filosofijos statusas, paties autoriaus kūrybinio ...gyvenimo kelias, jo santykis su teologija ir religija, dėstoma A. Maceinos filosofijos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad teologinis ir filosofinis mąstymas rutuliojasi skirtingomis kryptimis: teologija prasideda atsakymu, o filosofija – klausimu. Aptariama Dievo kenozės idėja: Dievas būtybės plotmėje veikia jos būdu. Kenozė yra vienintelė ir tikroviška Dievo būsena bei veiksena. Autorius savo mąstymo pagrindiniu uždaviniu laiko ne rasti Dievą savyje ir apie jį kaip tokį kalbėti, bet rasti žmogaus santykį su Dievu ir juo remtis. Aptariamos autoriaus filosofijos studijos. Kritikuojama filosofinio metodo galimybė, pažinimo teorija, įvedama filosofijos kaip mokslo ir filosofijos kaip interpretacijos perskyra. Teigiama, kad filosofija yra būtybės kaip kūrinio interpretacija. Transcendencija neprieinama tol, kol būtybė nesuvokiama kaip kūrinys. Aptariami filosofinės kalbos, žodžio, gimtosios kalbos ir mąstymo, tiesos daugialypumo ir kiti klausimai.
Publikuojama K. R. Popperio veikalo „Atviroji visuomenė ir jos priešai“ ištrauka. Joje nagrinėjami tiksliųjų mokslų ir istorijos mokslo skirtumai, istorinio aiškinimo, interpretacijos, istorijos ...prasmės klausimai. Teigiama, kad teoriniai, arba apibendrinantys mokslai (fizika, biologija, sociologija) domisi daugiausia bendrais dėsniais arba hipotezėmis. Istorijos mokslai domisi atskirais įvykiais ir juos aiškina. Istorijos dėsnių apskritai neįmanoma suformuluoti. Bendrieji dėsniai nesuteikia istoriniam aiškinimui jokio selektyvaus ar jungiančio principo, jokio požiūrio į istoriją. Istorines teorijas, skirtingai nuo mokslinių, autorius pavadina bendromis interpretacijomis. Negali būti istorijos apie praeitį pačią savaime, gali būti tik istorinės interpretacijos, ir nė viena jų nėra galutinė. Argumentuojama, kad istorija prasmės neturi: nėra žmonijos istorijos, tėra daugybė visų žmogaus gyvenimo aspektų istorijų. Aptariama krikščioniškoji istorijos interpretacija. Teigiama, kad istoricizmas ne tik nėra racionalus, bet ir prieštarauja religinei sąžinės sampratai. Faktų ir sprendimų dualizmas turi įtakos progreso idėjos sampratai.
Subjektyvistiškai interpretuojama tikimybė laikoma individo tikėjimo kokia nors hipoteze ar įvykiu laipsniu. Straipsnyje aptariama šios interpretacijos kritika, nurodoma, kad ji nėra visiškai ...pagrįsta. Subjektyvistiškai interpretuojamą tikimybę galima laikyti kvaziloginiu santykiu tarp teiginio ir paliudijimo visumos. Tikimybės reikšmės priklauso nuo individo, kurio tikėjimo laipsnius jos reprezentuoja, subjektyvių savybių. Tikėjimo laipsniu galima laikyti dispoziciją pasirinkti tam tikrą elgesį objektyviai apibrėžiamose pasirinkimo situacijose. Tikėjimo laipsnių visuma laikoma koherentiška, jei tikėjimo laipsniai patenkina tikimybių teorijos aksiomas. Individas gali tikėti teiginiu bet kokiu laipsniu, jei tik kiti tikėjimo laipsniai turi koreliuotas reikšmes. Interpretuojant tikimybę subjektyvistiškai, praktikos požiūriu reikšmingose situacijose tenka remtis empiriniu tikimybės aiškinimu.
