czasopisma medyczne polskie
Od 1998, nr 1 równol. nazwa inst. sprawczej: Polish Society of Hygiene.
Od t. 45, nr 1 (2010): podtyt.: public health.
Od t. 45, nr 1 (2010) red. nacz. Jerzy T. ...Marcinkowski.
Od t. 45, nr 1 (2010): Łódź : Oficyna Wydawnicza MA.
Od t. 45, nr 1 (2010): 29 cm.
Nie ukazywało się w latach 2005-2009.
Polish medical journals
Since 1998, no. 1 equilol. name inst. Polish Society of Hygiene.
From t. 45, no. 1 (2010): 29 cm.
It did not appear in 2005-2009.
Walter Burley, angielski filozof działający w pierwszej połowie XIV w., był płodnym autorem zainteresowanym logiką, filozofią przyrody oraz filozofią praktyczną (etyką i polityką). Jego komentarze do ...drobnych traktatów Arystotelesa z zakresu psychologii i fizjologii, znanych w średniowieczu pod wspólną nazwą Parva naturalia, zajmują się głównie zagadnieniami leżącymi na pograniczu tych dyscyplin i obejmują także problemy dotyczące związanych z nimi dyscyplin praktycznych: medycyny i etyki, które korzystają (także i dzisiaj) z teoretycznej refleksji przyrodniczej. Choć w komentarzach do Parva naturalia Burley raczej rzadko przedstawia tezy o charakterze normatywnym, można w nich odnaleźć i przeanalizować fragmenty zawierające rozmaite wskazówki dotyczące dobrego, to znaczy zdrowego trybu życia. Porady higieniczne Burleya wykorzystują Arystotelesowską zasadę złotego środka (aurea mediocritas), w czym podobne są do wskazówek moralnych. Niniejszy tekst jest analizą Burleyowskich wskazówek higienicznych dotyczących diety, ćwiczeń fizycznych (i wysiłku fizycznego), a także snu oraz próbą wykazania, w jaki sposób Burley korzysta w tym obszarze z zasady złotego środka.
Mokyklos Lietuvoje atsirado dar XV a., tačiau mokinių sveikatos apsaugos klausimai pradėti kelti tik XVII a. Pvz., Kėdainių mokyklos, atidarytos 1631m. liepos 29 d., įstatuose buvo paliesti kai kurie ...mokyklinės higienos klausimai, įvestas fizinis mokinių ugdymas, nuo 1651 m., atsižvelgiant į higienos reikalavimus, egzaminai vykdavo du kartus į metus: sausio ir rugsėjo mėn. Nežiūrint to, vis dėlto iki XIX a. mokinių sveikatos apsauga oficialiai niekas nesirūpino. Apie tai, kokia žema buvo mokyklų sanitarinė būklė, liudija išlikę Fomos Platerio (1499 – 1582) laiškai – prisiminimai, o XVIII a. – Edukacinės komisijos atliktų mokyklų patikrinimų protokolai (1773 – 1794). Didžiulį vaidmenį, gerinant mokyklų sanitarinę priežiūrą ir vaikų higieninį auklėjimą Lietuvoje, suvaidino J. P. Franko mokslinė ir praktinė veikla, ypač jo darbas „Apie mokinių sveikatos apsaugą ir mokymo įstaigų sanitarinę priežiūrą“. Nemažai tam, kad šie darbai būtų įdiegti praktikoje, turėjo paties J. P. Franko įsidarbinimas Vilniaus universitete. Jo iniciatyva Vilniaus universitete 1805 m. pradėtas skaityti higienos ir medicininės policijos (dabar – sveikatos apsaugos organizacija) kursas, kuriame nemenkas vaidmuo teko mokyklinei higienai. Taigi, mes turime pagrindą J. P. Franką laikyti mokyklinės higienos Lietuvoje pradininku. Oficialios vyriausybinės instrukcijos mokyklų sanitariniės-techninės priežiūros klausimais pasirodė tik 1871 m. (Vilniaus apygardoje), o „mokyklinės higienos“ terminas pirmą kartą pavartotas 1899 m. „Kauno gubernijos žiniose“. Pirmieji mokyklos gydytojai buvo paskirti Vilniuje ir Kaune 1879 – 1880 m. Tuo metu Lietuvoje veikė “Viešosios globos įstatymas“, pagal jį gubernijose buvo įkurtos tarybos (komisijos), į kurių sudėtį įėjo mokyklų direkcijos viršininkas ir medicinos inspektorius. Jie svarstė ir svarbesnius mokyklinės sanitarijos klausimus. 