Objective. Adequate bowel preparation is essential for diagnostic, screening, surveillance, and therapeutic colonoscopy. 3D virtual reality (3D-VR) has the characteristics of depth, interactivity and ...visuality and is widely used in medicine, so it can be used for patient education and training. The aim of our study is to determine the impact of using 3D virtual reality video for patients education on bowel preparation before colonoscopy. Materials and methods. A prospective, blind, randomized clinical trial was launched at the Republican Vilnius University Hospital (RVUL) on 07.03.2021, which included 50 outpatients who had indications for colonoscopy until 28.02.2022. Patients were randomly assigned to control and experimental groups. The first group was given the bowel preparation information in the standard form used by RVUL – in writing, and the second – in a 3D virtual reality video. The content of the information provided to both groups was the same. The quality of bowel preparation was assessed based on the Boston and Ottawa bowel preparation scales. Results. Of the 50 outpatients who participated in the study, 26 were assigned to the control group, 24 to the study group. The patients of both groups were identical in terms of sex, age, body mass index, comorbidities. The mean (SD) BBPS score was statistically significantly lower in the control group compared to the 3D-VR video group (5.96(±1) vs. 7.58(±1.47); p < 0.001). The mean (SD) scores of OBPS were higher in the control group (6.58(±2.44) than in the study group 1.83(±2.32); p < 0.001). The rate of adequate bowel preparation in the 3D-VR video group was higher than in the control group (18(69.23%) vs. 23(95.83%); the difference was statistically significant (p = 0.024)). The rate of terminal ileum intubation in the control group was 50% compared to 83.33% in the 3D-VR video group (p = 0.02).The mean (SD) colonoscopy time was statistically significantly shorter in the 3D-VR video group 23.04(±3.66) minutes and 16.5(±4.28) minutes, p = <0.001. Conclusions. Patients who were informed by 3D-VR method before colonoscopy had statistically significantly better bowel preparation, as well as reduced procedure time and possibly increased detection rates of polyps and adenomas.
Tikslas. Diagnostinei, atrankinei, stebėjimo ir terapinei (gydomajai) kolonoskopijai atlikti būtina tinkamai paruošti žarnyną. 3D virtualiajai realybei (3D-VR) būdingas gilumas, sąveika ir vaizdingumas, ji plačiai naudojama medicinoje, todėl gali būti taikoma pacientams informuoti ir mokyti. Straipsnyje aptariamo tyrimo tikslas – nustatyti 3D virtualiosios realybės vaizdo naudojimo edukacijai įtaką pacientų žarnynui paruošti prieš atliekant kolonoskopiją. Medžiaga ir metodai. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) 2021-03-07 pradėtas perspektyvusis, aklasis, atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. Iki 2022-02-28 į šį tyrimą įtraukta 50 ambulatorinių pacientų, kuriems indikuota atlikti kolonoskopiją. Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į kontrolinę ir tiriamąją grupes. Pirmajai grupei informacija apie žarnyno paruošimą suteikta RVUL naudojama standartine forma – raštu, antrajai grupei – 3D virtualiosios realybės vaizdo įrašu. Abiem grupėms teikiamos informacijos turinys buvo vienodas. Žarnyno paruošimo kokybė vertinta remiantis Bostono ir Otavos žarnyno paruošimo skalėmis. Rezultatai. Iš ٥٠ tyrime dalyvavusių ambulatorinių pacientų 26 priskirti kontrolinei, 24 – tiriamajai grupei. Abi grupės buvo tapačios pagal lyties, amžiaus, kūno masės indekso, gretutinių susirgimų rodiklius. Vidutinis (SD) BŽPS balas buvo statistiškai reikšmingai mažesnis kontrolinėje grupėje, palyginti su 3D-VR vaizdo įrašą stebėjusių tiriamųjų grupe (plg.: 5,96(±1) ir 7,58(±1,47); p < 0,001). Vidutiniai (SD) OŽPS balai buvo didesni kontrolinėje grupėje (6,58(±2,44), palyginti su tiriamąja grupe (1,83(±2,32); p < 0,001). Tinkamo žarnyno paruošimo rodiklis 3D-VR vaizdo įrašą stebėjusiųjų grupėje buvo didesnis negu kontrolinėje grupėje (plg.: 18 (69,23 %) ir 23 (95,83 %); skirtumas statistiškai reikšmingas (p = 0,024)). Ileum terminale intubacijos dažnis kontrolinėje grupėje siekė 50 proc. (plg. 3D-VR vaizdo įrašų grupėje – 83,33 proc.; p = 0,02). Vidutinis (SD) kolonoskopijos laikas buvo statistiškai reikšmingai trumpesnis tiriamųjų, stebėjusių 3D-VR vaizdo įrašą, grupėje (plg.: 23,04(±3,66) min. ir 16,5(±4,28) min.; p = <0,001). Išvados. Pacientų, kurie prieš kolonoskopiją informuoti 3D-VR metodu, žarnynas buvo paruoštas statistiškai reikšmingai geriau. Taip pat minėtinas sutrumpėjęs procedūros laikas, galimai padidėjęs polipų (adenomų) aptikimo dažnis.