Komunikološka prakseološka evaluacija medijskih sadržaja u hrvatskim tiskovinama (pisani vizualni novinski sadržaji) spram rada Vlade Republike Hrvatske i vladinih institucija, u ovom istraživanju, ...dala je
odgovor na pitanje jesu li hrvatski tiskovni mediji ogledalo stvarnih događanja ili su iskrivljena i preoblikovana stvarnost o Vladi RH. Osnovni cilj ove longitudinalne projektne istraživačke studije je saznati kako hrvatske tiskovine svojim (ne)kritičkim autorskim pisanim i
vizualnim sadržajima utječu na formiranje javnog mnijenja kod građana RH o radu i ugledu Vlade RH. Korištena je kvalitativna i kvantitativna paradigmatska ontološka, epistemiološka, aksiološka, retorička, statistička i empirijska istraživačka metodologija. Odabirom komunikološke prakseološke univerzalne istraživačke metode od pet evalvacijskih varijabli: (1) objektivnost, (2) primjerenost, (3) brzina
/ pravovremenost medijskih sadržaja, (4) atraktivnost i (5) društvena angažiranost, u evaluaciji hrvatskih tiskovina (novine i vizualna produkcija) analiziran je temeljni komunikološki model javnog komuniciranja „svi, sa svima, o svemu, potpuno, argumentirano i osobno odgovorno“ na svim razinama pisane i vizualne novinske produkcije u hrvatskim tiskovinama u istraživačkim vremenskim granicama od 3. siječnja do 3.veljače 2021.godine. Projektno istraživanje je longitudinalnog karaktera (istraživačka studija br.1.). U ovom istraživanju autori prezentiraju samo dio istraživačkih projektnih rezultata, koji se odnose na dobivene empirijske istraživačke rezultate,
koji se odnose na interpretacijsku komunikološku analizu objektivnosti,
primjerenosti, brzine (pravovremenosti), atraktivnosti, te društvene angažiranosti novinskih pisanih i vizualnih evaluacijskih medijskih sadržaja. Rezultati segmentirano prezentiranih empirijskih istraživanja su pokazali visoku korelacijsku zastupljenost novinskih pisanih vizualnih medijskih sadržaja na temu Vlade i premijera Vlade RH, te ukazuju na visoku ekstremnu zastupljenost, u pojedinačnim tiskovinama, s
iracionalnim negativnim novinskim pisanim i vizualnim objavama.
Communicological praxeological evaluation of media content in Croatian newspapers (written visual newspaper content) in relation to the work of the Government of the Republic of Croatia and government institutions, in this research, provided an answer to the question of whether Croatian print media are a mirror of real events or distorted and reshaped reality. The main goal of this longitudinal project research study is to find out how Croatian publications with their (non)critical authorial written and visual contents influence the formation of public opinion among the citizens of the Republic of Croatia about the work and reputation of the Government of the Republic of Croatia. Qualitative and quantitative paradigmatic ontological, epistemological, axiological, rhetorical, statistical and empirical research methodology were used. By choosing a communicological praxeological universal research method of five evaluation variables: (1) objectivity, (2) appropriateness, (3) speed/timeliness of media content, (4) attractiveness and (5) social engagement, in the evaluation of Croatian publications (newspapers and visual production) the basic communicative model of public communication "everyone, with everyone, about everything, fully, argumentatively and personally responsible" at all levels of written and visual newspaper production in Croatian newspapers in the research time limits from January 3rd to February 3rd, 2021 is analyzed. Project research has a longitudinal character (research study no. 1). In this research, the authors present only part of the research project results, which relate to the obtained empirical research results, which relate to the interpretive communication analysis of objectivity, appropriateness, speed (timeliness), attractiveness, and social engagement of newspaper content. The results of segmented empirical research showed a high correlation between newspaper written visual media content on the topic of the Government and the Prime Minister of the Republic of Croatia, and indicate a high extreme representation, in individual publications, with irrational negative newspaper written and visual content.