1887 m. išleistas caro įstatymas, lietęs ir Lietuvos – Kauno, Vilniaus ir Gardino – gubernijas, kur nurodyta, kad „Medicinos statuto“ pagrindu kiekvienoje apskrityje turi dirbti apskrities gydytojai, o didesniuose valsčiuose nors felčeriai. Nurodytiems asmenims kartu su kitais klausimais buvo pavesta ir sanitarinė mokyklų priežiūra. Bet praktiškai jie labai retai užsiimdavo mokykline higiena ir sanitarija. Tokia tvarka išsilaikė iki Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos. 1919 m. Lietuvoje įkurta Tarybų valdžia iškart pradėjo spręsti sveikatos apsaugos klausimus. 1919 m. kovo 1 d. buvo įkurtas Sveikatos apsaugos komisariatas, o jo sudėtyje – mokyklinės sanitarijos skyrius. Taip buvo pradėta valstybės lygiu rūpintis vaikų sveikata. Bet šie dideli uždaviniai nebuvo įvykdyti, nes baltalenkių armija užėmė Vilnių, ir Lietuvos buržuazija, padedama interventų, likvidavo tarybų valdžią Lietuvoje. Buržuazinės Lietuvos, o Vilniuje – buržuazinės Lenkijos vyriausybės sveikatos apsaugai „vadovavo“ pagal caro įstatymus ir mokinių sveikatos apsaugai skyrė labai mažai dėmesio. 1940 m., atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, vėl buvo organizuota tarybinė mokinių sveikatos apsaugos sistema. Bet neilgam: 1941 m. ją sugriovė vokiškieji fašistiniai okupantai. Tik 1944 m., išvijus okupantus, vėl buvo atkurta mokyklų ir mokinių medicininės – sanitarinės priežiūros organizacija, kuri per 15 metų pilnai save pateisino. Lietuvos mokyklinės sanitarijos ir higienos raidos istorinė apžvalga akivaizdžiai rodo, kad mokinių sveikatos priežiūra ir sanitarinė mokyklų priežiūra pirmiausia priklauso nuo politinės santvarkos: feodalizmo ir kapitalizmo sąlygomis ši veikla vos gyvavo ir vystėsi tik atskirų progresyvių mokslininkų, kurių balso negirdėjo valdžia, iniciatyva. Tik Tarybų valdžia turi galimybę sukurti vieningą mokinių sveikatos apsaugos sistemą ir organizaciją, pagrįstą medicinos ir pedagogikos mokslo laimėjimais.
Po klęsce powstania styczniowego w okresie wzmożonej polityki rusyfikacyjnej władze zaborcze niezbyt mocno angażowały się w rozwój różnych dziedzin życia społecznego w Królestwie Polskim. Konstatacja ...ta dotyczy także angażowania się przez obcą władzę w rozwój opieki medycznej mieszkańców prowincji Królestwa Polskiego. Dlatego też niezmiernie istotne stały się wszelkie inicjatywy podejmowane oddolnie celem wsparcia opieki zdrowotnej i osób potrzebujących pomocy. Społeczne formy wsparcia opieki medycznej na przykładzie guberni płockiej w drugiej połowie XIX stulecia stały się celem badawczym dr Marty Milewskiej. Poprzez analizę materiałów źródłowych różnej proweniencji i wykorzystanie literatury przedmiotu przygotowała ona monografię poszerzającą dotychczasowy stan historiografii w zakresie historii regionalnej Płocka i okolic. Praca ta będzie jednak przydatna także do badań o charakterze komparatystycznym.