Įvadas Prevencinių kolonoskopijų kokybė vertinama apskaičiuojant adenomų radimo dažį (ARD). Mūsų tyrimo tikslas – apskaičiuoti prevencinių kolonoskopijų (storosios žarnos vėžio ankstyvosios ...diagnostikos programa) ARD ir kitus išvestinius kokybės rodiklius bei palyginti jų skirtumus tarp Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų endoskopuotojų (VUL SK).Metodai Retrospektyvusis 2009–2012 metais VUL SK (Vilnius, Lietuva) atliktų prevencinių kolonoskopijų duomenų tyrimas.Rezultatai Į analizę buvo įtrauktos 1633 kolonoskopijos, kurias atliko 5 endoskopuotojai. Bendras aklosios žarnos intubacijos dažnis buvo 96,8%. Žarnynas tyrimui buvo paruoštas gerai 65,2% atvejų, vidutiniškai 28,1 % atvejų ir blogai 6,7 % atvejų. Polipai dažniau rasti vyrams nei moterims: adenomos 40,4 % vs. 24 % (p<0,001), hiperplaziniai polipai 11,1 % vs. 6,6 % (p=0,001), daugybinės adenomos 6,4 % vs. 1,9 % (p<0,001). Storosios žarnos vėžys buvo rastas 76 pacientams (4,6 %) ir statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp vyrų ir moterų grupių (p=0,76). Bendras ARD buvo 31,5 % ir jis statistiškai reikšmingai buvo didesnis vyrų nei moterų grupėje: 40,4 % vs. 24 % (p<0,001). Tarp endoskopuotojų ARD svyravo nuo 26,8 % iki 36,5 % (p=0,007). Bendras daugybinių adenomų radimo dažnis buvo 4 % ir tarp endoskopuotojų svyravo nuo 1,7 % iki 6,7 % (p=0,03). Vidutinis adenomų skaičius procedūros metu buvo 0,5, o vidutinis adenomų skaičius teigiamos procedūros metu – 1,59.Išvados Adenomų radimo atliekant prevencines kolonoskopijas VUL SK dažnis yra didelis ir atitinka rekomenduojamus kokybės standartus.
Įvadas Nors kolonoskopinių gaubtinės žarnos perforacijų dažnis nėra didelis, tačiau jos gali lemti sunkias komplikacijas ar net mirtį. Šios studijos tikslas buvo įvertinti kolonoskopinių gaubtinės ...žarnos perforacijų dažnį ir jų chirurginio gydymo rezultatus.Metodai Retrospektyviai buvo peržiūrėti duomenys pacientų, kuriems atliekant diagnostinę ar gydomąją kolonoskopiją Nacionaliniame vėžio institute nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įvyko gaubtinės žarnos perforacijos. Analizuoti pacientų demografiniai rodikliai, kolonoskopijos duomenys, informacija apie jų gydymą ir gydymo rezultatus.Rezultatai Iš viso Nacionaliniame vėžio institute minėtu laikotarpiu buvo atlikta 16 186 kolonoskopijos. Bendras kolonoskopinių gaubtinės žarnos perforacijų dažnis siekė 0,14 % (23 iš 16 186 pacientų). Iš šių 23 perforacijų 20 atvejų buvo taikytas chirurginis gydymas. Daugiausiai perforacijų įvyko riestinėje žarnoje (12 atvejų). 11 atvejų defektas žarnoje buvo užsiūtas, 6 atvejais atlikta žarnos rezekcija su pirmine anastomoze. Viena mirtis įvyko dėl ūmios bronchopneumonijos išsivysčius dauginiam organų disfunkcijos sindromui, kiti du pacientai, kuriems pasireiškė pilvo ertmės sepsis, mirė nuo kardiopulmoninio nepakankamumo.Išvados Jeigu kolonoskopinės gaubtinės žarnos perforacijos atvejais pavyktų išvengti operacijos ir ją lydinčių sunkių komplikacijų, tai leistų reikšmingai sumažinti kolonoskopijos komplikacijos padarinius. Visus pacientus prieš procedūrą būtina įspėti apie galimas komplikacijas, o gydytojai turi būti itin atidūs, jei pacientas priklauso didelės rizikos grupei.