U uvodnom dijelu rada sagledavaju se neki od problema interpretacije književnoga
djela pod utjecajem poststrukturalističkih i dekonstrukcionističkih teorija u
znanosti o književnosti. Rad se potom ...posvećuje pitanju statusa književne
kritike u vremenu obilježenom vladavinom spektakla i tržišta, odnosno u
kontekstu suvremene zbilje u kojem tekstovi (u najširem značenju riječi)
egzistiraju na bitno drugačiji način nego što smo to kroz povijest pismenosti
imali prilike svjedočiti. Primjeri kojim se potvrđuju iznijete teze dotiču se
domaće književne i medijske scene, kao i prateće književnokritičke produkcije
objavljivane u tiskanim medijima te na internetu i radiju.
The introductory part of the paper tackles several issues related to the
interpretations of literary works under the influence of poststructuralist and
deconstructionist theories in the literary science. The paper also focuses on
the issue of the status of literary criticism during the reign of spectacles
and market. In the context of contemporary reality, the existence of texts (in
the broad sense of the word) cannot be compared to what we have already
witnessed in the entire history of literacy. The underlying theses are
supported by examples from the contemporary Croatian literature and media, as
well as literary criticism publications in print, on the Internet and radio.
The analysis of the author’s own past research has shown that digital tools do not have a significant role in contributing to new interpretations of the Slovene literary canon. However, when shifting ...the subject of interpretation from a single work to authorial opera, genre corpora, literary period or the entire national literature, it becomes clear how quantitative methods, stimulated by digitalisation of the cultural past, literary databases and digital tools play a vital role. Interpretations that consider the richness of data, generated by digital culture, are more trustworthy than the former ones. The price we pay for that is the refusal of clear encyclopaedic definitions and descriptions. Literary past, observed through the digital humanities’ perspective has a fuzzy development because the central phaenomena gradually fade in the multitude of rival or peripheral phenomena. Slovene literature is not represented by prominent authors and their famous works any more, it does not comply with dictation of the great national myth, i.e., the construction of the nation from the spirit of literature. Rather, it is considered as a random fact, a matter of serendipity. It is represented as the entire literary production on the Slovene territory, in Slovene as well as other languages. Due to special circumstances, it is different from the neighbouring literatures and it triggers new, nation-specific definitions of literary phenomena. New interpretations of Slovene literature are not only indebted to the use of digital tools, but also to the consequence of changes within the literary system itself. In its beginnings, Slovene literature was dedicated to the constitution and emancipation of the nation, while now it also legitimately fulfils other human needs and functions: cultural recreation, women and social minorities’ emancipation and mobilisation, escapism, self-reflection, self-therapy, testing of the alternative models of social behaviour, etc.
Krugovi parnjaci Kalafatić, Hrvoje; Šiljeg, Bartul
Prilozi Instituta za arheologiju u Zagrebu,
2018, Letnik:
35, Številka:
-
Journal Article, Paper
Recenzirano
Odprti dostop
Neolitička naselja (6./5. tisućljeće pr. Kr.) okružena opkopom rasprostiru se širom Europe, pa i na prostoru istočne Hrvatske o čemu postoji opsežna bibliografija. Istraživanja provedena posljednjih ...nekoliko godina utvrdila su postojanje do sada nezabilježenoga načina formiranja i organizacije takvih naselja na području istočne Hrvatske – naselja u parovima. Novi tip naselja utvrđen je daljinskim istraživanjima snimanjem iz aviona kao i drona, u kombinaciji sa serijama satelitskih i avionskih vertikalnih snimaka, a rezultati terenskih pregleda tako otkrivenih nalazišta potvrdili su kako su navedena naselja uglavnom višeslojna, dugotrajna te pripadaju sopotskoj kulturi, pri čemu se okvirno mogu datirati u 5. tisućljeće pr. Kr.
Neolithic settlements (6th/5th millennium BC) encircled by moats were widespread throughout Europe, including eastern Croatia, on which there is an extensive bibliography. Excavations conducted over the last several years have confirmed the existence of thus far unrecorded methods for the formation and organization of such settlements in eastern Croatia – twin settlements. This new type of settlement was ascertained by means of remote sensing from aircraft and by means of drones, in combination with a series of satellite and aerial vertical photographs, while the results of field surveys of the sites so discovered have confirmed that they were generally multi-layered, long-term and attributed to the Sopot culture, so that they may be generally dated to the 5th millennium BC.
PDF