Dialog pomiędzy pracodawcą a związkami zawodowymi w sferze bhp jest kluczowym elementem wzmocnienia ochrony zdrowia pracowników. W wielu konwencjach i zaleceniach MOP odniesiono się do współpracy ...pomiędzy pracodawcami a pracownikami w przedmiocie warunków pracy. Mając na względzie nowe zagrożenia bhp, należy wzmocnić konsultacje bhp z pracownikami. Ich wsparcie powinno polegać na popularyzacji tej formy dialogu. Dodatkowo wprowadzenie w kodeksie pracy narzędzi porządkujących postępowanie przed komisją bhp może być uzasadnione zwłaszcza z perspektywy sprawności i merytorycznego przebiegu jej posiedzeń. Polska powinna również ratyfikować Konwencje MOP Nr 155 i Nr 187, co mogłoby nadać większe znaczenie konsultacjom w sprawach bezpieczeństwa i higieny pracy.
The dialogue between employers and trade unions in the OHS sphere is a key element in strengthening workers’ health protection. Many ILO Conventions and Recommendations refer to cooperation between employers and workers on working conditions. In view of the new OHS risks, OHS consultations with workers should be strengthened. Their support should consist in popularising this form of dialogue. In addition, the introduction in the Labour Code of tools ordering the proceedings before the OHS Commission may be justified especially from the perspective of the efficiency and substantive course of its meetings. Poland should also ratify ILO Conventions No. 155 and No. 187, which could give more importance to consultations on matters of health and safety at work.
Ortodontinis gydymas visame pasaulyje tampa vis populiaresnis dėl augančio pacientų sąmoningumo apie burnos sveikatą, estetinės išvaizdos svarbą ir dėl platesnio ortodontinio gydymo būdų pasirinkimo. ...Tačiau vis daugiau epidemiologinių tyrimų įrodo, kad periodonto ligos yra vienas iš ortodontinio gydymo šalutinių poveikių. Ortodontiniai aparatai yra svetimkūniai burnoje, kurie būna pritvirtinti prie dantų ilgą laiką. Juos nešiojant burnoje gausiau kaupiasi ir užsilaiko bakterinis apnašas, todėl padidėja burnos higienos poreikis (Cozzani, ir kt., 2016). Daugelis pacientų stokoja žinių apie burnos higieną ir netinkamai pasirenka burnos priežiūros priemones bei vengia atlikti profesionaliąją burnos higieną. Nesilaikant tinkamos burnos higienos ypač padidėja rizika išsivystyti gingivitui ir periodontitui (Pandey ir kt. 2016). Periodonto ligos dažnai suaugusį žmogų lydi visą gyvenimą ir yra neatsiejamos nuo jo gyvenimo būdo bei bendros organizmo sveikatos. Kadangi tarp suaugusių Lietuvos gyventojų periodonto ligų paplitimas siekia net 95,7 proc. (Globienė, 2001), o profilaktika ir gydymas – viena iš sudėtingiausių problemų šiuolaikinėje odontologijoje, todėl rizikos įvertinimas tampa vis aktualesnis. Norint patenkinti ortodontinių pacientų estetinius ir geros savijautos poreikius, visai neseniai pradėtas taikyti inovatyvus dantų tiesinimo būdas naudojant skaidrias tiesinamąsias kapas. Atitinkamai toks gydymo metodas paskatino ortodontinio gydymo tarp suaugusiųjų populiarumą. Tačiau skaidrių tiesinamųjų kapų poveikis periodonto būklei dar nėra pakankamai plačiai ištirtas, nes šis ortodontinis gydymo metodas yra palyginus naujas. Epidemiologiniai tyrimai būtini tiriant periodonto ligas lemiančius veiksnius bei planuojant efektyvias burnos priežiūros paslaugas. Šiame kontekste atliktas 3 mėnesių klinikinis tyrimas, kurio tikslas - palyginti tiesinamųjų kapų ir fiksuotų ortodontinių aparatų poveikį pacientų burnos higienai ir periodonto būklei.
The article concerns the hygienization and medicalization of attitudes towards young people in the Kingdom of Poland at the beginning of the 20th century in the abundant literature (both scholarly ...and popularizing) of the Warsaw Hygiene Society. The socially active doctors and hygienists wrote about the health, hygiene and education of young people, employing eugenic criteria. The medicalized attitude towards young people was a manifestation of attempts to control and discipline them.