Remimazolam je novi intravenski anestetik iz skupine benzodiazepina. Molekularna struktura remimazolama omogućuje mu poseban farmakokinetički profil te ga izdvaja od drugih lijekova u istoj skupini. ...Zbog bočnoga esterskog lanca u strukturi remimazolam metaboliziraju nespecifične esteraze na inaktivne metabolite, što rezultira njegovim ultrakratkim djelovanjem i brzim oporavkom koji nije ovisan o funkciji niti jednog organskog sustava. S mehanizmom djelovanja nalik klasičnim benzodiazepinima, prvenstveno midazolamu, i jedinstvenom farmakokinetikom u ovoj skupini lijekova, remimazolam se čini kao idealan sedativ za proceduralnu sedaciju za vrijeme kratkih zahvata. Učinkovitost remimazolama za proceduralne sedacije ispitivana je u tri multicentrična klinička istraživanja. Sva tri ispitivanja pokazala su učinkovitost remimazolama u proceduralnoj sedaciji, s visokim stopama uspjeha, brzim početkom i kratkim vremenom oporavka uočenim u skupinama s remimazolamom. U našoj ustanovi ispitivali smo djelovanje remimazolama za proceduralnu sedaciju za dijagnostičke gastroskopije i kolonoskopije. Cilj istraživanja bio je ustanoviti djelotvornost i sigurnost remimazolama kao sedativa za proceduralnu sedaciju. Iako na manjem uzorku, naši rezultati su u skladu s rezultatima velikih kliničkih studija.
Abstract
Background
Colorectal polyps (CP) are common among individuals older than 50 years. Some polyp types can precede colorectal cancer (CRC). This study aimed at describing histopathological ...characteristics of colorectal polyps in relation to age and gender among symptomatic patients referred for a colonoscopy examination during 2011-2014 in Tirana, Albania.
Methods
Study population included 267 individuals aged ≥ 20 years and diagnosed with ≥ 1 polyp during a colonoscopy examination. A total of 346 polyps were identified, excised and measured, and underwent histopathological examination.
Results
Adenomas accounted for 79.8% of all polyps and tubular type was the most frequent one (74.4%). The majority of polyps (42.5%) were small (<1 cm), 38.7% of a medium size (1-2 cm) and 18.8% large (>2 cm). Adenomas were larger than non-adenomatous polyps (p<0.01)
There was no gender difference with regard to patient age (p=0.22) or polyp size (p=0.84) Adenomas were more frequent among men compared to women (p=0.02). Age was strongly related to polyp characteristics. The proportion of adenomas increased significantly with age (p<0.01). Within adenomas, the proportion of villous types - a precursor of colorectal cancer - increased remarkably with age (p=0.01). Older age was positively associated with potentially malignant adenomas (defined as adenomas > 1 cm and showing high-grade dysplasia) (p<0.01).
Conclusion
Adenomas accounted for the majority of polyps. Their morphology, size and malignant potential were related to patient age.
Transplantacija mikrobiota
iz fecesa (eng.
fecal microbiota transplant
,
fmt) proces je transplantacije infuzije bakterija iz stolice
zdravog donora do primatelja s bolešću za koju se vjeruje da je ...povezana s
nezdravim crijevnim mikrobiomom. unos kapsuliranih bakterija zdrave osobe
provodi se endoskopom, nazogastričnom sondom ili oralno pomoću kapsule. taj je
pristup prilično uspješan za liječenje infekcija uzrokovanih bakterijom
clostridium
difficile
, koja uzrokuje po život opasne proljeve. u literature je nađeno da
je kompatibilnost između donora i primatelja znatno važnija nego što se zasada
smatra, pa bi takvim pristupom primjena fmt-a vjerojatno bila uspješna i u
liječenju drugih crijevnih oboljenja. pokazalo se da je
„bakterijska kompatibilnost“ donora i primatelja izuzetno važna – transplantat
jednog donora imao je različite učinke kod triju različitih bolesnika. da bi se
minimalizirao rizik od infekcije ili prijenosa drugih bolesti, potencijalni
donori podvrgavaju se rigoroznom pregledu, uključujući temeljito uzimanje
anamneze, serološke testove i fekalne testove na parazitske, virološke i
bakterijske patogene. iako postoje neke razlike među institucijama, doneseni su
prihvaćeni protokoli za
skrining
donora. uz banke fecesa, koje
pružaju univerzalni fekalni materijal za korištenje, koji je visoko pregledan i
katalogiziran, mogu se prevladati prepreke poput troškova i dostupnosti, što
omogućuje pojednostavljivanje istraživanja i liječenja. Uz to, uporaba kapsule FMT-a povezuje se s
poboljšanom pogodnošću, smanjenom nevoljkošću bolesnika i pojednostavljenom
proceduralnom pripremom. Kako bi se održala sigurnost bolesnika i prikladna
uporaba fmt-a, očekuje se pojavljivanje standardiziranih protokola za probir
davatelja, pripremu stolice, načina isporuke i indikacija primatelja za
liječenje.
