U članku se autor bavi obnovom teorije državnog rezona (ital. la Ragione di Stato) u osamnaestovekovnoj Prusiji. On smatra da je teorija državnog rezona bila sasvim kompatibilna sa rastućim ...nacionalizmom ne samo Italije ranog 16. veka, nego i Prusije kasnog 18. veka i sposobna da podrije tekući projekt prosvetiteljstva. To objašnjava zašto je i takav šampion pruskog prosvetiteljstva i protivnik Makijavelijevog Vladara kao što je bio Fridrih Veliki mogao da igra krucijalnu ulogu u obnovi teorije državnog rezona u Prusiji. Uprkos kasnijim kritikama zbog uništavanja Prvog rajha, glavno postignuće slavnog pruskog kraja za devetnaestovekovni nacionalistički pokret u Nemačkoj bilo je stvaranje jake države podobne da služi apsolutističkom vladaru kao sredstvo za borbu sa svim savremenim velikim silama Evrope i kao politički model za izgradnju Drugog rajha.
U radu se razmatra proces ujedinjenja Njemačke iz perspektive Prusije, države katalizatora ovog procesa. Početna vremenska točka rada je Bečki kongres koji donosi novitete u međusobnim odnosima i ...vanjskoj politici europskih velesila, dok završna točka je sam čin stvaranja ujedinjene Njemačke. Pratimo kako je tekla transformacija Prusije i drugih država u jedinstvenu državu, te zašto se prije toga nužno morao raspasti Metternichov sustav međunarodnih odnosa. Ovo pitanje će okupirati pažnju javnosti više od dva i pol stoljeća, obzirom da će odnosi Njemačke i Francuske biti možda i najvažnije pitanje za uspostavu mira i stabilnosti u Europi. Time ovaj rad analizira ne samo temelje njemačke državnosti, već podredno djelomično određuje i razloge nastanka kasnijih europskih integracija. Analiziramo i jedno od ključnih pitanja 19. st, odnosno stvaranje nacionalnih država. Obzirom da je u njemačkom slučaju većina pretpostavki ujedinjenja postojala još 1848. g., dajemo odgovor zašto ovaj proces nije bio već tada dovršen. Za potpunije razumijevanje ovog pitanja dajemo uvid i u najvažnija unutrašnja pitanja pruske države,
kao što su pitanja podjele vlasti, unutrašnji sukob između liberalnih i konzervativnih ideja,
itd. Osvrćemo se i na utjecaj pruskog kancelara Otta von Bismarcka na samo ujedinjenje,
obzirom da ovo pitanjei danas nudi dosta različite, pa i dijametralno suprotne odgovore.
Posebnu pažnju posvećujemo Bečkom kongresu i odlukama donesenim na njemu, kao i
različitim savezima koji su od prvorazrednog značaja za odnose među državama u Europi
tijekom prve polovice 19. st. Pažnju potom pružamo nastanku Njemačke, pri čemu prvo
obrađujemo pretpostavke ujedinjenja. Tek ispunjenjem ovih uvjeta započinje i sam proces
ujedinjenja, što opisujemo u završnom dijelu rada.
A work protected by copyright. Digital publication is available on computer stations in CDKP reading rooms
Utwór chroniony prawem autorskim. Publikacja cyfrowa jest dostępna na stanowiskach ...komputerowych w czytelniach CDKP
Utwór chroniony prawem autorskim. Publikacja cyfrowa jest dostępna na stanowiskach komputerowych w czytelniach CDKP
A work protected by copyright. Digital publication is available on computer ...stations in CDKP reading rooms
Dar iki XVIII a. Rytų Prūsijoje dėtos pastangos plėsti mokyklų tinklą ir pakelti mokymo lygį. Mėginta įvesti privalomą mokymą. Mokyklose, veikusiose prie parapijų centrų (jas vadinsime parapijinėmis) ...ir nedidelėse kaimo mokyklose mokyta lietuvių kalba. Pagrindiniai Rytų , Prūsijos kaimiškų vietovių gyventojai buvo lietuviai, o miestų - vokiečiai, todėl miesto mokyklose vyravo mokymas vokiečių kalba. Kaimo mokyklose vaikai pagrindinai buvo mokomi skaityti ir dainuoti, vėliau – rašyti ir skaičiuoti. Skaitymo knygomis buvo biblija, katekizmas ir dainynas, išleisti lietuvių kalba. XVIII a. pradžioje maras išnaikino daug Rytų Prūsijos gyventojų. Jos valdovai pradėjo plačią krašto kolonizaciją vokiečiais. XVIII a. pirmoje pusėje Rytų Prūsijoje buvo apgyvendintas didelis skaičius vokiečių kolonistų. Tuo metu išsiplėtė kaimo mokyklų, skirtų mokyti kolonistų vaikus, tinklas. Kolonistai nesugebėjo prisitaikyti prie vietinių sąlygų ir didelė jų dalis išsikraustė. Todėl kaimo mokyklose padaugėjo vietinių gyventojų vaikų ir jų mokymas vyko lietuvių kalba, be to, nusivylusi kolonistais Rytų Prūsijos valdžia pradėjo labiau rūpintis vietiniais krašto gyventojais. XVIII a. antroje pusėje kolonizacija vyko mažesniais maštabais, bet kompaktiškiau, todėl tose vietose būdavo atidaromos vokiškos mokyklos. Bet jų buvo nedaug. Daugelis kaimo mokyklų buvo skirtos vietiniams gyventojams – lietuviams valstiečiams. Lietuviai valstiečiai Rytų Prūsijoje buvo vadinami „žemininkais“, todėl jų vaikams skirtos mokyklos vadinosi „žemininkų mokyklos“. Mokymas jose vyko lietuvių kalba, mokė mokytojai, kurių dauguma nemokėjo vokiečių kalbos. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje „žemininkų mokyklose“ pereinama prie pasaulietinio lektūros turinio, atitikusio kaimo gyventojų interesus. Tam buvo išleisti atitinkami vadovėliai lietuvių kalba.
straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba Straipsnį inspiravo Lenkijos, taip pat Anglijos, Rusijos ir tikriausiai kitų šalių – bet, deja, ne Lietuvos – istoriografijoje gerai ...žinomas klausimas: kodėl 1791 m. pavasarį Anglijos vadovaujamos koalicijos karas su Rusija neįvyko. Prieinama prie išvados, kad Vilhelmo Pito Jaunesniojo Rytų Europoje projektuota kolektyvinė komercinė valstybių sistema neturėjo galimybių būti realizuota. Kartu dėmesys straipsnyje telkiamas į Lenkijos–Lietuvos valstybės vietą bei vaidmenį tarptautiniame konflikte. Laikomasi nuomonės, kad Varšuvos 1788–1790 m. vykdyta orientacija į Prūsiją buvo žalinga Lenkijos–Lietuvos valstybei. Daroma išvada, kad negalima adekvačiai vertinti valstybės vykdytų reformų – kartu ir 1791 m. gegužės 3 d. priimtos konstitucijos – neatsižvelgiant į tarptautinės politikos kontekstą.
PDF
