Pagrindinis straipnsnio tikslas yra pademonstruoti, jog ankstyvojo Edmundo Husserlio matematikos filosofijos visiškas atmetimas buvo nepagrįstas. Tiksliau, įrodinėdama, kad jau ankstyvasis Husserlis ...numato matematinės intuicijos šiuolakinius apibrėžimus ir taikymus. Šiam tikslui pirmiausia pateiksiu intuicijos vaidmens ankstyvojoje Husserlio matematikos filosofijoje analizę, o tada parodysiu, kad ji pasižymi esminiais panašumais su intuicijos apibrėžimu ir taikymu bene ryškiausio iš šiuolaikinių matematinės intuicijos šalininkų Charleso Parsonso darbuose.
Daniel Dennett značajan je i utjecajan američki filozof, hrvatskom akademskom krugu uglavnom poznat preko pokreta Novog ateizma čiji je istaknuti predstavnik. Ovaj članak donosi njegovo promišljanje ...religije koje se odvija u darvinističkoj paradigmi, u kojoj znanost ima ključnu ulogu. Ta je paradigma snažno kontraintuitivna, te je stoga problematična i nepristupačna većem dijelu ljudi. Članak iznosi Dennettovo nastojanje približavanja te paradigme čitateljima, a potom i njegovo promišljanje religije kao prirodne pojave, njezine evolucije i uloge u suvremenom demokratskom društvu.
Osobno ime Stjepan rasprostranjeno je u cijelome kršćanskom svijetu, a tako i cjelokupnome slavenskom prostoru. U ovome se radu pokušava dati pregled mnogobrojnih i raznolikih odraza toga svetačkog ...imena u hrvatskome antroponimijskom sustavu. Prate se njegove potvrde od najranijih vremena, analiziraju jezične značajke tih potvrda, daje se pregled rasprostranjenosti pojedinih odraza u prošlosti i danas na hrvatskome prostoru te se donose usporedbe s drugim južnoslavenskim prostorima. Uz ostalo propitkuje se je li znanstveno utemeljeno u narodu uvriježeno mišljenje o pripadnosti nekih oblika hrvatskomu (npr. Stjepan), a drugih srpskomu (npr. Stevo, Stevan) antroponimikonu.
Straipsnyje analizuojama rusų filosofo Vladimiro Solovjovo filosofijos visuotinybės principas. Teigiama, kad šis principas jo filosofijoje taikomas ne tik ontologijoje ir visuomenės teorijoje, bet ir ...gnoseologijoje. Visuotinybė pažinimo teorijoje reiškia, kad įveikiama subjekto ir objekto priešprieša, pašalinamas dualizmas. Kadangi subjektas ir objektas yra visuotinybės nariai, tai tarp jų nėra substancinio skirtumo. Visuotinybė yra pasaulio prasmė ir protas, paslėpta pasaulio tiesa, tikrasis pasaulio elementų santykis, tai, kas turi būti aktualizuota pasauliniame visuotinybės tapimo procese. V. Solovjovui absoliuti tiesa – hipostazuotas reiškinių sąryšis – yra sustingusi, amžina mistinė pasaulio tvarka, iš karto ir visiškai atsiskleidžianti momentiniame pažinimo akte. Pagrindiniai V. Solovjovo pažinimo teorijos elementai yra intelektinė intuicija, ekstazė, mistinis stebėjimas. Pažinimo aktą sudaro tikėjimas besąlygine daikto būtimi, intelektinė daikto idėjos intuicija (vaizduotė) ir kūrybinis proto aktas.
Straipsnyje nagrinėjamos produktyviosios vaizduotės ir intelektualinės intuicijos sąvokų santykiai klasikinės vokiečių filosofijos atstovų I. Kanto ir J. G. Fichtės filosofijoje. Produktyvioji ...vaizduotė apibrėžiama kaip praktinė, o intelektualinė intuicija – kaip teorinė subjekto ir objekto santykio charakteristika. I. Kantas šias sąvokas griežtai atskyrė ir jų santykį traktavo kaip niekada neišsprendžiamą problemą, o J. G. Fichtė, remdamasis intelektualinės intuicijos pagrindu, suabsoliutino žmogiškosios veiklos prigimtį. Intelektualinė intuicija yra tikrovės patirties jausmas, kuris neišreiškiamas jokiais diskursyviais metodais. Intuityvus suvokimas gali atsiskleisti tik dorovinio dėsnio (kategorinio imperatyvo) šviesoje. Susiedamas produktyvią vaizduotę su praktinėmis reikmėmis, absoliučios sintezės reikalavimu J. G. Fichtė išreiškia pagrindinę savo filosofijos tendenciją – teorinę proto struktūrą pajungti praktinei, o produktyviąją vaizduotę laikyti nesąmoningos intelektualinės intuicijos būviu.