Fecal Microbiota Transplant
(FMT) is the process of transplanting an infusion of bacteria from the stool of
a healthy donor to a recipient with a disease believed to be associated with an
unhealthy intestinal microbiome. The intake of encapsulated bacteria of a
healthy person is performed by endoscope, nasogastric tube or orally via a
capsule. This approach is quite successful for treating infections caused by
the bacterium
Clostridium difficile
which causes life-threatening diarrhea. It
has been found in the literature that
compatibility between donors and recipients is much more important than
currently thought, so with such an approach, the use of FMT would probably be
successful in the treatment of other intestinal diseases. Donor and recipient
"bacterial" compatibility has been shown to be extremely important -
a single donor transplant had different effects in three different patients.
To minimize the risk of infection or transmission of another disease, potential
donors undergo rigorous screening, including thorough history taking,
serological tests, and fecal tests for parasitic, virological, and bacterial
pathogens. Although there are some differences between institutions, there are
existing accepted protocols for donor screening. With stool banks providing universal fecal material for use, which is highly
reviewed and cataloged, barriers such as cost and availability can be overcome,
allowing research and treatment to be simplified. In addition, with the advent
of the FMT capsule, it can occur with improved convenience, reduced patient reluctance,
and simplified procedural preparation. In order to maintain patient safety and
the appropriate use of FMT, standardized protocols for donor screening, stool
preparation, delivery methods, and recipient indications for treatment are
expected to emerge
Karcinom debelog crijeva treći je najčešće dijagnosticiran maligni tumor I četvrti vodeći uzrok smrti od raka na svijetu. Budući da je poznato da većina karcinoma debelog crijeva nastaje malignom ...alteracijom adenomatonih polipa, razvijeni su brojni programi probira s ciljem povećanja detekcije polipa I karcinoma u ranom stadiju. Kolonoskopija je zlatni standard u dijagnostici kolorektalnog karcinoma. Zbog visokog udjela propuštenih adenoma I slabije mogućnosti diferencijacije benignih od malignih lezija razvijaju se nove endoskopske tehnike s ciljem unaprijeđenja vizualizacije sluznice, sniženja udjela propuštenih adenoma te omogućavanja postavljanja in-vivo optičke dijagnoze. Metode se mogu podijeliti u tri skupine, one koje omogućuju bolju vizualizaciju (ukljućujući kolonoskope sa povećanim opsegom pregleda te korištenje takozvanih ‘add-on’ uređaja), one koje omogućuju detaljniji pregled I diferencijaciju detektiranih lezija (konvencionalna I virtualna kromoendoskopija, konfokalna laserska endomikroskopija I endocitoskopija), te ostale minimalno invazivne I neinvazivne tehnike. Daljnja istraživanja s ciljem evaluacije navedenih metoda svakako su potrebna, uz nadu da će njihovo korištenje uz daljnji tehnički napredak pomoći u redukciji incidencije I mortaliteta od kolorektalnog karcinoma.
Uvod: Endoskopska mukozna resekcija (EMR) terapijska je metoda resekcije premalignih lezija i intramukoznih karcinoma probavne cijevi. Do sada nisu objavljeni podaci o EMR-u u Hrvatskoj. Materijali i ...metode: Pacijenti uključeni u retrospektivnu analizu liječeni su u Kliničkome bolničkom centru Zagreb od prosinca 2006. do prosinca 2008. g. Za izvođenje EMR-a upotrebljavana je strip metoda s pomoću submukozne injekcije adrenalina (razrjeđenje s fiziološkom otopinom 1:5.000–10.000). Rezultati: EMR sesilnih polipoidnih lezija debelog crijeva izvedena je u 95 pacijenata. Najčešća lokalizacija lezija bio je rektum (52 pacijenta – 54,7%), a najčešća veličina bila je između 16 i 25 mm (43 pacijenta – 45%). U 75 pacijenata učinjena je en-bloc, a u ostalih piecemeal resekcija. Neposredno nakon EMR-a krvarenje je nastupilo kod 5 pacijenata (5,3%). Najčešća patohistološka dijagnoza bila je vilotubularni adenom (67 pacijenata – 70%). U 6 pacijenata (6,3%) verificiran je invazivni, a u 20 pacijenata (21%) intramukozni karcinom. Na kontrolnoj endoskopiji nije nađen recidiv lezije u 73 (77%) pacijenata. Kirurški zahvat bio je potreban kod 6 pacijenata zbog dijagnoze invazivnog karcinoma. Zaključak: EMR je sigurna i pouzdana metoda odstranjenja premalignih lezija i intramukoznih karcinoma debelog crijeva s malim rizikom od teških komplikacija i prihvatljivim postotkom rezidua osnovne lezije.