In this article, the concept of the ethics of thinking, which has been rarely used previously, is introduced and its basic analysis is carried out. The author claims that this concept corresponds to ...the understanding of philosophy as spiritual practice, and its essence lies in initiating such a relationship with reality in which “a whole person”, not only the power of conceptual rationality, would be participating. In this light, the philosophy of M. Heidegger, E. Levinas, H. Bergson, S. Weil as well as that of Pope John Paul II – the author of the concept himself, are taken into account. The ethics of thinking is contrasted with the habit of rationalization, which is deeply rooted in the tradition of the European thinking. Rationalization is defined as a replacement of reality by concepts, which ultimately results in the creation of ideologies and their conflicts. A radical phase of rationalization – the global technologisation in which reality has started to be replaced by digits, not by concepts anymore – is singled out. The aim of the article is to juxtapose the two conceptions of thinking in the context of multiple existential problems that the contemporary world is facing.
Straipsnis yra skiriamas Husserlio ir Heideggerio ginčui dėl fenomenologijos prielaidų, galimybių ir tikslų. Pradžioje yra pažymimas abiejų filosofų angažavimasis fenomenologijai kaip naujam mąstymo ...būdui, kuris pašalina objektyvizmo naivumą ir veda į pirmapradį mokslą. Aptariamas Husserlio ir Heideggerio ginčas ir abipusis nusivylimas istoriniu aspektu. Keliamas klausimas, kodėl Husserlio ir Heideggerio pozicijos nesuderinamos ir kodėl juos galima traktuoti kaip skirtingų plotmių filosofus bendrame fenomenologiniame judėjime? Nagrinėjami nesutarimai dėl žmogaus klausimo fundamentalumo ir fenomenologijos antropologizavimo. Svarstoma, kokios duotys, intuicijos ir evidencijos tampa Husserlio atskaitos taškais, siekiant absoliučiai pagrįsto mokslo. Toliau eksplikuojama, kaip Heideggeris kritikuoja Husserlio duotis, atveria istoriškumo matmenį ir veda prie gilesnių nei transcendentalinis klausimų, – kas yra žmogus ir kokia yra būties prasmė? Galiausiai fiksuojama, kad nors nemažai ginčijamų dalykų persidengia, abiejų filosofų gautiniai tikslai – absoliučiai pagrįstas mokslas, arba būties klausimas, – nuveda abu mąstytojus skirtingomis kryptimis, kurias susieti turi vėlesnė fenomenologija.
The article deals with psychological aspects of fine arts curriculum for teenagers. The modem trends of global cultural development, including Lithuania, which express themselves in postmodernist ...ideas of pluralism, polarity and axiological indifference, are decisive in arts education. They reveal a main problem of the elements ratio in the content of education: the problem of relationship between theoretical knowledge
and practical creative activity.
Referring to Nietzsche’s monograph Philosophy in the tragic age of the Greeks, Eugen Fink criticized the disappearance of the notion of being and added that the mentioned work is “imbued with the ...unique charm”. It is a very large and unusual contrast “between Nietzsche’s intuitive grasp of substantial destruction and its understanding”, primarily finding it in its relation to the Greek philosophy. In the Greeks, Nietzsche discerns bold courage for evidence of philosophy of life, unceasingly seeing, with his inner eye, a “sophisticated communication among great spirits” in the history of Pre-Socratic thinkers. Above else, in Pre-Socratic thinkers Nietzsche recognizes great metaphors – in other words – the genuine intuition, suppressed (through time) and finally annihilated by reflections of a reasoning mind.
Životno kreativne sile u prirodi omogućuju rast ostavljajući u svojim materijalnim manifestacijama odraze – matrice. U prirodi je jedna od najdojmljivijih središnja kompozicija (prirodne) mandale. U ...članku se govori o poznatim atributima mandale – za liječenje, potencijalno se uspostavlja ravnoteža između četiri funkcije svijesti: intuicije, osjećaja, senzacije i mišljenja, koje čovjeka dovode do cjelovitosti, skladnog i uravnoteženog odnosa s jastvom.
Prikazani su rezultati provedenog istraživanja s djecom vrtićke dobi u kojem se kao poticajima za likovno izražavanje koriste mandalne kompozicije. U radu je prikazano kako stvaralački gen same naravi prirode kroz matricu mandale može biti povezan s mogućnošću uspješnog motiviranja dječje pažnje i poticanja na izvođenje radova nakon promatranja, zahvaljujući strukturi psihe koja se u čovjeku razvija od rođenja i koju djeca intuitivno doživljavaju.