Uvod: Poboljšanje kvalitete usluga u zdravstvu i sigurnost bolesnika tijekom boravka u bolnici bitne su odrednice u provođenju zdravstvene zaštite. Brojna istraživanja vezana uz kontrolne liste ...govore u njihovu korist te se njihova primjena sve više potiče. Prednost kontrolne liste u endoskopiji svakako je međusobna interakcija između bolesnika i medicinskog osoblja te uključivanje bolesnika u provođenje kontrolne liste postupaka koje dovodi do većeg zadovoljstva bolesnika.
Cilj: Istražiti utjecaj uvođenja kontrolne liste u kolonoskopiji na uspješnost kolonoskopije u ambulanti za endoskopiju u Općoj županijskoj bolnici Požega.
Metode: U istraživanju je sudjelovalo 500 ispitanika. Kod 251 ispitanika uvedena je kontrolna lista postupaka koje su ispitanici trebali napraviti kako bi se uspjeli kvalitetno pripremiti za pretragu. Za 249 ispitanika ta lista nije bila dostupna. Oni su se pripremali samo uz upute za čišćenje crijeva. U razdoblju od šest mjeseci uspoređivao se učinak uvođenja kontrolne liste u eksperimentalnoj skupini u odnosu na kontrolnu skupinu. Podatci iz sestrinske liste prikupljeni su na dan dogovorene pretrage, prije i nakon izvođenja kolonoskopije. Kriteriji odabira ispitanika bili su svi punoljetni bolesnici kod kojih je indici-rana kolonoskopija.
Rezultati: Ispitanici koji su danima prije dogovorenog termina kolonoskopije slijedili upute za pri-premu, prema Bostonskoj klasifikaciji, imali su značajno veću čistoću crijeva, značajno bolji doseg cri-jeva za vrijeme kolonoskopije te je uočeno više promjena na crijevu u smislu učinjenog broja biopsija i polipektomija nego kod bolesnika koji se nisu koristili kontrolnom listom postupaka.
Zaključak: Utvrđena je statistički značajna razlika u bolesnika s uvedenom kontrolnom listom postu-paka na uspješnost kolonoskopije.
Kolonoskopija je zlatni standard u dijagnostici kolorektalnog karcinoma koji u većini slučajeva nastaje iz prekursorske lezije, adenoma. Međutim, standardna kolonoskopija nije savršena metoda; prema ...rezultatima tandem studija čak četvrtina adenoma ostaje neotkrivena. Stoga se razvijaju nove tehnike i tehnologije koje omogućuju bolju detekciju adenoma uvećanjem i boljom rezolucijom slike (‘’high-definition’’, ‘’high-magnification’’ endoskopi) te boljim pregledom sluznice debelog crijeva (‘’Full Spectrum Endoscopy’’ kolonoskop, ‘’Third-Eye Retroscope’’). Nove tehnologije također omogućuju i napredniju karakterizaciju kolorektalnih promjena i in vivo razlikovanje ne-neoplastičnih i neoplastičnih lezija (konvencionalna kromoendoskopija, virtualna kromoendoskopija, konfokalna laserska endomikroskopija, endocitoskopija). Osim dijagnostičkih, napreduju i terapijske endoskopske metode. Do sada su sve ne-polipoidne kolorektalne promjene liječene kirurški, a danas je endoskopska mukozna resekcija postala rutinska metoda za lezije do 2 cm u promjeru. U slučaju većih promjena inidicirana je endoskopska submukozna disekcija, state-of-the-art tehnika koja se trenutno izvodi samo u tercijarnim centrima. Inovacije u endoskopiji vode u novu eru dijagnostike i liječenja kolorektalnog karcinoma te nagoviještaju bolju prevenciju i smanjenje incidencije ove česte maligne bolesti.
PDF
